TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydytojai kratosi medicinos ekspertų darbo

2014 03 27 6:00
V.P.Andriukaitis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politikai ir valdininkai toliau karštai diskutuoja, kokiais atvejais mirus žmogui reikėtų teismo medicinos ekspertų išvadų, o kada mirties priežasčiai nustatyti pakaktų bendrosios praktikos gydytojo. Nesutarimų sūkuryje atsidūrę ekspertai įtaria, kad už visko slypi dviejų ministerijų ginčas, kuriai jų turėtų būti pavaldi Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei siūlo nepritarti dar prieš metus pateiktiems kelių Seimo narių siūlymams ne vienus metus rengiamoms Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pataisoms. Parlamentarai ragina atsisakyti teismo medicinos ekspertizių, kai nėra smurtinės mirties požymių, kai nežinoma mirusiojo asmens tapatybė ir kai kuriais kitais atvejais.

Reagavo į žmonių skundus

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras LŽ pasakojo, kad šie siūlymai buvo apsvarstyti komitete ir pateikti įvertinus sudėtingą situaciją, kai dėl teismo medicinos ekspertų trūkumo užsitęsia ekspertizių atlikimas. Tai kelia mirusių žmonių artimųjų nepasitenkinimą, nes jie negali šarvoti ir laidoti mirusiųjų. „Jei žmogus sirgo lėtine liga ir yra aišku, kad mirė nuo jos, ar bendrosios praktikos gydytojas, greitosios medicinos pagalbos specialistas negali formaliai nustatyti mirties priežasties? Manau, kad gali. Ekspertai nieko nauja nepasakytų. Be to, yra kriterijų sąrašas, pagal kuriuos galima nustatyti, kurį mirusįjį turi apžiūrėti teismo medicinos ekspertas, o kurį - ne“, - aiškino politikas.

SAM specialistų nuomone, palaiminus parlamentarų siūlymus, gydytojams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, policininkams ne tik padaugėtų darbo, bet jie dar turėtų atlikti tai, ką pagal savo išsilavinimą privalo daryti tik teismo medicinos ekspertai.

Mokėsi ne to

S.Šedbaras tikino, kad siūlomoms pataisoms besipriešinantys Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) ir SAM proteguoja savo sistemą. „Nenorima eiti į jokius kompromisus, kad funkcijomis ir krūviais būtų pasidalyta“, - sakė jis. Tačiau SRK pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas su tokiais kaltinimais nelinkęs sutikti.

Anot jo, perduoti kai kurias teismo medicinos ekspertų funkcijas gydytojams vargu ar tikslinga, nes jie to nesimokė. Esą medikai tikrai negalėtų nustatyti mirties priežasties, jei būtų iškviesti, kai žmogus miršta gatvėje ar dar kur nors, bet ne ligoninėje. A.Matulas nuogąstavo, kad pritarus pataisoms padaugėtų atvejų, kai būtų bandoma „užtušuoti“ smurtinius nusikaltimus. „Jei tirti aplinkybių atvyktų tam nepasirengę medikai, kurie nesugeba įvertinti išorinių požymių bei supančios aplinkos, Lietuva taptų nusikaltėlių rojumi“, - kalbėjo jis.

Daug kainuotų

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pritarė A.Matului, kad gydytojai neturėtų dirbti darbo, kurio neišmano ir kuriam reikalinga kitokia kvalifikacija. Mat daugeliui chirurgų, terapeutų, kitų sričių medikų teismo medicinos ekspertizė yra nežinoma sritis. „Tai būtų tas pats, kaip iš balerinos reikalauti, kad ji sugebėtų boksuotis“, - palygino ministras.

Anot jo, didžiausia bėda, kad teismo medicinos ekspertai nėra sveikatos apsaugos sistemos dalis. Be to, jei būtų priimtos grupės parlamentarų siūlomos pataisos, šeimos gydytojams reikėtų rengti tobulinimosi kursus, jie kainuotų tūkstančius, jei ne milijonus litų. Kursų reikėtų ir greitosios medicinos pagalbos specialistams. Tačiau čia esama dar vienos problemos - šioje sistemoje dirba labai mažai gydytojų, dažniausiai - paramedikai ir felčeriai arba turintieji medicinos sesers specialybę. Nemažų investicijų pareikalautų ir mortuariumų, kuriuose būtų laikomi mirusieji, kol jų kūnus apžiūrės šeimos gydytojai, įkūrimas daugelyje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų.

Nereikalingos diskusijos

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) direktorius Romas Raudys politikų diskusijoms nemato jokio pagrindo. Jo teigimu, iš tikrųjų niekas jokių funkcijų niekam perduoti nenori. Mat dar 1998 metais tuometis sveikatos apsaugos ministras Mindaugas Stankevičius yra patvirtinęs medicininių mirties liudijimų išdavimo tvarką. Joje numatyta, kad liudijimus gali išduoti ambulatorinę medicinos pagalbą teikęs gydytojas, jo nesant - kitas gydytojas, remdamasis turimais medicininiais dokumentais ir mirties faktą nustačiusio asmens įrašais, jei mirtis įvyko ne stacionarinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, smurtas neįtariamas, gana aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis ir nereikalingas lavono teismo medicinos ar patologinės anatomijos tyrimas.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet miršta apie 40-43 tūkst. žmonių. Anot R.Raudžio, dėl daugumos jų mirties liudijimus išduoda bendrosios praktikos arba šeimos gydytojai. Pas teismo medicinos ekspertus patenka tik tie mirusieji, kuriuos nukreipia teisėsaugos institucijos. Tai daroma tada, kai yra akivaizdus smurtas - nužudymas, savižudybė ar nelaimingas atsitikimas, arba yra įtariamas smurtas. Teismo medicinos ekspertai kasmet atlieka 7-10 tūkst. tyrimų. „Mes darome tai, ką mums priklauso daryti“, - aiškino R.Raudys.

VTMT direktorius mano, kad jau šešerius metus vykstančios diskusijos tėra nesusikalbėjimas tarp dviejų ministerijų ir galbūt noras šią tarnybą padaryti pavaldžią SAM, o ne Teisingumo ministerijai, kaip yra dabar.

To neslėpė ir V.P.Andriukaitis. Mat iki 1999 metų VTMT buvo pavaldi būtent SAM. Vėliau tarnyba perduota Mykolo Romerio universitetui, paskui priglausta po Teisingumo ministerijos sparneliu. „Tai buvo klaidingų sprendimų, kuriais buvo siekiama teismo medicinos ekspertizę paversti verslo rūšimi ir galbūt net privatizuoti, virtinė. Tokia situacija lėmė, kad dabar trūksta teismo medicinos ekspertų ir ekspertizės kabinetų. Tai atsitiko dėl to, kad yra panaikinta galimybė teismo medikams dirbti kaip gydytojams sveikatos apsaugos sistemoje“, - tikino sveikatos apsaugos ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"