TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydytojo recepte - sporto dozės

2009 02 03 0:00
Sostinėje organizuojamų "Snaigės" žygių dalyviai slidinėjimą, kai trūksta sniego, iškeičia į šiaurietišką vaikščiojimą su lazdomis.
Arūno Matuko nuotrauka

Dažnas norėtų stiprinti sveikatą sportuodamas, bet nežino kaip. Ko gero, vertėtų pasimokyti iš užsienio šalių gydytojų, kurie net išrašo tam tikros fizinio aktyvumo veiklos receptus. Kol Lietuvoje apie tai galime tik svajoti, norintiesiems išsijudinti pravers reabilitologės Teresės Palšytės patarimai.

Vyresni žmonės dažnai mano, kad fizinis aktyvumas tinkamas tik jauniems. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų reabilitologės Teresės Palšytės duomenimis, nesportuoja apie 73 proc. pensininkų. 43 proc. jų to nedaro, kaip patys teigia, dėl silpnos sveikatos. "Tačiau fizinis aktyvumas nepablogina sveikatos, priešingai, veikia kaip vaistas ar profilaktikos priemonė. Net apskaičiuota, kad doleris, skirtas fiziniam aktyvumui, sutaupo 3,2 dolerio vaistams. Prasta sveikata nėra kliūtis sportuoti, nebent užklupo ūmi liga - gripas ar kita infekcija, kurią lydi karščiavimas", - sako gydytoja. Jos teigimu, net žmonės, sergantys koronarine širdies liga, osteoartritu ar kitomis sąnarių ligomis, gali padėti sau kasdien mankštindamiesi. Tik reikia žinoti, kaip tai daryti.

Eiti, plaukti, šokti.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sportuoti po 30 minučių 5 kartus per savaitę. Tinkamiausias - vidutinio intensyvumo krūvis, dėl kurio žmogus išprakaituoja, ima stipriau kvėpuoti. Gerai krūvį dozuoti pagal pulsą, bet daugelis to nemėgsta daryti. Todėl siūlomas ir kitas būdas: jei greitai eidami jaučiate, kad kvėpuojate dažniau, bet su šalia esančiu žmogumi galite laisvai susikalbėti, vadinasi, krūvis toks, kokio reikia. Apskritai norint pradėti sportuoti pravartu susirasti kompanioną - jei vienas tingi, kitas paragina. Paprasčiausi būdai, kaip patirti vidutinio intensyvumo krūvį, - tiesiog greitai eiti arba rinktis šiaurietišką ėjimą su lazdomis. Šis sportas tapo labai populiarus ir Estijoje. Čia net mieste neretai gali išvysi žmonių, kurie žingsniuoja remdamiesi specialiomis lazdomis, o ką jau kalbėti apie vaikštinėjimą parkuose. Lietuvoje toks fizinio aktyvumo būdas dar nėra mėgstamas, tačiau pradėti niekas netrukdo, tereikia sporto prekių parduotuvėse ar skyriuose įsigyti specialias lazdas, kainuojančias nuo 35 litų. Vidutinio intensyvumo krūvį galima patirti ir šokant, plaukiojant, važiuojant dviračiu. Dar daug kas mano, kad geriausia - bėgioti. "Tačiau bėgimas turi labai daug minusų - net sveikiems žmonėms. Tai reikia daryti tik atitinkamai pasiruošus, nes kitaip galima pakenkti sąnariams ar stuburui. Tuo metu ėjimas neturi jokių sunkinamų aplinkybių", - aiškina T.Palšytė. Sočiau pavalgius sportuoti geriau pradėti maždaug po dviejų valandų, o lengvai užkandus galima mankštintis iš karto.

Fizinio aktyvumo piramidė

Anot reabilitologės, jei vidutinis krūvis žmogui per sunkus ir jam norisi lengvesnio, sportuoti reikėtų ne 30 minučių, o valandą kasdien. Lengvam krūviui priskiriamas ėjimas �prastu tempu. Jei valandą pasivaikščiosite, jau būsite įvykdę dienos normą. Namų ruošos darbai, pavyzdžiui, kilimų siurbimas, - irgi lengvas mankštinimasis.

Beje, specialistai yra nubraižę ir fizinio aktyvumo piramidę, analogišką sveiko maisto piramidei. Jos pagrindas - kasdienis fizinis aktyvumas. Būdai: eiti pėsčiomis į parduotuvę, į darbą arba išlipti stotele anksčiau, kad paėjėtume. Taip pat žaidimai su vaikais, kopimas laiptais, užuot važiavus liftu. Kitas piramidės aukštas: 3-5 kartai per savaitę vidutinio fizinio aktyvumo (ėjimas, šokiai, dviratis). Dar aukščiau - 2-3 kartai per savaitę raumenų jėgos ir lankstumo pratimų. Piramidės smailėje - nenaudingiausia veikla: sėdėjimas, televizoriaus žiūrėjimas.

