TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ieškant stiprybės šaltinio

2008 05 20 0:00
Šeimos gydytoja E.Galgauskienė sako, kad prireikus sužinoti, ar organizmas turi užtektinai kalio, magnio, chloro, kalcio, fosforo, vario, geležies, galima atlikti specialų tyrimą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kaip žinoma, vitaminus ir kitas naudingas medžiagas organizmas geriausiai pasisavina iš maisto. Tačiau vis dažniau pasigirsta, kad su šiuolaikinės pramonės gaminiais negalime jų gauti tiek, kiek reikia.

Jei tikėtume skelbiamais JAV žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pastaruosius 30-40 metų vitaminas A čia visiškai išnyko iš jautienos, o jo kiekis produktuose iš paukštieno sumažėjo 70 procentų. Iki kritinės ribos - net 85 proc., sumažėjo kalcio gūžiniuose kopūstuose. O kaip tik šie anksčiau laikyti pagrindiniu šio elemento šaltiniu. Daugiau kaip 30 proc. sumažėjo magnio petražolėse ir krapuose. Norint su maistu gauti būtiną dozę vitaminų ir mikroelementų, dabar kasdien esą būtina suvalgyti iki 5-7 kilogramų įvairių produktų, bet organizmas tam, suprantama, neprisitaikęs. Naudingųjų medžiagų trūkumo didėjimą mokslininkai sieja su dirvos nualinimu, taip pat su tuo, kad šiandien derlius nuimamas nesulaukus jo brandos. Tai daroma tam, kad galėtų atlaikyti ilgą kelionę.

Nelygu sezonas

Būtent amerikiečiai garsėja maistą auginantys "ant sintetikos", tačiau pigios ir įvairioms madoms pataikaujančios technologijos vis labiau persmelkia visą pasaulį. Vietoj trūkstamų medžiagų į maistą pridedama įvairių priedų. Štai šalinant riebalus iš pieno netenkama dalies riebaluose tirpių vitaminų, o jiems sugrąžinti, produktai dirbtinai vitaminizuojami. Dietologai tokių sprendimų nelaiko išeitimi, primindami, kad būtinas medžiagas organizmas vis tiek turi gauti su maistu, kuriame nieko dirbtinai nepridėta. Medicinos mokslų daktarė Lilija Jasevičienė abejoja daugelio tokių priedų nauda. Štai sveikatingumu vilioja papildyti vitaminų ar kalcio kukurūzų dribsniai. "Tačiau niekas nežino, kiek organizmas tų priedų paims", - sako dietologė. Vis dėlto ji giria pieno produktus su omega 3 rūgštimis, nes pastarųjų mums labai trūksta, taigi bet koks šaltinis yra vertingas.

Naudingiausios - sezoninės daržovės

Tačiau pats patikimiausias vitaminų bei mineralų šaltinis yra švieži vaisiai ir daržovės. Jos vertingos dėl skaidulinių medžiagų, mažina cholesterolio kiekį, gerina virškinimą, naudingos daugelio ligų profilaktikai. Įvairiuose mitybos specialistų sambūriuose nuolat pabrėžiama, kad šviežių daržovių ir vaisių lietuviai vartoja per mažai. Kad galėtume gauti daugiau vertingų medžiagų, svarbu paisyti sezoniškumo. Dabar - pats salotų, svogūnų, ridikėlių metas, tad galima tikėtis, kad jie suteiks reikiamą naudingųjų medžiagų kiekį. Anot L.Jasevičienės, kas vertingiau - užsienietiškos ar lietuviškos daržovės, nežinant auginimo technologijų, spręsti sunku. Saulėtuose kraštuose derlius subręsta anksčiau, tad veikiausiai pas mus parduodami švieži ispaniški pomidorai ar egiptietiškos bulvės turės užtektinai vertingų medžiagų, o dar nuo pernai užsigulėję obuoliai jų turės mažiau.

