TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Hospitalinės infekcijos antibiotikų eros pabaigoje

2013 11 30 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Specialistai tvirtina: mikrobai pergudrauja žmogų, kuriantį vaistus, kurie gydo jų sukeltas infekcijas. Prognozuojama antibiotikų eros pabaiga, nes sparčiai didėja mikrobų atsparumas net rezervinių grupių antibiotikams, skirtiems gydyti įprastiems antibiotikams atsparių mikroorganizmų sukeltas infekcijas. Kaip gelbėsimės?

Lapkričio 18 dieną šeštą kartą minėta Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į beatodairiško antibiotikų vartojimo pasekmes ir imtis priemonių stabdyti šį procesą. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, jau penkios Europos Sąjungos šalys pranešė apie padidėjusį karbapenemams atsparių bakterijų Klebsiella pneumoniea sukeltų infekcijų skaičių. Iš aštuonių valstybių gautas pranešimas apie didėjantį Acinetobacter rūšių atsparumą šiems antibiotikams. Atsparumo antibiotikams tema neatsiejama ir nuo hospitalinių infekcijų problemos, apie kurią ilgus metus beveik nebuvo garsiai kalbama. Tačiau tylėti apie tai, kas neišvengiama, – neišmintinga. „Kovoti su hospitalinių infekcijų sukėlėjais gali tik vienas ganėtinai toksiškas antibiotikas – kolistinas, bet jau yra pasitaikę ir jam atsparių padermių,“ – sako Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro I reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Gintautas Kėkštas.

Mažiau už Europos vidurkį

2011–2012 metais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras vykdė su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimą. Jame dalyvavo daugiau kaip 1000 ligoninių iš 33 Europos šalių. Pateikta išsami ataskaita, iš kurios matyti, kad 5,7 proc. Europos ligoninių pacientų, t. y. vienam iš 18, atliekant tyrimą nustatyta bent viena su sveikatos priežiūra susijusi infekcija, dar vadinama hospitaline infekcija, o antimikrobinius vaistus vartojo 35 proc. ligonių. Lietuva buvo tarp tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija - jos pateikė išsamiausius duomenis. Mūsų ligoninėse vienokia ar kitokia hospitalinė infekcija aptikta vos 3,3 proc. pacientų. Mažesnis nei Lietuvoje šių infekcijų dažnis nustatytas tik Latvijoje ir Rumunijoje. Ką tai liudija: gerą situaciją ar priešingai – problemos nesuvokimą?

„Kartu su kolegomis iš kitų Europos šalių išsamiai analizavome tyrimo rezultatus ir juos lėmusius veiksnius, - pasakoja Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų centro vadovė med. m. dr. Rolanda Valintėlienė. – Viena iš gerų rezultatų priežasčių, manyčiau, yra ta, kad mūsų šalies gydymo įstaigose higienai ir dezinfekcijai iš tiesų skiriama daug dėmesio. Kita vertus, nemenka dalis tyrime dalyvavusių ligoninių – mažos, bendrojo terapinio profilio. Tokiose gydomi nesunkūs terapiniai ligoniai, jiems taikoma mažai invazinių diagnostikos ir gydymo priemonių. Vakarų šalyse šie pacientai daugiausia gydomi ambulatoriškai. Turime pripažinti, kad dar ne visos ligoninės linkusios atvirai pateikti savo duomenis. Minėtam tyrimui duomenis rinko patys gydymo įstaigų specialistai, todėl mažesnius rodiklius galėjo lemti jų nedrąsa parodyti realią situaciją. Tuo metu didžiosios ligoninės pateikė tikslesnius duomenis, nes anksčiau pradėjo registruoti infekcijas. Ir Europoje, ir Lietuvoje hospitalinės infekcijos dažniausiai paplitusios tarp reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei chirurgijos skyriuose gydomų ligonių – net penktadalis jų užsikrečia bent viena hospitaline infekcija. Tuo metu kituose skyriuose šių infekcijų dažnis Lietuvoje gerokai mažesnis – 2,7 procento. Europos vidurkis – 5,2 procento.“

