TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Į vaistinę – ne tik vaistų, bet ir pasitarti

2016 01 16 6:00
dorneyvillephamacy.com nuotrauka

Nuo sausio Lietuvos vaistinės pradėjo teikti gyventojams farmacinės rūpybos paslaugas. Vaistininkai tam rengėsi iš anksto: domėjosi Europos Sąjungoje galiojančiais farmacinės rūpybos standartais, tobulinosi užsienio šalių lektorių seminaruose.

Kai kuriose vaistinėse pacientams jau seniai teikiamos įvairios paslaugos: ne tik tradiciniai kraujospūdžio bei cholesterolio matavimai, bet ir diagnostiniai galvos odos ir plaukų, kaulų tankio ir akispūdžio matavimai, kojų venų tyrimai, kosmetologų konsultacijos.

Kaip tai vyksta konkrečiai? Daugelis didžiųjų miestų vaistinių iš anksto skelbia konsultacijų tvarkaraščius ir telefonus, kuriais gali registruotis pacientai, pageidaujantys išvardytų konsultacijų. Vaistininkai jau turi darbo su pacientais patirties, tam papildomai rengėsi, apgalvodami, kaip teikti paslaugas netrikdant įprastinės vaistinių veiklos.

Gyventojai pasitiki vaistininkais

Praėjusių metų pabaigoje reprezentatyvus bendrovės „Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 93 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog pasitiki vaistininkais, palankiai vertina jų kompetenciją, pasisako už tai, kad vaistininkai labiau būtų įtraukiami į sveikatos priežiūros sistemą.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertės vaistininkės Jūratės Švarcaitės, dirbusios Europos vaistininkų prie ES asociacijoje Briuselyje ir turinčios darbo užsienio šalių vaistinėse patirties, nuomone, farmacinių rūpybos paslaugų išplėtimas labai aktualus tiek mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kur didelis šeimos gydytojų užimtumas, tiek didmiesčiuose, kurių gyventojams vis trūksta laiko apsilankyti pas gydytoją. „Vaistininkas galėtų konsultuoti pacientus ir dėl nesunkių negalavimų, ir gerai kontroliuojamų lėtinių ligų atvejais, paraginti kreiptis į gydytojus tuos pacientus, kurie nepakankamai rimtai vertina savo sveikatos būklę. Tokios integruotos į sveikatos priežiūros sistemas ir jas papildančios farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos daugelyje Europos šalių. Nereikia suprasti klaidingai: jos tikrai nesudaro konkurencijos vis labiau apkrautai darbu šeimos gydytojų institucijai“, – teigia J. Švarcaitė.

„Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad paklausiausios paslaugos, kurių Lietuvos gyventojai lauktų vaistinėse, yra gliukozės ir cholesterolio kiekio tyrimai, lėtinių ligų valdymo programų vykdymas, vaistų pristatymas į namus sunkiems, judėjimo negalią turintiems ligoniams, kai kuriais atvejais – suaugusiųjų vakcinacija.

Kad greičiau pacientas sveiktų

– Kokie pagrindiniai farmacinės rūpybos tikslai, kaip šios paslaugos išplėtotos ES šalyse, kokiu modeliu remtasi diegiant jas Lietuvoje? – teiravomės vaistinių tinklo „Camelia“ farmacijos projektų vadovo Arturo Nastaravičiaus.

– Vienas itin svarbių farmacinės rūpybos tikslų – padėti spręsti vieną didžiausių šiandien sveikatos sistemos problemų, t. y. netinkamą vaistų vartojimą. Dažnas pacientas nesupranta vaistų vartojimo niuansų, neturi pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę, kai kada yra linkęs labiau klausyti artimųjų ir kaimynų nei gydytojų patarimų. Vaistininkas, vadovaudamasis farmacinės rūpybos nuostatomis, gali išaiškinti pacientui, jog gydytojo paskirti vaistai bus veiksmingi ir saugūs, jeigu jis juos vartos tiksliai pagal nurodymus. Tyrimai, atlikti Vokietijoje, Anglijoje, rodo, kad vienas vaistininko įsikišimas gali pagerinti, tarkime, sergančiojo astma gyvenimo kokybę ir sumažinti jo vartojamų vaistų.

Iš viso priskaičiuojama daugiau nei 20 farmacinės rūpybos paslaugų, teikiamų įvairiose ES valstybėse. Jų paskirtis – užkamšyti pacientų sveikatos priežiūros spragas. Kiekviena valstybė diegia skirtingą jų spektrą. Kai kurių Europos valstybių vaistinėse pacientams teikiama daugiau nei 10 skirtingų paslaugų, tai priklauso nuo jų sveikatos apsaugos sistemos profilio.

