TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Hepatitas C grasina nusinešti dešimtis tūkstančių gyvybių

2014 11 20 9:48
stdtestclinics.com nuotrauka

„Jeigu valstybė nesiims spręsti hepatito C infekcijos problemos, per ateinančius porą dešimtmečių ši liga nusineš daugiau nei 50 tūkst. žmonių Lietuvoje – beveik visą Alytaus miestą. Manoma, kad tiek dabar yra sergančiųjų šia liga, iš jų kasmet net tūkstantis sužino, kad ja serga jau ne vienerius metus“, – tokias grėsmingas prognozes pateikė VU ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja, docentė Ligita Jančorienė.

Seime vykusioje diskusijoje „Virusinis hepatitas C – pavojinga liga ir visuomenės stigma", į kurią Seimo ir Vyriausybės narius, garsiausius šios ligos ekspertus medikus, pacientus ir žiniasklaidos atstovus pakvietė visuomeninė iniciatyva „Saugok save“, buvo pristatytas informacinis leidinys „Hepatitas C Lietuvoje: geltonoji knyga“. Rengiant leidinį bendradarbiavo ir informaciją leidiniui teikė garsiausi Lietuvos medikai. Pasak jų, hepatito B ir C pacientų gydymui iš valstybės biudžeto per metus skiriama apie 16,7 mln. litų. Jeigu ateinančius penkerius metus Lietuvai ir kitoms valstybėms smogs mokslininkų prognozuojamas hepatito C viruso infekcijos sukeltų komplikacijų pikas, ši suma išaugs tris ar keturis kartus.

Renginio dalyvius pasveikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, patvirtino, kad sprendimas dėl hepatito C Lietuvoje reikalingas čia ir dabar. „Lietuva yra maža valstybė, tad tokios prognozės reiškia sunkiai pakeliamą naštą šalies biudžetui. Negalime leisti šiai problemai augti, nes dėl mokslo pažangos hepatitas C yra pilnai išgydomas. Sprendimai privalo būti priimti valstybiniu lygiu – neužtenka padiskutuoti, metus laukti, tada pasakyti žmonėms, kad sprendimo vis dar nėra. Mes pasirengę būti ledlaužiu. Be sprendimų mūsų žmonės nesijaus saugūs, o gydytojai negalės vykdyti Hipokrato priesaikos“, – konferencijoje kalbėjo D. Mikutienė.

„Hepatitas C yra ne pavienių žmonių liga, o valstybės reikalas. Šią ligą galime visiškai išgydyti. Tačiau neturėdami veiklos gairių ir priemonių plano, kuriuo visi galėtume vieningai vadovautis, hepatito C plitimo nesuvaldysime. Manau, kad šiandien pristatyta „Geltonoji knyga“ ir šioje diskusijoje išsakytos ekspertų įžvalgos yra gera pradžia tolimesniam darbui. Situacija yra pakankamai aiški, faktai – sudėlioti, tad belieka imtis veiksmų“, – teigė D. Mikutienė.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Arvydas Skorupskas pritarė D. Mikutienei, kad problemą privalome spręsti. „Pasaulyje yra valstybių, kurios sėkmingai valdo virusinio hepatito C situaciją. Galime pasinaudoti jų teigiama patirtimi“, – teigė ministrės patarėjas.

Informacinį leidinį „Hepatitas C Lietuvoje: Geltonoji knyga“ diskusijoje pristatęs „Saugok save“ koordinatorius Petras Šeika neabejojo, kad problema – ne vien ekonominė. „Mūsų visuomenėje hepatitas C pažymėtas gėdos ženklu. Žmonės galvoja, kad šia liga serga tik tam tikros socialinės rizikos visuomenės grupės. Toks ligos stigmatizavimas visuomenėje atsiranda dėl naivumo ir nežinojimo. Vienintelis būdas supratimui didinti yra pripažinti hepatito C infekciją valstybinės svarbos problema. Lietuvai reikia nacionalinės strategijos, o ne bukletų ir lankstinukų“, – įsitikinęs P. Šeika.

Diskusijos organizatorių nuotrauka

Pasak P. Šeikos, diagnozę išgirdęs žmogus turi jausti, kad nėra paliktas likimo valiai ir juo rūpinasi geriausi specialistai. „Hepatito C diagnozė dažnai tampa žiauria likimo staigmena. Juk retas kuris susimąsto, kad gali būti hepatito C viruso nešiotoju. Žmonės gyvena klaidinga viltimi, kol sužino, kad jų kepenys yra negrįžtamai pažeistos“, – teigė jaunas vyras, pats nugalėjęs šią klastingą ligą.

Remiantis 2012 m. Europos hepatito indekso duomenimis, Lietuva pagal virusiniams hepatitams skiriamą dėmesį užima paskutinę vietą tarp 30 tirtų Europos valstybių. Lietuvoje taip pat nėra universalios hepatito C stebėsenos, valdymo ir prevencijos programos ar valstybinės strategijos.

„Nuo hepatito C vakcinos nėra, tačiau ši liga nėra gyvenimo nuosprendis. Tobulėjant technologijoms, hepatito C gydymo galimybės nuolatos gerėja. Problema yra ne tai, kad hepatitas C sunkiai pasiduoda gydymui, bet tai, kad labai daug žmonių tiesiog nėra gydomi. Nuolatinis žmonių informavimas ir visiems prieinamas gydymas yra tai, ką bendromis jėgomis turime padaryti Lietuvoje. Tą mums rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija“, – sakė VU infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis.

Lietuvoje net 2 iš 100 žmonių gali nešioti savyje hepatito C virusą nieko neįtardami. Taip yra todėl, kad hepatito C infekcija dažnai pasireiškia besimptome forma arba nežymiais simptomais, į kuriuos žmonės neatkreipia dėmesio. Sėkmingo gydymo dėka Lietuvoje nuo šios per kraują plintančios ligos pasveiksta 250-300 žmonių per metus, o diagnozuojama – apie tūkstantį kasmet.

Lėtiniu hepatitu C sergantys pacientai palaipsniui tampa nedarbingi, kenčia dėl antivirusinių vaistų sukeltų šalutinių poveikių, kurie pasireiškia ne tik fiziniais negalavimais, bet ir depresija. Tai paveikia ir ligonio, ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Tyrimų duomenimis, apie 30 proc. pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu C, per 20-30 m. išsivysto kepenų cirozė, kai kuriems iš jų – kepenų ląstelių vėžys. Dėl pažeidimų sutrikus kepenų veiklai tenka jas persodinti, tačiau net ši procedūra negarantuoja, kad pacientas visiškai pasveiks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"