Žinome per mažai

„Manau, visuomenei labai trūksta supratimo apie hospitalines infekcijas ir jų priežastis. Net kai kurių ligoninių administratoriai nesupranta šių infekcijos problemų ir masto. Lygiai kaip kontroliuojančių institucijų specialistai, baudžiantys dėl to, kad skyriuje nustatyta hospitalinė infekcija. Juk jie turėtų jausti atsakomybę ir padėti rasti priemonių, kaip tą pavojų sumažinti, - svarsto gydytojas G.Kėkštas. - Hospitalinė infekcija – didelė problema viso pasaulio didžiosiose ligoninėse. Taip yra dėl kelių faktorių: pirmiausia, ten susikaupia labai daug sunkių ligonių. Mūsų skyriuje infekuotų pacientų skaičius neretai siekia 50-70 proc., didesnė jų dalis serga hospitaline infekcija. Visuomenė privalo suprasti, kad taip dažniausiai yra ne dėl medikų kaltės. Deja, kai kurie ligoninių administratoriai ir net specialistai, kurių tiesioginė misija - suvaldyti infekcijas, slepia problemos mastą. Medicina progresuoja. Pavyzdžiui, į mūsų skyrių patenka vis sunkiau sergantys ligoniai, vyresnio amžiaus, sumenkusiu imunitetu. Jiems taikoma daug invazinių diagnostikos ir gydymo metodų, chemoterapija, spindulinė terapija, imunosupresija, tarkime, po organų transplantacijos ir pan. Ligoniai atvyksta iš įvairių gydymo įstaigų jau turėdami labai atsparių infekcijų sukėlėjų, kuriais dėl pačių įvairiausių priežasčių pasikeičia... Juk tos infekcijos plinta kontaktiniu būdu. Ligos, senatvės išvargintas organizmas nesugeba susidoroti net su paprasčiausiais mikrobais, nuolat gyvenančiais ant mūsų odos, gleivinių, ką jau kalbėti apie tai, jei patenka sukėlėjas, ligoninėje įgavęs atsparumą daugeliui antibiotikų. Nesaikingas jų vartojimas - didelė problema. Plataus spektro antibiotikai skiriami ne tik tada, kai būtina, bet ir "dėl atsargos”, kad nebūtų pavėluota ir pacientas neapkaltintų gydytojo, jog šis nesiėmė priemonių. Nepasiaiškinus, neištyrus, ar žmogus serga bakterine, ar virusine infekcija, kurios antibiotikai negydo. Dėl šių priežasčių bakterijos darosi atsparios antibiotikams. Yra toks rodiklis: kuo daugiau ligonių per 1000 dienų skiriamas tas pats antibiotikas, tuo didesnis kyla pavojus tai ligoninei ir jos pacientams, nes čia po kurio laiko išsivystys antibiotikams atsparių mikroorganizmų štamai. Racionalaus antibiotikų vartojimo komitetai, kartkartėmis sukuriami gydymo įstaigose kaip kovos su hospitaline infekcija dalis, dažniausiai „užgesta“, nes per brangiai atsieina ligoninių administracijai. Ir toliau skiriami neefektyvūs, tačiau pigūs antibiotikai, kurie ne tik negydo ligonių, bet ir skatina hospitalinių bakterijų augimą.“

Modernu ir kokybiška, vadinasi, brangu

Kaip liudija statistika, chirurgijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose hospitalinių infekcijų dažnumas keliskart didesnis nei terapiniuose. Norint įrodyti, kad žmogus užsikrėtė hospitaline infekcija, reikia objektyvių tyrimų iš kraujo pasėlių. Dabar yra itin modernių tyrimų, pagrįstų DNR fragmentų analize ir atliekamų brangia aparatūra. Tačiau gydytojai pripažįsta, kad jų rezultatų interpretacija labai sudėtinga. Taigi jei vienuose skyriuose tyrimai atliekami, tuo metu kituose taupymo sumetimais atsisakoma juos daryti, ar tai reiškia, jog pirmuosiuose hospitalinės infekcijos gausu, o kiti sugebėjo jos išvengti? Tenka kalbėti apie tolesnius žingsnius: informacinių sistemų, gebančių apdoroti infekcijų sukėlėjų ir joms gydyti skiriamų antibiotikų santykį, bei prognozuoti hospitalinių infekcijų atsiradimo pavojų. Tai prisidėtų prie galimybių laiku užkirsti kelią atsparumo antibiotikams vystymuisi. „Tyrimų paklaidos užprogramuotos net pačioje mėginių paėmimo technologijoje. Kaip, beje, ir invazinėje diagnostikoje ar gydyme. Juk negalime būti garantuoti, kad vamzdelis, vedamas į ligonio trachėją, tikrai išvengė susidūrimo su viršutinių kvėpavimo takų mikrobais... Yra daugybė tylių priešų. Kuo medicina modernesnė, tuo ji brangesnė. Ligoninėje gydomas pacientas turi daug įvairiausių kontaktų: su skyrių medikais, kurie taip pat gali būti antibiotikams atsparių mikrobų nešiotojai, su diagnostikos aparatais (jie gali būti nepakankamai dezinfekuoti) ir t.t. Taigi išvengti nepageidaujamų mikrobų tiesiog neįmanoma. Privalome apsispręsti, kiek lėšų galime skirti ne tik ligonių, bet ir medikų sveikatos apsaugai. Juk kokybiškos vienkartinės apsaugos priemonės - dezinfektantai, pirštinės, švirkštai ir kt. - brangiai kainuoja. O hospitalinės infekcijos atveju „gydomas“ ne vienas sunkus pacientas, bet visa ligoninė. Dauguma bakterijų, kurios sukelia hospitalinės infekcijos protrūkį, plinta kontaktuojant su ligonio skysčiais, sekretais. Pagrindinis infekcijos pernešimo mechanizmas yra rankos, jas privaloma dezinfekuoti kokybiškais dezinfektantais tiek kartų, kiek to reikia. Rankų plovimo politikai Lietuvos gydymo įstaigose - toli gražu iki tobulumo. Čia dar reikia labai daug ką nuveikti“, - sako gydytojas G.Kėkštas.

