TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydytojų pagalbininkais pradės dirbti šunys

2013 06 15 6:00
Auksaspalviai retriveriai ir niufaundlendai jau pasiruošę mokymams. Jonaistės Jusaitytės asmeninio albumo nuotraukos

Kaniterapija – reabilitacinis gydymas, padedant šunims, – Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau jau atrinkti pacientams gydyti tinkami gyvūnai, jie specialiai ruošiami.

Besidomintieji šia sritimi yra susibūrę į Lietuvos kaniterapijos (lot. canis – šuo) asociaciją. Joje dalyvauja norintieji panaudoti savo šunis gydymui bei tie, kuriems reikia tokių paslaugų.

"Kaniterapija taikoma esant įvairioms ligoms, tačiau tai yra tik pagalbinė priemonė reabilitacijos metu. Šis gydymas tikrai nėra tinkamas visiems, jį gali skirti tik gydytojas, patys žmonės savavališkai jo taikyti neturėtų. Metodo sėkmė priklauso nuo jį taikančio specialisto: kaip jis dirba ir kiek tai trunka", – pažymėjo Lietuvos kinologų draugijos mokymo centro bei Lietuvos kaniterapijos asociacijos prezidentė Jonaistė Jusionytė.

Paskatina sveikti

Ji pasakojo, kad kaniterapijos metu atliekami veiksmai yra labai panašūs į įprastai taikomus per reabilitaciją, bet šuns dalyvavimas pagerina paciento motyvaciją sveikti.

Pavyzdžiui, kai paralyžiuotam vaikui reikia pakelti galvą, jo tėvai ar gydytojai nesugebės taip paskatinti atlikti šį veiksmą, kaip palatoje pasirodęs šuo.

Gydomai gali veikti net šuns gulėjimas šalia, kol pacientui, tarkim, atliekamas kraujo perpylimas. Pratimai su šunimis padeda ir autizmu sergantiems vaikams, bent tam tikram momentui grąžinti juos į mūsų pasaulį.

"Stebuklų nebūna, bet pagerėjimas gali būti išties akivaizdus. Žinoma, tik tuomet, jeigu vaikams patinka šunys. Priešingu atveju sveikimo procesui jie nepadės, net gali įvykti regresas", – teigė J.Jusionytė.

Sutrikusios raidos vaikus šuo gali išmokyti skirti spalvas. Arba, pavyzdžiui, pripratinti skaityti. Kai skaitoma šuniui, o gyvūnas atidžiai klausosi, tai tampa daug didesne paskata nei prašymas "paskaityti mamytei". Mokytas šuo pertraukėlių metu gali perbraukti letena vaikui per koją, taip ragindamas skaityti toliau. Gyvūno reagavimas į nuveiktus darbus tampa svarbiu stimulu stengtis.

Šuns padedamas ligonis gali padaryti labai didelę ir greitą pažangą. J.Jusionytė pasakojo apie berniuką, galėjusį sutelkti dėmesį vos 15 sekundžių. Po 1,5 metų pratybų su šunimi jis sugebėjo susitelkti net 10 minučių, be to, mokėjo pasidžiaugti gyvūno buvimu, suprato, kad jam reikia atnešti ir įpilti vandens.

Prie šuns kartais užtenka tik prisiglausti.

Patirties semiasi Lenkijoje

Kaniterapijai taikyti reikalinga komanda, kurią sudaro kinologas ir gydytojas reabilitologas. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra nė vieno tokiu gydymu užsiimančio specialisto. Kaip nėra ir nė vieno atestuoto, sertifikatą turinčio šuns.

Anot J.Jusionytės, pagalbos jau prašo kurčnebylių vaikų tėvai, bet tenka jiems atsakyti. "Dar negalime gydyti, nes to nemokame. Kol kas tik suteikiame galimybę pabūti su mūsų šunimis, drauge atlikti pratimus, pažaisti", – paaiškino J.Jusionytė.

