TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydytojau, nusiplaukite rankas!

2009 03 17 0:00
Hospitalinių infekcijų rizika didesnė operuojamiems pacientams.
LŽ archyvo nuotrauka

Hospitalinės infekcijos (HI), susijusios su buvimu gydymo įstaigoje, Lietuvoje tebėra tabu. Apie jas dažniausiai išgirstame tada, kai prasideda koks nors teismo procesas.

Garsiausiai nuskambėjo Taduko Sajenkos byla. 2003-iaisiais tada pusantrų metų mažylis ligoninėje atliekant operaciją buvo apkrėstas atspariu antibiotikams auksiniu stafilokoku. Atsiradus komplikacijoms vaikui net teko amputuoti galūnes. Teismuose nepavyko įrodyti, kad tai buvo HI, tačiau bylinėjimasis tebevyksta. Daugiau kaip prieš metus po žarnyno operacijos žaibiškas sepsis nusinešė dainininkės Janinos Miščiukaitės gyvybę. Ar ligoninė padarė viską, kas pridera, po šio įvykio domėjosi Vilniaus visuomenės sveikatos centras. LŽ žiniomis, patys dainininkės artimieji noro ieškoti kaltųjų nereiškė, juolab kad Lietuvoje veikianti žalos sveikatai atlyginimo sistema nepalanki pacientams. Be to, įrodyti, kad žmogus užsikrėtė ligoninėje ir kad jam pakenkė konkretaus mediko ar paciento "padovanotas" mikrobas, faktiškai neįmanoma. Specialistų teigimu, būtų daug naudingiau, jei neatsižvelgiant į tai, kalti medikai ar ne, pacientai gautų kompensaciją, jeigu infekcija ar bet kuri kita gydymo komplikacija turėjo pasekmių jų sveikatai, sukėlė laikiną ar nuolatinį nedarbingumą. Garantijų, kad pavyks išvengti užkrato, šiandien negali duoti jokios valstybės gydymo įstaiga.

Sergamumo skirtumai.

HI sukelia įvairūs mikrobai, bet dažniausiai - antibiotikams atsparios bakterijos, todėl šios ligos yra sunkiai gydomos. "Negalima sakyti, kad HI atsiranda tik tada, kai kas nors atliekama blogai. Operuojama tada, kai jau yra kokia nors liga, vadinasi, žmogus yra silpnesnės būklės. Tokiam pacientui net jo paties mikrobai gali sukelti infekciją", - sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja Rolanda Valintėlienė.

Žinoma, prieš operaciją atliekama profilaktika antibiotikais, tačiau visiškai išvengti mikrobo patekimo ir galimų komplikacijų neįmanoma. Europos ligų ir kontrolės centro duomenimis, infekciją įgyja apie 5 proc., arba 1 iš 20, ligoninėse gulinčių pacientų. Apie pusę HI sukelia paties žmogaus nešiojami mikrobai, kitais atvejais užsikrečiama nuo kitų pacientų, personalo per nešvarias rankas, užterštą aplinką, čiaudint, kosint ir kt. Lietuvoje turimais duomenimis, infekcija gresia net ketvirtadaliui reanimacijoje gydomų pacientų, ją rizikuoja įgyti 1 iš 10 ligonių po pilvo srities operacijos. Galimybė susirgti HI labai padidėja patyrusiems traumas, onkologiniams ligoniams, vyresnio amžiaus žmonėms, neišnešiotiems naujagimiams, pacientams, kuriems taikomos ventiliavimo procedūros. Todėl ten, kur daug skubios, neplaninės chirurgijos, gydomos traumos, nudegimai, HI yra labiau paplitusios nei ten, kur vyrauja planinės operacijos ir joms deramai pasiruošiama. Mažiau HI yra ir tose ligoninėse, kur pacientai guli trumpiau. Kita vertus, čia pasigauta infekcija gali pasireikšti jau išėjus iš gydymo įstaigos.

Mūsų ligoninėse - geriau?

Sovietmečiu buvo įprasta šias infekcijas slėpti, nes tada tiesiog negalėjo jų būti. Atviresnis pokalbis apie HI prasideda tik dabar. "Net Europos Komisijos rekomendacijoje nurodoma, kad duomenys apie sergamumą šiomis infekcijomis turi būti labai atsargiai interpretuojami ir dar atsargiau viešinami. Didelis jų skaičius gali reikšti ir tai, kad gydymo įstaiga šiai problemai skiria daug dėmesio ir prevencijos labui pedantiškai registruoja visus atvejus", - sakė R.Valintėlienė.

Anot jos, dauguma Lietuvos ligoninių jau nebesistengia dangstyti problemos, bet pradeda tartis, kaip ją šalinti. Tyrimų duomenimis, mūsų šalyje HI gal net mažiau paplitusios nei Vakarų Europoje. "Taip yra, matyt, todėl, kad Lietuvos ligoninėse gydomi šiek tiek lengvesni pacientai. Vakarų šalyse jie būtų prižiūrimi ambulatoriškai. Pas mus nėra ir tokio atsparių antibiotikams bakterijų paplitimo kaip Pietų Europoje, registruojama mažiau komplikacijų po "švarių", t. y. ortopedinių operacijų, kai protezuojami kelio ar klubo sąnariai", - aiškino R.Valintėlienė.

