TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ieškantiems blaivaus laisvalaikio – bėgimas su bendraminčiais

2016 08 01 13:00
Bėgantieji už blaivybę.  Organizatorių nuotrauka

Seniai laikas keisti sovietinių laikų mąstymą, kai penktadienio vakarą po darbo gamyklose prisigeriama, laikas leidžiamas baruose. O juk yra geresnių būtų atsipalaiduoti, atgauti jėgas, ir jie efektyvūs – įsitikinę „Bėgimo už blaivią Lietuvą“ organizatoriai ir skatina bėgti kartu.

Ateinantį penktadienį, rugpjūčio 5 dieną, Vilniuje ir kituose miestuose aktyvūs ir sveikai gyvenantys žmonės bėgs su šūkiu „Bėgimas už blaivią Lietuvą“. Taip pavadintas bėgimas Lietuvoje kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį rengiamas ketvirtus metus. Kiekvieną mėnesį jis pritraukia apie pusę tūkstančio dalyvių.

„Bėgime gali dalyvauti visi, kurie pritaria tai idėjai, pageidautina, kad jie nevartotų alkoholio, tačiau jei žmogus yra ieškojimų kelyje mes visada jį priimame. Bėgti apsvaigusiam nuo alkoholio beveik neįmanoma, todėl šios problemos išvengiame“, – „Lietuvos žinių“ portalo lzinios.lt žurnalistei sakė vienas iš „Bėgimo už blaivią Lietuvą“ iniciatorių ir organizatorių Viačeslavas Mikelionis.

Trys – simbolinis skaičius

V. Mikelinis prisiminė: „Idėjos autorius – Raimundas Bakutis. Informacija buvo paskleista tarp blaiviai gyvenančių žmonių bendruomenių, kuriems patinka bėgioti ir jie gali tai daryti. Pirmas bėgimas vyko įvairiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, bet bėgo ir Londone bei Dubline. Visur susirinko po kelis žmones, Vilniuje bėgome penki, keturi susitarę iš anksto ir vieną merginą prikalbinome. Tą bėgimą Arminas Mockevičius atsimena labai gerai, nes buvo šiek tiek nedrąsu įveikti savotišką scenos baimę – pradėti skanduoti ir skleisti idėją.“

Jis pasakojo, kad iš pradžių bėgdavo po kelis dalyvius kiekviename mieste, Vilniuje – penki, vėliau – septyni, rudenį susirinko 30 žmonių, vėliau skaičius stabilizavosi iki 10 žmonių, nors Kėdainiai visada surinkdavo apie 30–40 dalyvių. Dabar Vilniuje dabar bėga apie 40–50 žmonių. „Visoje Lietuvoje tikslios apskaitos nevykdome, nes tai – savanorių iniciatyva, tačiau iš nuotraukų sprendžiame, kad kiekvieną mėnesį bėga bent 500 žmonių, – sakė Mikelionis. – Bėgimas vyksta visais metų laikais, kiekvieną mėnesio pirmą penktadienį, vietas sugalvoja patys organizatoriai, vieni bėga per miestų senamiesčius, kiti per parkus, dar kiti – per paplūdimius. Vilniečiai tradiciškai bėga nuo Arkikatedros iki Seimo ir atgal. Atstumas yra ne mažiau trijų kilometrų, tai yra simbolinis atstumas, nes Lietuvoje likę maždaug trys milijonai gyventojų.“

Kitas organizatorius ir V. Mikelionio bendramintis A. Mockevičius paaiškino detales: „Į šiuos bėgimus išankstinės registracijos nevykdome, turime sukūrę įvykį socialiniame tinkle „Facebook“, kad galėtume orientuotis, kiek žmonių ateis ir bėgs kartu su mumis, ir, jei dalyvių skaičius didelis, pranešti savivaldybei. Bėgti gali kiekvienas, kuris palaiko šią idėją ir gali nubėgti nesustodamas tris kilometrus, bėgame lėtai, kad prisitaikytume prie kiekvieno dalyvio. Atskiruose miestuose informaciją turi Visuomenės sveikatos biurai, jei šis bėgimas kuriame nors mieste nerengiamas, aktyvūs vietos žmonės gali pradėti tokį organizuoti. Taip pat bendraminčių būrelis yra susibūręs į „Facebook“ grupę pavadinimu „Lietuvių bėgimas už blaivybę. „

