TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gyvybėms gelbėti - geriausia Europos patirtis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, vadovaujant prof. Rimantui Benečiui, jau atlikta nemažai širdies ir plaučių transplantacijų. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Ką daryti, kad rastųsi daugiau organų donorų ir būtų galima atlikti daugiau transplantacijų, o kraujo preparatai tenkintų gyvybinius poreikius? Kaip pasiekti, kad transplantacijos ir kraujo donorystės sistemos būtų saugios, veiktų efektyviai ir garantuotų tinkamiausią pagalbą? Bendroms Europos šalių problemoms spręsti ieškoma ir bendrų receptų.

Apie tai, kas daroma dėl sėkmingesnių transplantacijos bei kraujo donorystės procesų, kalbėta per Madride vykusį Europos ekspertų ir žiniasklaidos atstovų susitikimą. Jis neatsitiktinai surengtas Ispanijoje. Ši valstybė yra Europos ir pasaulio organų donorystės bei transplantacijos lyderė, vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šios srities strategijai.

Valstybėje, kurioje gyvena 0,7 proc. pasaulio gyventojų, atliekama net 4 proc. visų transplantacijų pasaulyje. Neseniai Ispanija inicijavo ir kartu su Prancūzija bei Italija sukūrė Pietų Europos transplantacijos aljansą. Organų donacijos iš šių trijų šalių sudaro net 50 proc. visų 27 ES šalių donacijų.

Pasak Ispanijos sveikatos, socialinių paslaugų bei lygybės ministrės Anos Mato, pirmavimas transplantacijos srityje lėmė etinį ir moralinį šalies įsipareigojimą perteikti geriausią savo praktiką visam pasauliui. Bene garsiausias šios srities specialistas, Ispanijos nacionalinės transplantacijos organizacijos įkūrėjas ir vadovas Rafaelis Matesanzas ragino laikytis paprasčiausios filosofijos: neišradinėti dviračio, o mokytis iš sėkmingų pavyzdžių. Toks, pasak jo, ir yra pasaulyje pripažintas ispaniškasis organų donorystės ir transplantacijos modelis.

Vienas žymiausių transplantacijos specialistų pasaulyje – Ispanijos nacionalinės transplantacijos organizacijos įkūrėjas ir vadovas R.Matesanzas. / Aistės Masionytės (LŽ) nuotrauka

Ispanijos specialistai vadovavo rengiant 2010-ųjų Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kuria siekta užtikrinti, kad transplantacijai skirti žmogaus organai visose šalyse narėse atitiktų vienodus kokybės bei saugos reikalavimus ir taip palengvinti jų mainus tarp valstybių. Minėta direktyva buvo vienas Ispanijos pirmininkavimo ES prioritetų ir, A.Mato teigimu, tai yra didžiausias šalies indėlis gerinant transplantacijos situaciją visoje Europoje.

Margas žemėlapis

Ispanija dalyvavo arba dalyvauja dešimtyje ES projektų transplantacijos srityje, trijuose jų – kaip lyderė. Nuo 2003-iųjų ES finansavo net 48 projektus, susijusius su organų ir kraujo donoryste. Juos įgyvendinant keičiamasi gerąja patirtimi, rengiami bendri europiniai standartai, kuriami registrai, leidžiami vadovėliai, organizuojami mokymai. Šios priemonės padeda užtikrinti žmogiškos kilmės medžiagų (substances of human origine – SOHO), įskaitant organus, audinius, ląsteles, kraują ir kraujo preparatus, saugumą ir kokybę, galiausiai tai turi įtakos daugelio Europos piliečių gyvenimui.