Nesinori sustoti

Tačiau ne bet koks fizinis aktyvumas gerina sveikatą. T.Palšytė sako, kad sporto klubus lankantiems žmonėms ne visada sudaroma tinkama programa, jie patiria per didelį fizinį krūvį. Tai sukelia nuovargį ir kartu nemalonų jausmą, jog sportuoti reikia prisiverčiant. Kai fizinis aktyvumas normalus, daugiau išsiskiria endorfinų arba malonumo hormonų, o dėl pernelyg didelio krūvio šių medžiagų nepadaugėja.

Ką specialistė mano apie dabar tokią populiarią jogą? Pasak T.Palšytės, tai gera priemonė, bet ji labiau tinka lankstumui, jėgai, pusiausvyrai treniruoti. Tačiau atliekant jogos pratimus nejaučiama pageidautino kvėpavimo ir širdies veiklos suintensyvėjimo. Šiuo atveju gera išeitis būtų kaitalioti fizinio aktyvumo rūšis. "Jei žmogus pradės sportuoti ir darys tai tinkamai, ne per dideliu krūviu, po 4-6 savaičių jis nebenorės sustoti. Atsiradusi priklausomybė bus tik į naudą", - tvirtina gydytoja. Ji nemato jokių priežasčių nesportuoti. "Tai nėra brangu. Pratimams ant kilimo ar pasivaikščiojimui parke nereikia jokių pinigų. Neturėtų atbaidyti ir dargana. Juk ne veltui sakoma, kad blogų orų nėra, tik - prasta apranga. Kai kam lengviau sportuoti išsikėlus tikslą. Tad ir užsibrėžkite, pavyzdžiui, sparčiai nužingsniuoti į parduotuvę ar dviračiu pasiekti darbą", - pataria T.Palšytė.

Nėra ko bijoti

Gydytoja pabrėžia, kad labiausiai baiminasi sportuoti osteoartrito kamuojami žmonės, nes aktyviau pajudėjus jiems ima skaudėti sąnarius. "Tačiau šiai ligai gydyti fizinis aktyvumas yra svarbiausia. Tik paskui - medikamentai ir galiausiai chirurginis gydymas. O štai mūsų šalyje gydant vyresnius žmones pirmenybė teikiama chirurgijai. Nors įrodyta, kad dėl krūvio atsiradę sąnarių skausmai yra leistini, jeigu jie toleruojami. Be to, laikui bėgant skausmai sumažėja. Sportuojant osteoartritas išgydomas be operacijos arba bent atitolina ją 10-15 metų", - pasakoja reabilitologė.

Fizinis aktyvumas, lankstumo pratimai padeda išvengti ir vyresniame amžiuje padažnėjančių traumų, sumažina kritimų skaičių, yra veiksminga osteoporozės profilaktika. Sportas padeda ir tada, kai apima depresija. "Pasak statistikos, po 65 metų kas septintas žmogus turi šios ligos požymių. Tyrimai rodo, kad antidepresantai ir fizinis aktyvumas yra vienodai geri vaistai, o kai kada net efektyvesni", - teigia gydytoja.

Kur kreiptis?

Sportas naudingas ir širdininkams, bet šie jo vengia manydami, kad gali sutrikti širdies veikla. Tačiau statistika rodo, kad dėl fizinio aktyvumo, kai nėra jokių širdies kraujagyslių sistemos ligų simptomų, miršta tik vienas iš 3 mln. sportuojančių žmonių, arba vienas širdies įvykis beveik 2,5 mln. sportuojančiųjų. "Jei vyresni žmonės neserga širdies ligomis, jie gali sportuoti ir be gydytojo rekomendacijų. Tačiau tie, kurie serga, vartoja vaistus nuo didelio kraujospūdžio, turėtų pasitarti su gydytoju, ypač tada, kai dėl fizinio krūvio pradeda skaudėti už krūtinkaulio, jaučiamas dusulys, smarkus širdies plakimas, ima svaigti galva. Medikas specialiais testais gali patikslinti fizinio aktyvumo dozes. Nurodymai turi būti labai detalūs", - tvirtina T.Palšytė.

Reabilitologė pasakoja, kad Švedijoje net išleistas fizinio aktyvumo vadovas, analogiškas farmakologiniam. Anot gydytojos, daugelyje šalių, kai norima priversti žmones sportuoti, išrašomas fizinio aktyvumo receptas. "Lietuvoje - kitaip. Pernai su studentais lankėme Vilniaus šeimos gydytojus. Norėjome išsiaiškinti, ar jie skiria fizinį aktyvumą kaip gydymo ir profilaktikos priemonę. Pasirodė, jog visi pripažįsta jo naudą, rekomenduoja savo pacientams, tačiau daugelis tik pataria - sportuok. O tai tas pat, kas apkūniam žmogui pasakyti - nevalgyk. Juk reikėtų rasti laiko ir nurodyti, kokią sporto šaką pasirinkti, kiek kartų ir kaip sportuoti. Kita vertus, kaip gydytojas mokys pacientus, jei pats nesportuoja? Deja, tai dažno mediko bėda", - apgailestauja T.Palšytė.

Tad kur kreiptis, jeigu šeimos gydytojas nieko nepataria? Išeitis galėtų būti kardiologo (jei žmogus serga širdies ligomis), reabilitacijos, sporto medicinos gydytojo ar kineziterapeuto konsultacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"