TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gyvenimą sugrąžinę stebuklai

2010 04 27 0:00
K.Strupas (dešinėje), A.Buivydienė ir V.Sokolovas džiaugėsi sėkmingai pavykusia kepenų transplantacija ligi šiol sudėtingiausios būklės pacientui.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Ligi tol maniau, kad stebuklų nebūna, o pasirodo - yra", - sako vilnietis Romas Maciulevičius, sunkiausios būklės Lietuvoje pacientas, kuriam buvo atlikta kepenų transplantacija. Ar tik sutapimu galima vadinti faktą, kad naujam gyvenimui prikėlusi operacija įvyko Velykų rytą, o gyvybę išgelbėjęs donoro organas atsirado per vyro gimtadienį.

Šių metų balandžio 4-ąją Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) atlikta transplantacija tapo išskirtine ir dėl kitų priežasčių: tai buvo pirmoji Lietuvoje sėkmingai atlikta skubi kepenų transplantacija, suradus donorinį organą svetur - kaimyninėje Latvijoje. Dvidešimties medikų komanda, vadovaujama chirurgo, prof. Kęstučio Strupo, operacinėje darbavosi šešias valandas. Dabar, praėjus trims savaitėms po operacijos, jau galima teigti, kad viskas pavyko.

Tarp gyvybės ir mirties.

Po dešimties dienų Santariškių klinikose aplankytas R.Maciulevičius sakė besijaučiąs gerai. "Stiprėju, jau truputį vaikštau", - pasidžiaugė jis. Vyras prisipažino net nesvarstęs, ar ryžtis transplantacijai - kepenų ciroze sergantis žmogus jautėsi labai blogai. "Darėsi tiesiog neįmanoma gyventi", - tuometę būseną prisiminė R.Maciulevičius, vienos sostinės įmonės gamybos direktorius.

"Dėl sunkaus kepenų nepakankamumo jo sveikatos būklės prognozė buvo bloga", - pasakojo gydytoja gastroenterologė Arida Buivydienė, prižiūrinti pacientus prieš ir po kepenų transplantacijos. Nors ir buvo gydomas, jo būklė sparčiai blogėjo, teko ne kartą perpilti kraują, bandyta kompensuoti tai, ko nebegalėjo atlikti didžiausia organizmo laboratorija - kepenys. Skubi donoro kepenų paieška buvo paskelbta tik išgydžius pacientą nuo kraujo užkrėtimo - sepsio. Medikai ligi šiol prisimena, kaip smarkiai buvo ištinusios sergančio vyriškio kojos. "Liūdna baigtis galėjo ištikti bet kada. Apie 90 proc. šitaip sunkiai sergančių pacientų nesulaukia kepenų persodinimo", - sakė A.Buivydienė.

Netikėtas skambutis

"Kasdien mintis, kada gi atsiras donoras, tikrai nekankino. Žinojau, kad tai beveik neįmanoma. Maniau, kas bus, tas bus. Jau buvau nusiteikęs ir blogiausiam", - prisiminė R.Maciulevičius. Tačiau vėlyvą balandžio 3 dienos pavakarę, tądien Romui suėjo 51-eri, vyras iš Santariškių klinikų sulaukė netikėto skambučio: yra donoras. Rytojaus dienai - Velykų ir gimtadienio šventei - jau buvo pasiruošta: išmarginti kaušiniai, paruoštos vaišės po pamaldų bažnyčioje susirinksiantiems svečiams. Vyras rengėsi eiti miegoti ir telefonu praneštą žinią iš pradžių įvertino tarsi nesusipratimą, pokštą. "Man pasakė: pagalvok, apsispręsk, o tada - paskambink", - pasakojo R.Maciulevičius. Ilgai jis nesvarstė - po valandos jau buvo Santariškių klinikose.

Suspėjo laiku

Velykų išvakarėse pranešimo iš Rygos apie donorą sulaukę Nacionalinio organų transplantacijos biuro koordinatoriai informavo Santariškių klinikų medikus. Įsitikinus, kad dovanojamos kepenys tiktų skubios operacijos laukiančiam R.Maciulevičiui, į Latviją nedelsdamas išvyko VUL SK pilvo chirurgas, vyriausiasis specialistas organų transplantacijai Vitalijus Sokolovas. Rygoje atlikęs kepenų paėmimo procedūrą, jis pranešė, kad organas tinkamas. Mediką gabenęs ligoninės automobilis netrukus kirto sieną ir lydimas Lietuvos policijos (tądien buvo labai prastas oras, oro pajėgos negalėjo padėti) pasiekė Santariškes. "Policija parodė didžiulį profesionalumą. Viskas buvo puikiai paruošta, pakelėse ties sankryžomis budėjo ekipažai", - prisiminė V.Sokolovas.

Transplantacijos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip greitai atvežamas ir persodinamas organas. Vadinamasis šaltosios išemijos periodas, nuo momento, kai kepenys buvo paimtos Rygoje, lig tol, kol jos buvo priimtos Vilniuje, šiuo atveju tetruko aštuonias su puse valandos.

Velykų rytą, visiems ridenant margučius, Santariškių medikų komanda jau darbavosi operacinėje. "Esame pripratę dirbti savaitgaliais, naktimis, bet kad tai vyktų per Velykas - atsitiko pirmąkart. Tačiau tokių dalykų mes nelabai galime valdyti", - sakė K.Strupas. Anot jo, per šią, jau 26-ąją Santariškėse, kepenų transplantaciją viskas klojosi labai sklandžiai, nors pacientas buvo sudėtingiausias iš visų anksčiau buvusiųjų. "Po savaitės kitos jo būklė galėjo taip pablogėti, kad transplantacija taptų negalima. Šįkart mums pavyko spėti laiku, nes daugelis tokios būklės pacientų kepenų persodinimo nesulaukia", - pabrėžė V.Sokolovas.

