TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Į paniką varo nuovargis ir stimuliatoriai

2010 02 23 0:00
Psichiatras R.Bunevičius pirmiausia pataria kreiptis į šeimos gydytoją ir sužinoti, ar kamuojančios baimės yra realios.
LŽ archyvo nuotrauka

Daužosi širdis, trūksta oro, svaigsta galva, stoja skrandis - regis, tuoj mirsi. Žmonių, patiriančių šių simptomų lydimus panikos priepuolius, visada buvo ir yra nemažai.

Psichiatro, biomedicinos mokslų daktaro Roberto Bunevičiaus žodžiais, pacientams sunkiausia įteigti, kad nuo panikos nemirštama, ji praeina kaip ir bet kuri kita baimė.

Dažna bėda

Anksčiau ši liga buvo apibūdinama vegetodistonijos terminu. Dabar tai vadinama nerimo sutrikimais, kai žmogų kamuoja prakaitavimas, sustiprėjęs širdies plakimas, oro trūkumas, kartais ir staiga, lyg be jokios priežasties atsirandantys panikos priepuoliai. Paprastai juos lydi didžiulė baimė, kad sustos širdis, ištiks infarktas, insultas, kitaip sakant, artinasi mirtis.

Pasak R.Bunevičiaus, panikos priepuolių užklumpamų žmonių visada buvo ir yra daug, tik ne visiems tai diagnozuojama ir gydoma. Turimais duomenimis, nerimo sutrikimų patiria 10-20 proc. gyventojų, t. y. kas penktas žmogus. Vienais atvejais jie gali būti epizodiniai ir greitai praeiti, kitais - sukelti rimtų darbingumo sutrikimų. Juk būna ir taip, kad dėl panikos priepuolių žmonės bijo išeiti į gatvę, užsidaro namie, neįstengia gyventi visaverčio gyvenimo.

Didieji provokatoriai

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti daug veiksnių. Anot R.Bunevičiaus, lyg be priežasties atsirandančią baimę dažniausiai lemia padidėjęs žmogaus jautrumas. Tiesa, kai kurie mūsų yra jautresni iš prigimties, baimė jiems kyla greičiau. Žmonėms, linkusiems į įvairią rizikingą veiklą, per didelis adrenalino "išmetimas" taip pat gali išprovokuoti panikos priepuolį.

Jautrumą didina tam tikros gyvenimo aplinkybės: miego stoka, nuovargis. Pervargusį asmenį pradeda gąsdinti tai, ko jis paprastai nejautė, tarkime, širdies plakimas. Pradėjęs jį jausti žmogus išsigąsta, tada širdies dūžiai sustiprėja ir sukelia dar didesnį išgąstį. Susidaro užburtas ratas, provokuojantis labai stiprią baimę, net paniką dėl to, kas vyksta.

Didesnį jautrumą gali sukelti ir endokrininės funkcijos pokyčiai, tam tikros ligos. Kartais taip atsitinka po intoksikacijų, gerai pasivaišinus alkoholio. "Organizmą daro jautresnį ir panikos priepuolius provokuoja įvairių stimuliatorių - lengvųjų narkotikų, stiprios kavos, kolos - vartojimas", - pasakojo R.Bunevičius. Psichiatro teigimu, panikos sutrikimų dažnai pasitaiko paaugliams ir jaunimui. Dėl to dažniausiai kalti trys didieji provokatoriai: nemiga, nuovargis, stimuliatoriai.

Nusiraminimo formulė

Žmogus, kuris staiga pradeda jausti, kaip stipriai plaka širdis, ir baiminasi, kad tuoj ištiks miokardo infarktas, arba ima svaigti galva ir jis įsivaizduoja, jog prasidėjo insultas, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Medikas ištirs ir nustatys, ar baimė turi pagrindą. Anot R.Bunevičiaus, daugeliui pacientų užtenka gydytojo patikinimo, kad ištiko ne miokardo infarkto ar insulto epizodas, o tik be priežasties patiriamos baimės priepuolis. Sunkesniais atvejais žmogus gali būti nukreipiamas pas psichoterapeutą. Specialistas padės išsiaiškinti nuolat kylančias nepagrįstas mintis ir pakeisti jas motyvuotomis, atitinkančiomis situaciją. Be to, dabar jau ir šeimos gydytojas žino, kaip gydyti pagrindinius nerimo bei panikos sutrikimus. Prireikus jis gali nukreipti pacientą ir pas psichoterapeutą.

"Žmonės turėtų įsisąmoninti paprastą dalyką. Prasidėjus panikos priepuoliui jie privalo pasakyti sau: čia ne širdis streikuoja, mane tik dar kartą užklumpa baimė. Kaip praeina bet kuri baimė, taip praeis ir ši", - patarė R.Bunevičius.

Nereikia giliai kvėpuoti

Panikos priepuolius patiriantiems žmonėms atrodo, kad tai trunka visą amžinybę, bet iš tiesų - keliolika minučių, pusvalandį. Psichiatras perspėjo vengti klaidingo elgesio. "Tipinė situacija yra tokia: užėjus panikos priepuoliui žmogus išsigąsta, pradeda stipriai kvėpuoti, lyg ruoštųsi su kuo nors kovoti, nuo ko nors bėgti. Per gilus kvėpavimas arba vadinamoji hiperventiliacija gali lemti tai, kad jis iš tiesų apalps. Tačiau taip atsitiks ne dėl somatinės ligos, o dėl pernelyg gilaus kvėpavimo", - pasakojo R.Bunevičius.

Ne veltui amerikiečių filmuose dažnai matome tokį vaizdą: kai herojų apima baimė ir panika, jam duodama kvėpuoti į popierinį maišelį. Tai padeda išvengti per didelio prisisotinimo deguonies, jo koncentracija kraujyje sumažėja, neatsiranda simptomų, kurie baigiasi alpimu. Dar galima išmokti vadinamojo pilvinio kvėpavimo, mažinančio oro ventiliaciją. "Kai kyla nevaldomas noras giliai įkvėpti, savo pacientams patariame kvėpuoti šiek tiek pridengus rankomis burną", - aiškino R.Bunevičius.

Specialisto teigimu, didžioji klaida, daroma ištikus panikos priepuoliui, kad norėdami giliai įkvėpti žmonės atveria balkonus, langus. To daryti nereikėtų.

Stiprina organizmo stabdžius

Panikos priepuoliams tapus išties rimta problema, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Jo tikslas - sumažinti organizmo jautrumą. "Juk tai tokia būsena, tarsi važiuotum automobiliu be stabdžių. Vaistai šiek tiek sustiprina organizmo stabdžių sistemą", - sakė R.Bunevičius.

Benzodiazepinų grupės preparatai, mažinantys nerimą, skiriami porai savaičių ar mėnesiui. Jei šio gydymo nepakanka, išrašoma antidepresantų. Tačiau psichiatras tvirtino, kad žmonių, kuriems reikia medikamentinio gydymo, yra nedaug. "Svarbu gerai išsimiegoti, vengti didelio kiekio stimuliatorių, taip pat kavos, įvairios kolos. Ir prisiminti paprastą, bet sunkiai įsisąmoninamą taisyklę: nuo panikos nemirštama, ji praeina kaip bet kuri baimė", - dar kartą pabrėžė R.Bunevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"