TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gyvenimas virtualioje erdvėje: atotrūkis nuo kūno, paviršutiniškumas, infarkto grėsmė

2013 03 12 8:34
Romo Jurgaičio nuotrauka

Nors internetas leidžia daug ką atlikti greičiau ir patogiau, gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę turi neigiamų pasekmių ne tik žmogaus fizinei sveikatai, bet ir mąstymui, tikrovės suvokimui, gebėjimui skirti gera nuo bloga. Taip LRT.lt tvirtina Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto docentas Alfredas Laurinavičius.

Jo kolega psichologas A.Kairys, savo ruožtu, teigia, kad žmonija prisitaikys prie interneto, kaip prisitaikė prie garo mašinos ir televizijos, o bendravimas internetu turįs savitų privalumų – antai jis gali būti atviresnis už bendravimą akis į akį.

Pasiklydę tarp gėrio ir blogio

Anot A.Laurinavičiaus, kai žmogus labai daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje dirbdamas, bendraudamas ir pramogaudamas, jis atitrūksta nuo tikrovės, iš gyvenimo tarsi išbraukiamas jo kūnas. Tai, anot psichologo, lemia, kad asmuo nebemoka teisingai atsirinkti, kas yra teisinga, o kas netinkama.

„Žmogui tampa reikalingos tik akys ir dešinės rankos pirštas pelei valdyti. Mes atitolstame nuo kitokių veiklų. Buvimas gamtoje, dalyvavimas gyvenime visu savo kūnu sudaro sąlygas pajausti, ko iš tikrųjų žmogui reikia. Aš manau, kad toks gyvenimas, koks jis yra dabar, pagamins daug žmonių, kurie savo vidumi nelabai jaus, kas yra gerai, kas – blogai“, – tvirtina psichologas.

Manipuliuojamųjų karta?

A.Laurinavičius teigimu, ateities kartos dėl nuolatinės veiklos virtualioje erdvėje gali būti labiau sutrikusios ir mažiau savarankiškos vertinant tam tikrus faktus. Tokiais žmonėmis gali būti lengviau manipuliuojama. Tuo metu greitas tempas ir technologijų vystymasis didina atotrūkį tarp tėvų ir vaikų, tarp jų gyvenimo būdo ir gebėjimo naudotos informacinėmis technologijomis.

„Tai turėtų būti papildomas veiksnys susvetimėjimui tarp tėvų, vaikų ir senelių. Kiekviena karta pagal savo gyvenimo sampratą dar labiau tols viena nuo kitos. Dabar tėvai nesupranta, kodėl vaikai nuolatos sėdi „Facebook`e“, tai tie vaikai,  patys tapę tėvais, nesupras savo vaikų, jiems bus sunku juos pasivyti. Jei anksčiau būdavo, kad visos kartos, nors ir turėjo skirtingus požiūrius, bet dar gyveno vienoje realybėje, tai dabar tos realybės bus skirtingos“, – mano MRU Psichologijos instituto docentas.

Kaip dar vieną blogybę, kurią sukelia gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę, A.Laurinavičius įvardija žmonių paviršutiniškumą, nesigilinimą į dalykus.

„Pavyzdžiui, mokykloje reikia atlikti projektą arba parašyti referatą, tai vaikai iki galo neskaitydami kopijuoja informaciją iš interneto. Atsiranda ne savarankiškas mąstymas, o medžiagos dėliojimas iš jau paruoštų informacijos gabalų. Žmonės yra linkę eiti paprasčiausiu keliu. Nėra laiko įsigilinti“, – tikina psichologas.

Prisitaikėme prie garo mašinos, prisitaikysime ir prie interneto

Vilniaus universiteto lektorius dr. Antanas Kairys mano, kad sparčiai vystantis technologijoms ir žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant internete, visuomenė prisitaikys prie naujų komunikacijos būdų, ir greičiausiai atsiras naujos socialinės praktikos. Anot jo, tokios technologijos kaip garo mašina ar televizija iš pradžių žmonėms taip pat kėlė nerimą, tačiau visuomenė ilgainiui prie to priprato.

