TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gyvybę gali išgelbėti paprastas tyrimas

2016 09 26 16:49
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje ši klastinga liga kasmet nusineša apie 8 tūkstančius gyvybių. Vėžio gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes daugeliu atvejų liga aptinkama pažengusioje stadijoje – į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. 

Medikai vieningai sutaria, kad nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje ne tik sumažėja mirties rizika, bet ir pailgėja išgyvenamumo trukmė, sumažėja neįgalumo tikimybė, pastebimas geresnis gydymo efektyvumas, o nustačius ikivėžinius pokyčius galima net išvengti šios ligos išsivystymo.

Vėžio prevencinės programos. Kas tai?

Ankstyvoje vėžio stadijoje žmogus paprastai nejaučia jokių simptomų. Tuo metu jo organizme jau nekontroliuojamai dauginasi ląstelės ir tik laiko klausimas, kada žmogus pasijus blogai. Simptomai paprastai atsiranda navikui augant ar plintant į kitas organizmo vietas, audinius ir organus.

Vėžio prevencinės programos (kitaip dar vadinamos ankstyvosiomis patikros programomis) yra didelių gyventojų grupių profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Jų metu tiriami žmonės, kurie nejaučia jokių simptomų ir laiko save sveikais. Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio prevencinės programos – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Šios programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl pagal kiekvieną programą norintiems išsitirti nurodyto amžiaus gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, už šias paslaugas mokėti nereikia.

• Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa

Kiekviena 25–60 metų moteris gali 1 kartą per 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio. Patikros metu yra atliekamas paprastas ir neskausmingas PAP testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo ir siunčiamas į laboratoriją mikroskopiniam ištyrimui. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių neparodė, moteris gali vėl pasitikrinti po 3 metų. Nustačius ikivėžinių pakitimų, atliekami papildomi tyrimai diagnozei patikslinti. Svarbu tai, kad ši programa leidžia nustatyti ląstelių pakitimus ikivėžinėje stadijoje, todėl galima užkirsti kelią vėžio išsivystymui.

• Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, moteris gali vėl atlikti tyrimą po 2 metų. Nustačius pakitimų moteriai atliekami nuodugnesni tyrimai. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti.

• Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Prostatos vėžio prevencinė programa yra skirta visiems 50–75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jie turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl šios ligos. Programos dalyviams yra atliekamas paprastas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją. Jei PSA kiekis viršija normą, vyrui atliekami nuodugnesni tyrimai diagnozei patikslinti. Kraujyje neradus pakitimų vyras gali vėl pasitikrinti po 2 metų.

• Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Pagal šią programą 50–74 m. amžiaus asmenys turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT). iFOBT – biocheminis tyrimas, leidžiantis aptikti labai nedidelį plika akimi nematomą kraujo kiekį išmatose. Testas atliekamas savarankiškai namuose, tačiau rezultatus vertina gydytojas. Programoje dalyvaujantį asmenį šeimos gydytojas supažindina su testo atlikimo eiga ir išduoda priemones jam atlikti. Jei slaptojo kraujo išmatose nerandama, asmuo yra sveikas ir gali vėl pasitikrinti po 2 metų. Suradus slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti išsamesnius tyrimus.

Kaip dalyvauti programoje?

Norėdami dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programoje, pirmiausia įsitikinkite, kad esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kad atitinkate programoje nurodytą amžių. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nusiųs atlikti atitinkamus tyrimus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad anksti diagnozuotas vėžys ar ikivėžiniai pakitimai yra lengviau ir efektyviau išgydomi. Neatidėliokite ir nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – pasitikrinkite jau dabar ir paraginkite tai padaryti savo artimuosius. Nepraleiskite progos pasinaudoti jums priklausančia nemokama paslauga.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos asministratorė Evelina Voitonis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"