Sveikatos sistemų ir produktų direktorato vadovas Andrezejus Janas Rysas pasakojo, kaip su Europos parama siekiama padidinti organų prieinamumą. Šiuo tikslu dirbama su transplantacijos koordinatoriais, vykdomos kokybės gerinimo, gyvosios donorystės programos, tobulinami specialistų bendravimo įgūdžiai, platinama informacija apie piliečių teises. Pagal vieną iš projektų parengti organų donorystės proceso geros praktikos vadovai jau išleisti ispanų, anglų, vokiečių ir italų kalbomis. Gerinant ES valstybių transplantacijos sistemų efektyvumą stiprinami jų darbuotojų organizaciniai gebėjimai, rengiami visą ES apimantys susitarimai, valstybės tarpusavyje keičiasi organais.

Pasak R.Matesanzo, Europa gali ir privalo pajudėti didžiausios ir efektyviausios transplantacijos struktūros pasaulyje link. Šiuo metu ES šalyse atliekama 37 proc. visų pasaulio transplantacijų iš mirusių donorų, 25 proc. visų inkstų transplantacijų, 30 proc. kepenų transplantacijų, 34 proc. širdies persodinimų, 40 proc. plaučių persodinimų, 33 proc. kasos, 27 proc. žarnyno transplantacijų.

2011-ųjų duomenimis, ES šalyse atlikta 18 712 inkstų transplantacijų, 7006 kepenų transplantacijos, 1980 širdies transplantacijų, 1677 plaučių transplantacijos, 859 kasos transplantacijos, 56 plonosios žarnos transplantacijos.

Tačiau ES šalių žemėlapis, rodantis, kur transplantacijų atliekama daugiausia ir mažiausiai, labai margas.

Konferencijoje Madride dalyvavo transplantacijos ir kraujo donorystės ekspertai iš visos Europos. / Aistės Masionytės (LŽ) nuotrauka

Daugiausia mirusių donorų organų persodinama Ispanijoje, Belgijoje ir Kroatijoje (pagal šį rodiklį Lietuva – 5 nuo galo iš 28 šalių). Inkstų transplantacijų iš gyvų donorų daugiausia atliekama Nyderlanduose, Švedijoje ir Danijoje (Lietuva pagal šį rodiklį - paskutinė). Statistika rodo, kad daugiausia ragenos audinių donorysčių yra Italijoje, Prancūzijoje bei Ispanijoje, kaulų ir raumenų audinių – Italijoje, Ispanijoje bei Švedijoje.

Pasak Ispanijos ministrės A.Mato, faktas, kad kai kuriose šalyse transplantacijų atliekama gerokai daugiau nei kitose, gali paskatinti medicinos turizmą, tačiau tokia praktika negali būti toleruojama, nes ji pažeidžia pagrindinius humanizmo principus ir daro žalą transplantacijos bei donorystės sistemos įvaizdžiui.

Pasitikėjimo klausimas

Donorų trūkumas – bendra visų šalių problema. Štai ką rodo skaičiai: 2011-aisiais Europoje į laukiančiųjų inkstų sąrašą kas valandą buvo įrašomi 2 nauji pacientai. Net 12 jų kasdien miršta, nes trūksta organų.

R.Matesanzo žodžiais tariant, reikėtų pasiekti, kad gyvosios donorystės lygis būtų panašus kaip keliose Šiaurės Europos šalyse, o mirusiųjų donorystė – kaip kai kuriose Pietų Europos šalyse.

Donorų skaičių riboja ir tai, kad ne visi galimi donorai tampa realūs. Didžiosios Britanijos nacionalinio klinikinio direktoriaus transplantacijai Chriso Rudge teigimu, labai svarbu gerinti ryšius tarp gydytojų, prižiūrinčių pacientus jų gyvenimo pabaigoje intensyviosios terapijos skyriuose ir transplantacijos sistemos specialistų.

Vis dėlto donorystė yra sritis, nepriklausanti nuo technikos pažangos, nes pirmiausia tai yra kilnumo aktas. ES šalių gyventojų jautrumas šiuo požiūriu labai skiriasi. Į klausimą, ar norėtumėte padovanoti savo organus po mirties, daugiausia teigiamai atsakiusiųjų iš 25 apklausoje dalyvavusių šalių buvo Švedijoje – 81 proc., mažiausiai – Latvijoje (29 proc.), Lietuva su 48 proc. atsidūrė 20-ojoje vietoje.