Pasisemti patirties kaniterapijos entuziastai vyksta į šalia esančią Lenkiją, kur gydymas dalyvaujant šunimpacientams s jau gerokai pažengęs į priekį. Šioje šalyje yra nemažai kaniterapijos organizacijų (Lenkijoje ši sritis vadinama kinoterapija, bet Lietuvoje dėl minėto termino kiltų nemažai painiavos), viename universitetų net rengiami diplomuoti kaniterapeutai, turintys ir kinologo, ir kineziterapeuto žinių.

Atrankos kriterijai

Lenkijoje buvo atlikti preliminarūs testai su mūsų šalyje pacientams gydyti rengiamais šunimis. Pasak J.Jusionytės, norint atrinkti tinkamą šuniuką, jį reikėtų testuoti 6-8 savaičių amžiaus. Augintiniui pateikiamos įvairios užduotys. Pavyzdžiui, ant žemės metamas išskleistas skėtis. Jei šuniukas išlieka ramus, prieina, apuosto daiktą ir nueina, vadinasi, viskas su juo gerai. Jei įsispraudžia į kampą, dėl jo tinkamumo kyla abejonių. Atlikus 10 pratimų, vertinant pagal tam tikrą skalę nusprendžiama, ar gyvūnas iš tikrųjų tiks terapijai.

Mokymų akimirka.

Atrinktieji šunys ruošiami gydomosioms užduotims, toliau stebimi ir testuojami, nuolat tikrinama, ar jie vis dar tinka šiam tikslui. Jei treniruojamas šuo "perdega", tai gali sukelti nepageidaujamą jo elgesį, gyvūnui ir pačiam reikės reabilitacijos.

"Lietuvoje dar neturime specialistų, kurie nuolat testuotų šunis, todėl vertindami pirmiausia remiamės paklusnumo kriterijumi. Tai ne aklas paklusnumas, būdingas lengvai dresuojamų veislių šunims, tarkim, belgų aviganiams, puikiai vykdantiems komandas pagal tam tikras schemas. Kaniterapijoje dirbantys šunys prireikus turi mokėti patys priimti sprendimus. Pageidautina, kad jie būtų draugiški, švelnūs, kantrūs. Mūsų šunys yra išlaikę socializacijos testą, gali būti vedžiojami be antsnukio. Spręsdami dėl tinkamumo kaniterapijai, remiamės šio testo egzaminatoriaus bei šunis dresavusių specialistų atsiliepimais", – vardijo J.Jusionytė.

Labai svarbios ir prigimtinės veislės savybės. Juk šunį galima išmokyti daug ko, bet netikėtoje situacijoje, tikėtina, vis tiek suveiks instinktai. Jei šuo gražiai elgiasi su šeimoje augančiais vaikais, dar nereiškia, kad taip pat elgsis ir vaikų darželyje.

J.Jusionytei svarbu, kad keistųsi visuomenės požiūris į šunis. Tam praverčia edukaciniai užsiėmimai.

Dar teks palūkėti

Vilniuje, Lietuvos kinologų draugijos mokymo centre, kaniterapijai šiuo metu ruošiami penki auksaspalviai retriveriai – medžiokliniai šunys, pasižymintys minkštu sąkandžiu, geru, draugišku būdu. Tam tikriems užsiėmimams naudojami ir mopsai bei niufaundlendai. Dar šiam darbui tiktų itin švelnaus būdo, protingu paklusnumu pasižymintys samojedai – šiaurės šunys, veisti kinkiniams, mokantys elgtis su vaikais.

"Kaniterapijai naudojamas šuo turi tinkamai elgtis ir gatvėje, ir uždaroje ar mažoje patalpoje, šalia vaikų, nekoordinuotų judesių asmenų. Jei vaiką ištiks epilepsijos priepuolis ir šuo išsigąs, gyvūnui ilgam liks atsiminimas apie nemalonų įvykį ir kitą kartą jis nebenorės tokio susitikimo", – pasakojo J.Jusionytė.

Lietuvos kaniterapijos asociacijos vadovės teigimu, mūsų šalyje vaikams gydyti rengiamus šunis reikia dar daug mokyti, kol jie bus pasiruošę laikyti testus ir galiausiai tam tiks. "Tai gali užtrukti kelerius metus. Šio tikslo link einame po truputį, pirmiausia skatindami visuomenės palankumą mums ir mūsų šunims", – teigė J.Jusionytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"