TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ieškos pasislėpusio diabeto

2008 12 02 0:00
Pasak prof. A.Norkaus, 65 proc. sergančių Lietuvos žmonių net neįtaria, kad turi cukrinį diabetą.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė R.Vaitkienė įsitikinusi, kad nauja cukrinio diabeto kontrolės programa leis daugiau sergančių žmonių nustatyti ankstyvos stadijos ligą.
Foto: Corbis/Scanpix nuotraukos

Nauja cukrinio diabeto kontrolės 2009-2011 metų programa padės nustatyti asmenis, rizikuojančius susirgti šia liga, o jau sergantiems žmonėms - veiksmingiau su ja kovoti ir išvengti pavojingų, net mirtinų komplikacijų.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorės Rimos Vaitkienės, parengti ilgalaikę, trejus metus truksiančią diabeto kontrolės programą paskatino ir 2006-2007 metais įgyvendintos panašios programos sėkmė. Tuomet buvo ištirta 42 tūkst. žmonių. 27,3 proc. jų nustatyti gliukozės toleravimo sutrikimai arba padidėjusi rizika susirgti cukriniu diabetu. Dar 4,7 proc. patikrintų asmenų diagnozuotas cukrinis diabetas. Sergantiems žmonėms buvo skirtas atitinkamas gydymas, suteikta informacija apie pageidautinas profilaktines priemones. Naujoji programa taip pat numato taikyti ankstyvosios ligos diagnostikos priemones, propaguoti cukrinio diabeto prevenciją, skatinti sveiką gyvenseną, sutelkti medikų, mokslininkų ir pacientų pastangas įveikiant šią klastingą ligą. Jos plitimo mastai išties stulbina: teigiama, jog per dešimtmetį tokių ligonių skaičius pasaulyje padvigubėjo.

Komplikacijų galima išvengti

Lietuvoje cukrinis diabetas nustatytas maždaug 35 proc. visų sergančių gyventojų, arba kone 65 tūkst. jų. Tačiau 65 proc. sergančių asmenų nė neįtaria, kad turi šią ligą. Mat dauguma žmonių suserga antrojo tipo cukriniu diabetu, kuris iš pradžių nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais, todėl dažnas į medikus kreipiasi tik tuomet, kai jau kyla komplikacijų. "Cukrinio diabeto kontrolės programos tikslas - surasti tuos žmones, kurie nežino apie savo negalią, nustatyti ją, kol dar nėra komplikacijų, skirti atitinkamą gydymą ir taip jų išvengti. Mūsų duomenimis, per 25 proc. Lietuvos gyventojų turi angliavandenių apykaitos sutrikimų, priskiriamų ikidiabetinei ligos stadijai. Tai visuomenės daliai turi būti taikomos nemedikamentinės priemonės: didinamas fizinis aktyvumas, koreguojama mityba ir kita", - pabrėžė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius, prof. Antanas Norkus.

Todėl naujoje programoje itin akcentuojama ankstyvosios diagnostikos svarba. Juk dėl cukrinio diabeto žmogus gali net apakti, susirgti inkstų funkcijos nepakankamumu, kai tenka griebtis dializių ar inkstų transplantacijos. Kartais dėl sutrikusios kraujotakos išsivysto gangrena, o prasidėjus infekcijai tenka amputuoti galūnes. Liga neigiamai veikia ir nėštumo eigą. "Daugiau kaip pusei pacientų, kurie kreipiasi į medikus, jau nustatoma diabetinių komplikacijų. Jei šia liga sergama daugiau nei 5 metus, pusei ligonių paprastai diagnozuojama diabetinė neuropatija", - sakė A.Norkus.

Komplikacijos sukelia sunkią negalią, itin pablogina žmonių gyvenimo kokybę, todėl prastėja jų darbingumas, mažėja gyvenimo trukmė. Daug lėšų reikalauja ir ligonių gydymas. "Cukrinis diabetas neišgydomas, tačiau atitolinti jo sukeliamas komplikacijas tikrai įmanoma", - įsitikinusi R.Vaitkienė.