Pakeitė gyvenimą

"Pirmiausia apėmė jausmas - štai, atsimerkiau", - būseną po sudėtingos operacijos prisiminė R.Maciulevičius. "Maniau, kad stebuklų nebūna, o, pasirodo, yra", - apie lemtingus sutapimus kalbėjo vyras. Palatoje su juo šnekučiavęsis Stasys Laniauskas, kuriam kepenys buvo transplantuotos prieš trejus metus, neslėpė džiaugsmo, kad po šio įvykio jo gyvenimas labai pasikeitė. "Sugrįžau į tikrąjį pasaulį. Anksčiau rūpėjo tik turtai, aprūpinti vaikus, kad visi geriau gyventume, atrodytume. Dabar mano tikslas - padėti laukiantiesiems transplantacijos. Mat kai nežinai, ar atsiras donoras, sunku pasirinkti gyvenimo kelią: ar neprarasti vilties, o gal toliau leistis į dugną", - pasakojo S.Laniauskas. Šiam vyriškiui teko patirti ne vieną sukrėtimą: planuotoji transplantacija neįvyko net du kartus: atvykus į ligoninę paaiškėdavo, kad donoro organas netinka. Žmogus jau nieko nebesitikėjo, tačiau trečias kartas nemelavo. 51 metų vyriškis iš Trakų rajono, pagal profesiją statybininkas mūrininkas, LŽ žurnalistei sakė, kad dabar, gyvendamas su persodintomis kepenimis, jaučiasi puikiai. Šiandien S.Laniauskas drąsina savo likimo draugus, lanko juos prieš ir po transplantacijos, propaguoja donorystės idėjas.

Tik keletas skambučių

A.Maciulevičiaus atvejis ypatingas tuo, kad donoro kepenys pirmąkart gautos ne iš Lietuvos. Per pusę metų Santariškių medikai sulaukė tik keleto pranešimų apie donoro kepenis, tačiau ne visi organai tinkami - jie turi atitikti daugelį kriterijų, kad persodinti gerai funkcionuotų. Jei tuo metu nėra tinkamo recipiento, organas išsiunčiamas į tą šalį, kur jo gyvybiškai reikia. "Donorinių kepenų trūkumas tebėra didžiulė problema. Kai turime sunkiai sergantį, ilgiau nebegalintį laukti pacientą, Nacionalinis organų transplantacijos biuras tinkamo organo ieško ne tik Lietuvoje, bet ir gretimose valstybėse", - pasakojo K.Strupas.

Turi nebegerti

"Donoro kepenys turi būti sveikos, o lietuvių pomėgis piktnaudžiauti alkoholiu tam neretai pakiša koją", - pažymėjo A.Buivydienė. Beje, transplantacijos atliekamos tik įsitikinus, kad pacientas nebevartoja svaigalų, o abstinencijos periodas - ne trumpesnis nei 6 mėnesiai. "Neretai pasitaiko, kad nevengiantiems taurelės šis abstinencijos pusmetis suveikia kaip stebuklingas vaistas: kepenų funkcija smarkiai pagerėja ir jų persodinti nebereikia", - sakė A.Buivydienė.

Tačiau LŽ kalbinti medikai pabrėžė, kad dauguma žmonių, kuriems tenka transplantuoti kepenis, nekalti dėl juos užklupusių ligų. "Kepenų pažeidimo priežasčių gali būti labai daug. Transplantacija dažnai atliekama dėl cirozės, kurią sukėlė hepatito B ar C virusas, neretai - jau išsivysčius kepenų vėžiui, taip pat - esant autoimuninės ar paveldimos ligos sukeltam kepenų pažeidimui. Ir tik maždaug 10 proc. atvejų kepenų cirozės priežastimi būna alkoholio vartojimas", - aiškino A.Buivydienė.

Tapo rutina

Kepenų transplantacijos Lietuvoje pradėtos tik prieš 6 metus. "Pamenu, kad per pirmąsias tris ligoninės personalas būriavosi už durų, laukė, kaip baigsis. Dabar šios operacijos, galima sakyti, jau tapo rutina. Sukurta sistema, dirba daugiau žmonių nei iš pradžių, dalijasi darbais" - pasakojo prof. K.Strupas.

Anot chirurgo, išgyvenamumo rodikliai po šiose klinikose atliktų kepenų persodinimo yra tikrai geri, nenusileidžiantys didiesiems Europos transplantacijų centrams. Vienų metų išgyvenamumas VUL SK siekia 85 procentus. "Tad žmonės jau nebesvyruoja, ar ryžtis transplantacijai, kaip buvo su pirmaisiais pacientais, kurie nežinojo, koks likimas jų laukia. Dabar viskas priklauso nuo to, ar atsiras donorinis organas", - sakė K.Strupas.

Po operacijos pacientai mokomi gyventi kitaip: jie privalo laiku išgerti imunitetą slopinančių vaistų, saugotis infekcijų, ruoštis grįžti į aktyvų gyvenimą. Kai kurie jau po pusės metų imasi įprastos profesinės veiklos. Prieš dvejus metus Santariškių klinikose operuotas pacientas - 34 metų vyriškis - dabar net darbuojasi naftos platformoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"