TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Į vaistus jautriausiai reaguoja nervai

2010 03 16 0:00
Vaistai gydo, bet kartais sukelia ir nepageidaujamą reakciją.
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) iš viso gavo 171 pranešimą apie nepageidaujamą reakciją į medikamentus.

123 skunduose minimas sunkus nepageidaujamas poveikis. Manoma, kad iš tikrųjų tokių atvejų pasitaiko kur kas daugiau. Pagal esamą tvarką vaistų gamintojai ir sveikatos priežiūros specialistai privalo pranešti būtent apie sunkią nepageidaujamą reakciją į vaistus (NRV). Specialistai teigia, jog dabar tokių pranešimų apie medikamentų poveikį, kaip buvo 2007 ir 2008 metais, nedaugėja. Nepageidaujama reakcija į vaistus dažniausiai vertinta kaip sunki dėl hospitalizavimo, rečiau - dėl gyvybei kilusio pavojaus ar kitos svarbios medicininės būklės. Iš viso pernai pranešta apie 5 mirties atvejus. Jie ištiko gydant reumatines, onkologines ligas. Gauta informacija ir apie plaučių emboliją vartojant kontraceptinius vaistus.

Didžiausią dalį nepageidaujamos reakcijos atvejų sudaro nervų sistemos sutrikimai - 21 procentas. Dažniausiai pranešama apie sąmonės ir koordinacijos sutrikimo epizodus, traukulius, somnolenciją, raumenų rigidiškumą. Antrojoje vietoje - kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai. Jie sudaro 12 proc. visos NRV. Didžioji dalis - po skiepijimo diagnozuoti limfadenitai vaikams, bendro kraujo vaizdo pakitimai. Nemažai - odos ir imuninės sistemos sutrikimai (po 5 proc.). Dažniausiai tai būna alerginės kilmės bėrimai, dilgėlinė, toksinė epidermio nekrolizė. Iš pranešimų matyti, kad bėrimus paprastai lydi kiti simptomai, anafilaksinė reakcija, o tai dar labiau apsunkina ligonio būklę. Pernai būta ir anafilaksinio šoko atvejų.

 

Kartais perdozuoja Pasak VVKT specialistų, kaip ir anksčiau, neretai pasitaiko bendrųjų organizmo veiklos sutrikimų ir vartojimo vietos pažeidimų: infuzijos ar injekcijos vietos parausta, patinsta, tampa skausmingos, taip pat atsiranda veido ar viso kūno paraudimų, patinimų, karščiuojama. Dažniausiai taip reaguoja vaikai po vakcinacijos. Pernai gauta daugiau pranešimų, susijusių su virškinamojo trakto ir medžiagų skaidymo sutrikimais (atitinkamai 6 ir 8 proc.). Tai - kraujavimas iš virškinamojo trakto, ūmus pankreatitas, sunki hipoglikemija dėl insulino. Sulaukta 14 pranešimų apie vaistų perdozavimą, paprastai - bandant nusižudyti. Trylikoje jų nurodomas medikamentų neveiksmingumas. Gauta po vieną signalą dėl nustatytos onkologinės ligos ir įgimtų anomalijų.

Kaltininkai - vaistai nuo infekcijos

VVKT specialistų teigimu, daugeliu atvejų nepageidaujamą reakciją, kaip ir 2007 bei 2008 metais, sukėlė vaistai nuo infekcijos, daugiausia vakcinos ir antibiotikai. Dėl jų pernai įvyko 23 proc., 2007-aisiais - 25 proc., 2008 metais - 44 proc. NRV.

Antrojoje vietoje - nervų sistemą veikiantys preparatai. Pranešimai apie nepageidautiną jų poveikį sudarė 20 proc. (2008 m. - 12 proc.). Manoma, kad tokių atvejų pagausėjo dėl dažnesnio šių vaistų vartojimo. Trečiojoje vietoje - virškinamąjį traktą ir metabolizmą veikiantys medikamentai, sukėlę 17 proc. NRV. Daugiausia tai buvo insulino preparatai, vartoti pažeidžiant dozavimą ir režimą. Navikus gydantys vaistai sukėlė 13 proc., širdies ir kraujagyslių sistemą reguliuojantys medikamentai - 7 proc., kraują ir kraujodarą veikiantys preparatai - 4 proc. nepageidaujamos reakcijos atvejų. Urogenitalinę sistemą veikiantys vaistai ir lytiniai hormonai, daugiausia - kontraceptiniai preparatai, kuriuos vartojant nustatytas nėštumas, pranešta dėl jų neveiksmingumo, sukėlė 7 proc. neigiamo poveikio atvejų.

Signalai - iš didžiųjų ligoninių

Daugiausia pranešimų dėl nepageidaujamos reakcijos į vaistus gauta iš Vilniaus universitetinių ligoninių, Kauno medicinos universiteto klinikų, Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir Jonavos ligoninės gydytojų. 2009 metais padaugėjo signalų iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Visi pranešimai apie sunkią NRV perduoti Europos ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"