Gelbėjasi papildais

Anot fitoterapeuto Juozo Vasiliausko, kasdien su maistu turėtume gauti net 40 veikliųjų medžiagų, bet dėl gamintojų gudrybių, gausaus pakaitalų ir priedų, pažymėtų E raide, naudojimo, tai tampa neįmanoma. Fitoterapeutas mato vienintelę išeitį: nuolat papildyti savo racioną įvairiausių turtų kupina augalija. Bėda, kad daugelis jau neatpažįsta net elementariausių augalų, miestuose sunku rasti neužterštos gamtos plotų. Tingiam šiuolaikiniam žmogui paprasčiau užsukti į vaistinę įsigyti vitaminų ir mineralų kompleksų. Jų vartojimas Lietuvoje nuolat didėja. Balandžio pabaigoje paskelbti Lietuvos savigydos pramonės asociacijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad trečdalis vyrų ir moterų maisto papildus vartoja energijos trūkumui kompensuoti ir organizmui stiprinti, 17 proc. - širdies ir kraujagyslių, 14 proc. - sąnarių ir kaulų, po 7 proc. - akių ir atminties, 6 proc. - nervų sistemos būklei stiprinti. Vyresni nei 50 metų žmonės dažniausiai renkasi papildus, skirtus širdžiai ir kraujagyslėms, sąnariams bei kaulams, ir tik po to - energijai atgauti ir organizmui stiprinti. Šiuos papildus dažniau renkasi didžiausias pajamas gaunantys arba geriausiai savo šeimos finansinę padėtį vertinantys žmonės. Medikai neretai pastebi, kad šie preparatai vartojami ir nesant reikalo. "Jei būnama gryname ore, daug judama, gausiai valgoma daržovių, dažniausiai papildų neprireikia. Juolab kad niekas negali pamatuoti, kiek naudingųjų medžiagų iš jų pasisavinama", - sako L.Jasevičienė. "Jei jau žmogus nutarė vartoti, naudingiausi būtų multivitaminų kompleksai. Bet ne tie papildai, kur yra koks nors vienas vitaminas ar atskirai moterims ir vyrams skirti produktai, nors vitaminų paros normos jiems šiek tiek ir skiriasi", - sakė dietologė.

Ko trūksta, parodo tyrimas

Vis dėlto, kaip sužinoti, ar išties mūsų organizmui trūksta tam tikrų vitaminų, mikroelementų, kad papildus įsigytume bent kiek pagrįstai? Šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė su šypsena prisimena pacientų pasakojimus apie tyrimą iš plauko, pagal kurį esą galima nustatyti, kokių cheminių elementų organizmui trūksta. Vienos organizacijos paraginti jie dėdavo plauką į voką ir siųsdavo tyrimams į Maskvą, o pagal atsakymą sužinodavo, kokius rusiškus papildus naudoti. Net ir prieš ketverius metus toks "tyrimas" kainavo nepigiai - 200-250 litų. E.Galgauskienė tokį būdą vadina nerimtu. "Prireikus sužinoti cheminių elementų kiekį organizme, šeimos gydytojai gali rekomenduoti atlikti biocheminį kraujo tyrimą. Juo nustatoma, ar organizmas užtektinai turi kalio, magnio, chloro, kalcio, fosforo, vario, geležies. Jei jų labai trūksta, galima paskirti tam tikrus papildus. Kita vertus, ne visada periferiniame kraujyje esantis mikroelementų kiekis rodo tikrą jų kiekį organizme. Būna, kad periferiniame kraujyje jų yra sumažėję, tačiau organizmas dar turi pakankamai jų atsargų. Elementai galėjo pasišalinti dėl ūmaus nukraujavimo, mitybos pasikeitimo, tačiau organizmas sugeba greitai atsargas atkurti", - sakė E.Galgauskienė.

Nebūtina, bet patartina

Viena LŽ pašnekovių džiaugėsi, kad po šeimos gydytojos paskirto biocheminio tyrimo galėjo būti tikra dėl papildų vartojimo būtinumo. Moteris skundėsi aukštu kraujospūdžiu, o vieni problemai spręsti skiriami vaistai kalį sulaiko organizme, kiti - jį pašalina. Žinodami šias vaistų savybes gydytojai skiria tyrimus ir gali kontroliuoti

vykstančius procesus. E.Galgauskienė pataria apdairiau vartoti pačių, be gydytojo nurodymo perkamus kalcio papildus, skirtus kaulų retėjimo profilaktikai. Mat dėl susikaupusių didelių kalcio atsargų gali sutrikti medžiagų apykaita. Šiuo atveju išties praverstų minėtasis biocheminis tyrimas. Jis atliekamas daugelyje poliklinikų, kainuoja tik 3-4 litus. Vis dėlto daugeliu atvejų pavojaus dėl papildų vartojimo nėra. Pavyzdžiui, nėra ko baimintis tiems, kurie, varginami streso, esant kardiologinėms problemoms, traukiant mėšlungiui perka magnio ir vitamino B kompleksus. "Papilduose yra ne gydomosios, bet profilaktinės medžiagų dozės, o profilaktika dar niekam nepakenkė", - sakė gydytoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"