Pasak V. Mikelionio, yra nuolatinių bėgikų, bet bendrą jų paveikslą labai sunku nupiešti, bėgime „Už blaivią Lietuvą“ dalyvauja ir inžinierių, ir pardavėjų, ir mokslininkų, ir mechanikų, ir profesorių, ir valstybės tarnautojų, ir studentų, ir mokinių, bei pensininkų. Bėgimo dalyviai yra nuo dailininko iki kultūristo. Visus juos jungia blaivybės idėja, nes jie gyvena blaiviai ir ta žinia dalijasi su kitais. Dauguma jų vieni kitus pažįsta, prisideda ir naujokų. Aktyvistai mezga tarpusavio ryšį. „Bėgimo už blaivią Lietuvą dalyviai, kol jų buvo nedaug, po bėgimo susirinkdavo į kavinę pabendrauti. Tikriausiai gera mintis būtų surengti pikniką, kad po bėgimo visi kartu susėstume. Dažniausiai tai– labai užsiėmę žmonės, kurių veiklos veja viena kitą ir jie visada yra užimti įvairiais reikalais, pramogomis, sportu ir kitais dalykais“, – teigė V. Mikelionis.

Tarsi naujas blaivybės sąjūdis

„Lietuvos žinių“ portalo lzinios.lt žurnalistė klausė: ar Lietuvos žmonės pastaraisiais metais linkę laisvalaikį leisti blaiviai, pramogauti be alkoholio. „Manytume, kad taip, nes vis daugiau sulaukiame palaikymo iš aplinkinių žmonių, tą rodo ir tai, kad į blaivų Naisių vasaros festivalį susirinko per 60 tūkst. žmonių, vadintume tai nauju blaivybės sąjūdžiu, ketveri metai kryptingo darbo davė savo, dabar esame lūžio žmonių sąmonėje epochoje, kai blaivybė tampa norma“, – sakė A. Mockevičius.

Tokio judėjimo reikėtų, nes nerimauti yra dėl ko – Lietuva lyderiauja tarp šalių dėl suvartojamo alkoholio kiekio vienam žmogui. Ko dar derėtų imtis? „Sunku stebėti prasigeriančius žmones, nors pats ir gyveni blaiviai. Jūs teisi – vienam gyventojui alkoholio tenka labai daug ir padėtis pradės gerėti tik tada, kai pakeisime kultūrą, o kultūrai keisti padėtų ir įstatymai, visų pirma, visiškas reklamos draudimas – net internete, jokio alkoholio kultūriniuose renginiuose, reikėtų pašalinti alkoholį iš geriausiai matomų parduotuvių vietų. Neseniai buvau vienoje parduotuvėje, kurioje, norint apsipirkti, neįmanoma išvengti alkoholio skyriaus. Galima nepraeiti pro vaisių ir daržovių skyrių, bet alkoholis yra koridoriuje, einant karų link. Tokių parduotuvių turėtų nelikti“, – mano V. Mikelionis.

Sveikata kainuoja brangiau

Ką galėtų nuveikti valdžios institucijos, visuomeninės organizacijos, kad būtų pokyčių? „Mes labai daug tikimės iš visuomeninių organizacijų, jos ir taip daro labai daug, aukoja savo pinigus, laiką tam, kad įtikintų Seimo narius, jog mūsų ekonomikai nereikia alkoholio, kad sveikata kainuoja brangiau“, – sakė A. Mockevičius. Jo teigimu, reikėtų socialinės reklamos, aiškinančios, kad alkoholio reklama skatina vartojimą ir panašiai.

A. Mockevičiaus nuomone, valdžia, gaudama pajamas iš alkoholio akcizo dažniausiai užsiima tik gaisrų gesinimu – nusikaltėlių sodinimu, ligonių gydymu, pašalpų mokėjimu, bet nemąsto apie priežastis. Pasak V. Mikelionio, kritikos neatlaiko argumentas, kad, didinant kainas, didės nelegali apyvarta alkoholiu. „Įvairiais tyrimais remiantis, nelegali prekyba alkoholiu yra viena iš mažiausių, lyginant su kitomis prekėmis, tarkime, drabužiais, ir skiriasi apie penkis kartus, bet niekas nekalba, kad mokesčiai drabužiams per dideli, nes žino, kad žmonės nenustos jų pirkti, o jei alkoholis pabrangs, jo tiesiog mažiau pirks“, – teigė jis.

A. Mockevičiaus siūlymu, didinant akcizo mokestį pirmiausia alui ir silpniems gėrimams, kurie beveik neapmokestinami, šiuos pinigus galima būtų skirti socialinei reklamai ir visuomenei šviesti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"