„Žmogus yra pakankamai adaptyvus padaras. Gali būti, kad atsiras naujos bendravimo taisyklės, ir tai taps norma“, – sako A.Kairys.

Kalbėdamas apie internetinį bendravimą, VU psichologas sako, kad bendraudami internetu netenkame artumo su žmogumi, jo neverbalinių signalų, tačiau tai yra puiki priemonė greitai keistis informacija, spręsti darbinius reikalus.

„Vėlesni tyrėjai nustato, kad bendravimas internetu lemia netgi didesnį tarpusavio artumą, emocinį įsitraukimą ir reagavimą į kito žmogaus emocijas, net dažnesnį kalbėjimą apie jas“, – sako VU lektorius.

Anot A. Kairio, bendravimas internetu yra paprastesnis todėl, kad žmogus gali išsaugoti savo anonimiškumą, geriau apgalvoti žinutes prieš jas išsiunčiant. Be to, internetas leidžia išlaikyti artimus ryšius per atstumą bendraujant „Skype“ ar socialiniuose tinkluose. Vis dėlto A. Kairys pažymi, kad virtuali komunikacija nėra visavertė ir ji negali pakeisti realaus bendravimo.

„Ji negali pakeisti konkrečių dalykų, pavyzdžiui, mylimo ar artimo žmogaus prisilietimo. Internetu to padaryti negalima. Internetu galima eiti iki tam tikro artimumo lygio, ir tada yra užbrėžta riba, kai toliau eiti nebegalima“, – teigia A.Kairys.

Kompiuteris gali lemti diabetą arba infarktą

Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė pažymi, kad nejudrumas ir nuolatinis spoksojimas į kompiuterio ekraną gali sukelti akių ligas, diabetą, infarktą, insultą ir kitus sveikatos sutrikimus.

Gydytoja teigia, kad ilgai žiūrint į kompiuterį, akys išsausėja, būna paraudusios, pradeda vystytis trumparegystė arba toliaregystė.

 „Žmogus sėdėdamas augina svorį, o padidėjus svoriui, pasikeičia tam tikrų medžiagų kiekis organizme, pavyzdžiui, cholesterolio, cukraus kiekis. Tai gali lemti rimtas ligas: metabolinį sindromą ar diabetą, infarktą, insultą“, – tikina šeimos gydytoja.

Dirbdamas kompiuteriu žmogus pelę valdo dešine ranka, todėl ji ilgą laiką būna vienoje pozicijoje. Tai lemia atsirandančius rankos skausmus, kuriuos gydytojai vadina tuneliniu sindromu.

Nuolatinis darbas kompiuteriu lemia nugaros skausmus, nes žmogus sėdi vienoje pozicijoje, dažniausiai susilenkęs, nepatogiai, dėl to iškrypsta stuburas, atsiranda ataugų.

„Žmonės, nuolatos žiūrintys į ekraną, pervargsta. Dėl to atsiranda daugelis nervinių ligų: nerimas, galvos skausmai, svaigimas. Žmonės tampa irzlūs, nervingi, gali atsirasti depresija“, – aiškina D.Makaravičienė.

Ji pataria kas 30–45 minutes daryti pertraukas, naudoti akių lašus, kurie drėkintų akis, mankštinti rankas ir kojas. Anot gydytojos, svarbu fizinis aktyvus.

„Svarbu nesėdėti prie kompiuterio visą dieną. Vaikai, parėję iš mokyklos, turėtų eiti į lauką, bėgioti, būti gryname ore, lankyti būrelius, sportuoti, šokti. Taip pat ir suaugusiems: grįžus iš darbo reikia eiti į lauką, pavaikščioti, pasportuoti“, – ragina šeimos gydytoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"