Informacija - naujoviškais būdais

Pagrindiniai cukrinio diabeto kontrolės programos vykdytojai yra Lietuvos diabeto asociacija, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universitetas, ligoninės, apskritys ir kt. "Programai skirtos lėšos papildys finansavimą, tenkantį ligos prevencijai ir gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tačiau didelė PSDF biudžeto lėšų dalis nukreipiama cukriniam diabetui gydyti ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti. Pagal diabeto kontrolės programą daugiausia bus finansuojamas visuomenės švietimas, ankstyvos diagnostikos priemonių taikymas, specialistų mokymai. Per trejus metus šiems tikslams planuojama skirti apie 5,3 mln. litų. Be kitų priemonių, numatoma parengti ir išleisti specialios mokomosios literatūros pacientams, sukurti ligai skirtą interneto svetainę, suteikti paramą diabetu sergančių žmonių stovykloms organizuoti. "Stengsimės naujoviškais būdais paskleisti informaciją apie šią ligą ir jos rizikos veiksnius", - teigė R.Vaitkienė.

Be to, visose apskrityse bus organizuota ankstyvoji ligos diagnostika - atliekami gliukozės toleravimo testai. Tai ypač svarbu sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, nes jo eigą ir pacientas, ir gydytojas ne taip greitai pastebi. Testavimui atlikti 2009-aisiais planuojama skirti 250 tūkst. litų, o 2010 ir 2011 metais - net iki 900 tūkst. litų.

"Jei bus pritarta mūsų siūlymui gliukozės toleravimo testus įtraukti į išplėstinį šeimos gydytojų paskiriamų biocheminių tyrimų sąrašą ir tam numatyta lėšų, šį testą šeimos gydytojas galės pasiūlyti kiekvienam pacientui, kuriam to reikia. 2006-2007 metais įgyvendintos cukrinio diabeto kontrolės programos patirtis parodė, kad minėti testai sėkmingai padėjo diagnozuoti ligą, kai dar buvo labai ankstyvos stadijos", - kalbėjo SAM sekretorė.

Tirs labiausiai rizikuojančius

Gliukozės tolerancijos testavimas vyks per šeimos gydytojus. Tikrinant pirmenybė bus teikiama rizikos grupių pacientams. Jiems priskiriami vyresni kaip 45 metų asmenys, kuriems padidėjusi kūno masė ir kurie turi pirmos eilės giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, moterys, gimdžiusios sunkesnius nei 4 kg naujagimius ir/ar sirgusios gestaciniu cukriniu diabetu. Labiau rizikuoja susirgti ir tie, kuriuos kamuoja padidėjęs arterinis kraujospūdis, žmonės, kuriems jau anksčiau buvo nustatyti gliukozės toleravimo sutrikimai ar sutrikusi glikemija nevalgius, jaučiantys cukriniam diabetui būdingus simptomus ir kt. Pasak prof. A.Norkaus, rizikos faktorių turintiems asmenims dėl diabeto reikėtų išsitirti kartą per metus, o šių faktorių neturintys žmonės, kurių gliukozės kiekis kraujyje viršija 5,5, sveikatą turėtų tikrintis kas 3-5 metus.

Būtina nuolat priminti

Anot R.Vaitkienės, Lietuva pagal sergamumą cukriniu diabetu nėra tarp prasčiausių valstybių. "Tačiau cukrinis diabetas - viena iš labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų, be kraujotakos sistemos sutrikimų ir piktybinių navikų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jos lemia daugiau kaip 80 proc. visų mirčių, taip pat du trečdalius neįgalumo atvejų. Todėl jei norima išvengti grėsmingų cukrinio diabeto pasekmių, visuomenės ir specialistų mokymai apie šią ligą turi būti nuolatiniai", - pabrėžė SAM sekretorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"