Konferencijos dalyvius priėmė Ispanijos sveikatos, socialinių paslaugų ir lygybės ministerija. / Aistės Masionytės (LŽ) nuotrauka

Kaip pažymėjo Marta López Fragos iš Europos medicinos ir sveikatos priežiūros kokybės direktorato, nors dauguma Europos plačiosios visuomenės ir teigia, kad remia organų donorystę, egzistuoja atotrūkis tarp šio ketinimo ir realių donorų. Pasitikėjimui donoryste skatinti, diskusijoms šiuo klausimu inicijuoti skirta kasmetinė Europos organų donorystės diena, minima antrą spalio šeštadienį.

Ekspertai pabrėžė, kad pasitikėjimą sunku įgyti, bet labai lengva prarasti. Didelę įtaką tam turi neigiamas viešumas: skandalingos publikacijos žinasklaidoje, diskusijos apie smegenų mirtį, gandai apie organų pardavimą ir kt. Pagal ES projektus buvo analizuoti šalių teisės aktai bei tarptautinių organizacijų galimybės, siekiant užkirsti kelią organų pardavimui, transplantacijos komercializacijai bei šios srities turizmui, pateiktos rekomendacijos. Rūpinamasi ir gyvų donorų sveikatos bei saugumo užtikrinimu: atliekami jų nuomonės tyrimai, domimasi šių kilnių žmonių psichologine ir fizine savijauta prieš donorystę ir po jos.

Visur – vienodas saugumas

Nemažai daroma ir kraujo donorystės srityje. Kaip teigė Nyderlandų Neimegeno kraujo banko donorų tarnybos direktorius Wimas de Kortas, problema ta, kad Europa sensta, o potencialių kraujo donorų mažėja, be to, griežtinami kraujo ir jo preparatų saugumo reikalavimai. Tad, siekiant gerų rezultatų, su Europos parama stiprinamas bendradarbiavimas tarp kraujo įstaigų, o individualios žinios ir patirtis paverčiamos bendromis rekomendacijomis. W. de Korto parašytas vadovėlis "Gera donorų vadyba" turėtų tapti parankine knyga kraujo įstaigoms, nes joje pateikiama pavyzdžių iš vietinės ir regioninės gerosios praktikos.

Pagal ES projektus rengiami ir kraujo įstaigų tikrinimų kriterijai bei standartai. Tai padės užtikrinti šių įstaigų produktų kokybę ir saugumą. Dabar žmonės daug keliauja, tad medicinos pagalbos gali prireikti bet kur. "Jei kas nors atsitiktų ES šalyje, labai svarbu būti užtikrintiems, kad bet kurioje jų gausime gerą kraują", – pabrėžė Jacques'as Remacle'is, EAHC sveikatos skyriaus vadovas.

Labai griežti kokybės ir saugumo kriterijai taikomi audiniams bei ląstelėms. Štai iš 100 virkštelės kraujo mėginių tik 20-30 atitinka reikalavimus ir gali būti saugomi, kad kada nors būtų panaudoti transplantacijai. ES padedamos šalys narės įsiveda budrumo sistemas, fiksuojančias pranešimus apie nepageidautinus įvykius ir reakcijas, susijusias su žmogaus audinių bei ląstelių naudojimu. Bendrija parėmė europinio organų, audinių ir ląstelių registro, padedančio medikams rasti transplantus savo pacientams, sukūrimą, ruošiamasi įvesti vienodą europinį kodą audiniams ir ląstelėms žymėti.

***

Europos transplantacijų aktyvumas (2011)

Transplantacijos / Laukiančiųjų skaičius

Inkstai: 18,712 / 49,477.

Kepenys: 7,006 / 6,808

Širdis: 1,980 / 3,213.

Plaučiai: 1,677 / 2,509.

Iš viso: 29,375 / 62,007.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"