TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydytojus - į provinciją

2013 08 29 6:00
Rezidentė A.Milaknytė (antra iš dešinės): "Prievarta dar niekas niekada nepasiekė gerų rezultatų, tačiau neabejoju, kad atsiras specialistų, kuriems bus priimtina viena ar kita vietovė." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Jauniems gydytojams ateityje teks krautis lagaminus ir vykti dirbti į rajonų gydymo įstaigas. Pamatus tokiems planams Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) jau kloja net dvi darbo grupės, tarp jų - ir ką tik sudaryta Žmogiškųjų išteklių darbo grupė.

Paklaustas, ar naujosios darbo grupės SAM sudarymas reiškia, kad pagaliau bus realiai sprendžiamas rezidentų įdarbinimas rajonuose, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis neslėpė: "Taip, tame kontekste bus sprendžiamas ir rezidentų įdarbinimas."

Rajonuose 10 tūkst. gyventojų tenka triskart mažiau gydytojų negu didžiuosiuose miestuose, o jų amžiaus vidurkis viršija 57 metus. Pastaruoju metu tik pavieniai jauni specialistai atvyksta dirbti į rajonų sveikatos priežiūros įstaigas. V.P.Andriukaitis siekia įvesti valstybinį užsakymą gydytojams rengti. Pagal jį nemokamai studijavę būsimieji medikai turėtų atidirbti ten, kur bus paskirti. Tam pritaria rajoninių gydymo įstaigų vadovai, tačiau LŽ kalbinti šiuo metu rezidentūroje besimokantys būsimieji gydytojai teigė nenorintys būti prievarta siunčiami į rajonus.

Medikų registras

V.P.Andriukaičio teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) labai aiškiai pasakė, esą gerai besimokantiems studentams nemokamas mokslas universitetuose įmanomas tik su viena sąlyga – esant valstybės užsakymui. Ministras įsitikinęs, kad tokį užsakymą kaip tik reikėtų įvesti rengiant medikus. Esą suskaičiavus visus sveikatos apsaugos sistemos specialistus, atsižvelgus į jų amžių ir tikrąjį poreikį, reikėtų sudaryti medikų registrą. Pagal jį būtų galima formuoti stabilų valstybės užsakymą medikams rengti, pavyzdžiui, 5 metų laikotarpiui. "Jeigu rezidentas studijuos pagal tokį valstybės užsakymą ir visos jo studijos bus apmokamos iš biudžeto, jam kils pareiga atidirbti pagal nustatytas teisines sąlygas vienoje ar kitoje vietoje. Pabrėžiu, kad nekalbame apie rezidentus, studijuojančius savo lėšomis, paėmusius paskolas ir kreditus", – teigė V.P.Andriukaitis. Pasak ministro, jauni žmonės privalėtų suvokti, kad mokymasis už visos Lietuvos žmonių pinigus juos įpareigoja.

V.P.Andriukaitis: "jauni žmonės privalėtų suvokti, kad už mokymasis už visos Lietuvos žmonių pinigus juos įpareigoja." /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į rajonus – dar studijų metais

Rezidentus siųsti į rajonus bus pradėta siekti jau šiemet. Esą pirmiausia ketinama pertvarkyti pačias rezidentūros programas. "Manome, kad reikėtų pailginti rezidentūros laiką ir išplėsti jos bazes, kuriose galėtų dirbti jauni gydytojai. Dabar jos sutelktos didžiuosiuose miestuose - Vilniuje ir Kaune, šiek tiek Klaipėdoje, Panėvėžyje ir Šiauliuose. Pailginus rezidentūros laiką, dalį jo būsimieji gydytojai galėtų dirbti Kauno ar Vilniaus universitetinėse ligoninėse, o kitą – Mažeikiuose, Skuode ar kitur. Tai būtų pirmas žingsnis siunčiant jaunus specialistus į rajonus", - tvirtino V.P.Andriukaitis. Jo nuomone, rezidentūros pokyčius būtų galima įgyvendinti jau kitąmet.

Rajonų ligoninių vadovai pritaria jaunų gydytojų siuntimui į jų vadovaujamas įstaigas. "Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad rengtų specialistus Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Norvegijai ir kitoms valstybėms, kai jų taip labai trūksta čia", – LŽ sakė Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. Kaip argumentą jis paminėjo Maltą: baigę studijas jauni medikai privalo atidirbti šioje Europos Sąjungos šalyje penkerius metus, ir tai neprieštarauja ES direktyvoms.

Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė taip pat sutiko, kad ministro siūlymas padėtų išspręsti specialistų stygiaus problemą. Pasak jos, Kelmės ligoninei kaip tik trūksta vidaus ligų gydytojo, neurologo, ftiziatro. Beje, čia šiuo metu jau dirba keletas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune besimokančių rezidentų. Vienas - vidaus ligų gydytoju priėmimo kambaryje, kitas – reanimatologu. Pagal neterminuotas darbo sutartis rezidentai šioje ligoninėje buvo įdarbinti prieš porą mėnesių, kai pasisiūlė eiti šias pareigas.

Rezidentėms pravers Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo Ričardo Daunoravičiaus pamokos.

Patraukti skatinimais

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano Vytauto Kasiulevičiaus, gydytojų trūkumas rajonuose iš tiesų didelis, tą problemą būtina skubiai spręsti. "Tačiau jei būtų bandoma grįžti prie sistemos, pagal kurią studijavusieji valstybės finansuojamose vietose turėtų atidirbti pagal paskyrimą, tai turėtų būti daroma labai subtiliai. Prievarta neturėtų būti taikoma, nes tuomet ir gydytojo darbas bus atliekamas formaliai, bus išsisukinėjama nuo pareigų", – pažymėjo V.Kasiulevičius.

Jo nuomone, geriau ieškoti kitokių būdų pritraukti gydytojus - juos skatinti, motyvuoti. Pavyzdžiui, mainais siūlyti socialines paslaugas - būstą šeimoms ir pan. "Juk iš tiesų nemažai dabartinių rezidentų norėtų važiuoti į rajonus, tačiau juos gąsdina nežinomybė, nes dažnai neaišku, ar ta ligoninė po kelerių metų dar veiks. Tad geriausia sudaryti trišales sutartis tarp vykstančio į rajoną specialisto, ministerijos ir savivaldybės", – teigė VU Medicinos fakulteto prodekanas. Jis pritarė idėjai pailginti rezidentūros laiką ir išplėsti jos ribas. "Per tuos metus žmonės gal susidarytų teigiamą nuomonę, nes dabar dažnai baiminamasi vykti į atokesnę vietovę, kur laukia nežinomybė", – svarstė V.Kasiulevičius.

Prievartos kratosi

Prievartinis įdarbinimas rajonuose kelia rezidentų pasipriešinimą. "Prievarta dar niekas niekada nepasiekė gerų rezultatų. Tačiau neabejoju, kad atsiras specialistų, kuriems bus priimtina viena ar kita vietovė", – sakė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje sutikta rezidentė Aistė Milaknytė. Pasak jos, jaunus gydytojus labiausiai motyvuoja perspektyvos. "Tačiau šiuo metu rajonuose perspektyvų nedaug, apribotos galimybės tobulėti, nors kai kur darbo sąlygos gal ir geros. Vis dėlto jauni žmonės nori nepamiršti įgūdžių", – vardijo A.Milaknytė.

Anot rezidentės Ramunės Šimkevičiūtės, turintiems šeimas jauniems gydytojams būtų sudėtinga jas palikti, nes rajone rasti darbą ir antrajai pusei nėra paprasta. Pasiteiravus, ar baigusi studijas vyktų į rajoną, rezidentė Ingrida Labanauskaitė sakė, kad sprendimas priklausytų nuo to, kaip sektųsi rasti darbo Vilniuje. Jeigu nepasisektų, gal ir mąstytų apie kėlimąsi kitur. "Tačiau prievarta nieko nepasieksi. Tai diskriminacija! Kodėl gydytojus reikia versti kažkur dirbti, o, pavyzdžiui, teisininkų – ne. Norint, jog jauni gydytojai važiuotų į rajonus, svarbiausia sudaryti sąlygas, kad jie patys norėtų ten vykti", – sakė I.Labanauskaitė.

Rezidentė Rūta Kisielienė pasakojo žinanti pavyzdžių, kai medicinos studentui nepavyko įstoti į nemokamas rezidentūros studijas, ir negalėdamas sumokėti už mokslą būsimasis medikas susitarė su rajono ligonine, kuri įsipareigojo jį finansuoti. Rajono ligoninei jaunas gydytojas vėliau turės atidirbti sutartą laiką. Beje, pasak rezidentės, kartais atsitinka ir taip, kad padirbėję penkerius-septynerius metus specialistai apsipranta ir nebeieško kelių atgal į Vilnių ar Kauną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"