Arturas Nastaravičius: „Kol teisės aktuose nėra aprašytos ir įtvirtintos konkrečios farmacinės rūpybos paslaugos, negalime sau leisti interpretuoti.“ /Asmeninio albumo nuotrauka

– Kaip mūsų vaistininkai tam pasirengę? Juk reikėjo nemažai nuveikti ir keliant vaistininkų kvalifikaciją, ir rūpinantis papildomomis patalpomis, ir pateikiant informaciją gyventojams?

– Mūsų vaistinių tinklo darbuotojams du kartus per metus rengiami mokymai, kuriuose gilinamos farmacinės rūpybos žinios ir įgūdžiai remiantis užsienio šalių pavyzdžiais. Jau anksčiau esame įdiegę vieną svarbiausių farmacinės rūpybos principų, padedančių pacientams tikslingiau vartoti vaistus – prie vaistų pakuočių pridedami lipdukai su vaistų vartojimo laiku pagal žmogaus gyvenimo būdą.

Reikės dar daug nuveikti, gryninant ir tobulinant šias paslaugas, nes tik paskutinėmis praėjusių metų dienomis buvo priimti bendrieji farmacinės rūpybos paslaugų reikalavimai. Juose aprašoma paslaugų teikimo tvarka, reikalavimai vaistininkui ir vaistinei, tačiau kol kas stinga konkrečių paslaugų detalizavimo. Konkrečios paslaugos bus reglamentuotos atskirai, specialiaisiais reikalavimais, o jų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nepateikė. Nors mūsų vaistinių tinklas yra atlikęs keletą bandomųjų projektų, skirtų lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, ir farmacinės rūpybos paslaugos nei vaistininkams, nei vaistinių klientams nėra naujiena, bet kol teisės aktuose nėra aprašytos ir įtvirtintos konkrečios farmacinės rūpybos paslaugos, negalime imtis jokių veiksmų. Šių paslaugų funkcija – užtikrinti paciento gydymosi rezultatus ir padėti jam jų siekti, o tai atsakingas procesas, todėl negalime imti interpretuoti.

–Ko gero, svarbiausias dalykas – vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimas. Kokie svarbiausi šių santykių niuansai?

– Vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimas – bene svarbiausia farmacinės rūpybos dalis. Tačiau tie dalykai priklauso ir nuo individualių šių specialistų santykių. Svarbu suprasti, kad įsiteisinus farmacinės rūpybos paslaugoms vaistininkai nemėgins konkuruoti su gydytojais ar jų pakeisti ir nepradės pacientų gydyti. Jie tik mėgins užtikrinti, kad gydytojų skirtas gydymas geriausiai padėtų gerinti pacientų sveikatą.

Atsiras e. sveikatos sistemoje

– Kaip farmacinė rūpyba įkomponuojama į bendrą e. sveikatos sistemą?

– E. sveikatos platforma buvo pradėta kurti anksčiau nei farmacinė rūpyba, todėl šiuo metu šių funkcijų sistemoje nėra, tačiau ateityje jos turėtų atsirasti. Kiek mums žinoma, SAM planuose yra numatyta e. sveikatos sistemoje įdiegti tam tikras funkcijas, kad kiekvienas specialistas matytų informacijos dalį, susijusią su jo vykdoma veikla.

– Kaip sklandžiai į šią sistemą įsilieja e. recepto sistema?

– E. recepto sistema leis vaistininkui matyti, kokius receptinius vaistus vartoja pacientas. Tai ypač svarbu, kai tenka konsultuoti pacientą apie vaistų vartojimą bei jų suderinamumą. Šiuo metu vaistininkas gali sužinoti apie paciento vartojamus vaistus tik iš kompensuojamųjų vaistų paso ir paties paciento. Deja, dažnam žmogui pernelyg sudėtinga atsiminti vaistų pavadinimus ir jų koncentraciją.

– Reglamentuotas vaistinių preparatų įsigijimas nuotoliniu būdu. Vaistinėms suteikta prievolė teikti pacientams tokias pat farmacines paslaugas komunikacijos priemonėmis kaip ir perkantiesiems vaistinėse. Kaip tai atrodo praktikoje?

– Šiuo metu internetu užsisakytus vaistus galima atsiimti vaistinėje, o artimiausiu metu sudarysime galimybę internetu užsisakyti nereceptinius vaistus į namus arba bet kurią pacientui tinkamą vietą. Savo tinkle turime nemokamą profesionalaus vaistininko konsultacijų liniją. Pacientai gali gauti profesionalius atsakymus į jiems svarbius klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"