Geri rezultatai – ketvirtadaliu antiseptiko?

Pirmą kartą Europos ligoninėse buvo renkami duomenys, kiek sunaudojama rankų antiseptiko. Tai svarbus ligoninių higienos ir infekcijų prevencijos jose rodiklis. Europos ligoninėse antiseptiko rankoms dezinfekuoti sunaudojama vidutiniškai 23,9 mililitro vienam lovadieniui, tuo metu Lietuvoje – vos 6 mililitrai. Tad ar taupome tai, ką vertėtų?

Tyrimo rezultatai parodė, kad daugelyje Europos šalių, ypač Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, trūksta infekcijų kontrolės specialistų. Daugiausia infekcijų kontrolės slaugytojų dirba Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Škotijoje, o gydytojų – Ispanijoje bei Italijoje.

Dr. R.Valintėlienės nuomone, infekcijų kontrolės specialistų stygius atsiliepia ne tik visuomenės, bet ir medikų švietimui: „Akivaizdu, jog universitetuose rengiami visuomenės sveikatos specialistai ir bendrojo profilio gydytojai gauna per mažai žinių apie epidemiologiją. Kai jauni gydytojai sako, kad nėra apie tai girdėję, matyti, jog studijų programoje tie dalykai nebuvo akcentuojami. Visuomenei šiais klausimais irgi stinga reiklumo. Pacientai neretai nedrįsta perspėti mediko, kai jis, perrišęs infekuoto paciento žaizdą, eina prie kito ligonio. O juk tai – ne tik neprofesionalūs, neatsakingi, bet ir labai rizikingi veiksmai. Man regis, būtų verta sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Čia infekcijų kontrolė tikrai griežta, o infekcijos kontrolės specialistų nuomonė - neginčijama.“

Modernios technologijos – prieš mikrobus

Kokios priemonės padėtų mažinti hospitalinių infekcijų pavojų? Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas ragina verčiau pasidžiaugti, kad bent kurioje srityje pagal statistiką nesame prasčiausi, tačiau sutinka, jog hospitalinių infekcijų problemai būtinas tinkamas dėmesys ir susitelkimas: „Esame numatę svarstyti šį klausimą. Vienas akcentų – sertifikuotų ir kokybiškų dezinfektantų naudojimas gydymo įstaigose. Kitas - infekcijų kontrolės specialistų rengimas. Esu įsitikinęs, kad rasime bendrą kalbą su universitetais dėl studijų programų praturtinimo išsamesniu epidemiologijos kursu. Be abejo, reikia ir daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui, kelti dirbančių medikų kvalifikaciją. Nors, kalbant apie dezinfekcijos sistemų diegimą, iškyla amžino lėšų stygiaus klausimas. Vis dėlto manau, kad susitelkus ir pagalvojus būtų galima rasti racionalių sprendimų.“

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje moderni operacinių dezinfekavimo sistema, veikianti pagal vandenilio peroksido dujų plazmos technologiją, įdiegta jau antrus metus. Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Danutė Kuzmickienė sako, kad ji yra nepakeičiama dezinfekuojant operacines, gimdyklas, palatas, kuriose gali būti multirezistentinių mikroorganizmų kolonijų. „Svarbu tai, jog aparatu dezinfekuojami sunkiai prieinami paviršiai ir išvengiama žmogiškojo kontakto, vadinasi, saugoma tiek pacientų, tiek darbuotojų sveikata. Mūsų ligoninėje diegiamos naujos technologijos, tačiau ne mažiau dėmesio skiriama ir medikų bei visuomenės švietimui. Tik tinkamas higienos taisyklių laikymasis gali užkirsti kelią sunkiai gydomoms infekcijoms, neleisti joms plisti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"