Pranašumai ir trūkumai

"HI tuo dažnesnės, kuo daugiau naudojama invazinių priemonių - kateterių, drenų ir kt. Kadangi tik paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje trūko vienkartinių priemonių, mūsų šalyje nesusiformavo įprotis vos pacientui atvykus į ligoninę iš karto naudoti kateterį. Tyrimų duomenimis, įvedus kateterį į šlapimo pūslę, po savaitės atsiranda beveik šimtaprocentinė rizika susirgti šlapimo takų infekcija. Invazinių priemonių ir dabar Lietuvoje naudojama 2-3 kartus mažiau nei Vakarų Europoje", - sakė pašnekovė.

Taip pat įrodyta, kad HI greičiau plinta, kai trūksta personalo, ypač slaugytojų. Tuomet medikai priversti skubėti, - jiems svarbiausia atlikti medicininę procedūrą, bet kartais neužtenka laiko tinkamai jai pasiruošti. Palyginti su užsieniu, daugelyje sveikatos priežiūros sričių personalo Lietuvoje dirba mažiau. Dar ne visose šalies ligoninėse yra ir specialiai HI valdyti parengtos tarnybos.

Nėra vieno recepto

Nors būdų pažaboti HI ieško ir medikai, ir mokslininkai, tačiau išeities kol kas neatranda. Infekcijas sukelia daugybė mikrobų, tad visiems bendro skiepo nėra. Užkratas plinta įvairiais būdais, todėl neįmanoma sukurti ir universalios jo plitimo prevencijos. Anksčiau manyta, kad norint sumažinti HI reikia kuo švariau išplauti bei dezinfekuoti gydymo įstaigos sienas ir grindis, bet tai nepasitvirtino. Operacinių ir tvarstomųjų orui dezinfekuoti ilgai naudotos ultravioletinių spindulių lempos, tačiau naujesni tyrimai nepatvirtino ir šios priemonės naudos. Medvilninius personalo apdarus bei ligoniams naudojamus apklotus vis dažniau keičia vienkartiniai. Nors taip pat neįrodyta, kad šios priemonės mažina infekcijų dažnumą. Patvirtinta bent tai, kad HI paplitimas priklauso nuo ventiliacijos. Todėl vis daugiau Lietuvos ligoninių operacinėse diegia modernias ventiliacijos sistemas. Pasak R.Valintėlienės, šalies gydymo įstaigose dar trūksta europinius standartus atitinkančios sterilizacijos įrangos, nes senoji nepatikima, be to, kenkia instrumentams. Lėtai diegiama ir automatizuota instrumentų plovimo įranga, o tai svarbu ne tik pacientų, bet ir medikų saugumui užtikrinti. Plaudami kruvinus įrankius jie rizikuoja užsikrėsti ŽIV arba hepatitu. "Gydymo įstaigoms šis inventorius, matyt, ne toks svarbus kaip moderni diagnostinė aparatūra, kuria galima pasigirti", - apgailestauja R.Valintėlienė.

Svarbiausia - plauti rankas

Anot jos, pagrindine HI prevencijos priemone laikoma tiek paciento, tiek personalo rankų higiena. "Kas nors turi pernešti mikrobus į žaizdą, o geriausiai tai padaro rankos, - juk personalas nuolat liečia įvarius paviršius bei pacientus. Atėjusi perrišti žaizdos slaugytoja prieina prie vieno, paskui - prie kito ligonio. Tarp skirtingiems žmonėms atliekamų procedūrų ji privalo dezinfekuoti ar plauti rankas. Jei to nepadarė, pacientas turi nesibaimindamas jai priminti", - sako gydytoja epidemiologė.

"Tačiau šiais moderniosios medicinos laikais kartais labai sunku įtikinti medikus, kad paprasta rankų plovimo procedūra tokia svarbi. Apmaudu, kad medikai net prieš televizijos kameras pozuoja dirbdami su žiedais, rankiniais laikrodžiais, ilgais lakuotais nagais", - sakė R.Valintėlienė.

Atkirtis mikrobams

* Rūkymas gali apsunkinti žaizdų gijimą, todėl prieš operaciją rekomenduojama mesti rūkyti. Tai padaryti patariama likus bent 30 dienų iki jos.

* Antsvoris yra susijęs su medžiagų apykaitos problemomis, todėl jam esant lėčiau gyja žaizdos. Valdyti svorį ypač rekomenduojama ruošiantis širdies operacijoms.

* Prieš planinę operaciją atsiradęs peršalimas ar karščiavimas gali turėti įtakos apatinių kvėpavimo takų infekcijai po operacijos rastis. Tad apie sveikatos būklę reikia pranešti savo gydytojui.

* Jei sergate cukriniu diabetu, galite lengviau įgyti infekciją per operaciją. Todėl prieš ją rekomenduojama sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

* Gydymo įstaigoje prisilietę prie nešvarių daiktų, pasinaudoję tualetu, būtinai plaukite rankas.

* Apie rankų plovimą prieš jūsų apžiūrą ar po jos nesibaiminkite priminti gydytojui ar slaugytojai.

* Jei turite įterptą kraujagyslių, šlapimo takų kateterį ar kitą invazinę priemonę, nepamirškite, kad oda aplink ją turi būti švari, sausa, neparaudusi ir neskausminga. Visada laikykitės slaugytojo rekomendacijų.

* Jei jūsų draugai ar artimieji yra peršalę, serga kitomis infekcinėmis ligomis, paprašykite, kad jūsų nelankytų.

Europos Sąjungoje hospitalinių infekcijų kasmet įgyja apie 4,5 mln. žmonių; dėl HI įvyksta apie 37 tūkst. mirčių; dar 110 tūkst. atvejų HI prisideda prie paciento mirties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"