TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Individuali mityba jums labiau pritaikyta

2016 01 23 6:00
Naujausių tyrimų duomenimis, individuali mityba yra žingsnis į priekį. nysepost.com nuotrauka

Praėjusią savaitę paskelbtos jau antrą kartą per pastarąjį dešimtmetį patikslintos „Mitybos gairės amerikiečiams“. Šį kartą raginama mažiau vartoti cukraus ir baltymų.

Kaip rašo „The New York Times“, naujosios rekomendacijos gali turėti įtakos maisto ženklinimui, mokyklos pietums ir valstybės paramos programoms. Tačiau nemažai gyventojų greičiausiai nepaisys tų patarimų.

Be to, jau yra mokslinių duomenų, patvirtinančių naują požiūrį į mitybą – individualią kiekvienam asmeniui. Vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad esame unikalūs pasisavindami ir panaudodami maisto medžiagas. Naujai mitybą suvokiantys mokslininkai ir verslininkai stengiasi suteikti veiksmingesnių patarimų, grįstų tokiais skiriamaisiais veiksniais kaip žmogaus genetika, žarnyno bakterijos, kūno sudėjimas, organizmo cheminė sandara.

Padės algoritmas

„Mitybos patarimai negali būti vienodi visiems, nes esame skirtingi, – sakė imunologas Eranas Elinavas iš Veicmano instituto Rehovote, Izraelyje. – Būtent todėl mums taip apgailėtinai nepavyko kontroliuoti nutukimo epidemijos.“

Dr. E. Elinavas su kolegomis tikisi sukurti naujo tipo mitybos konsultavimo verslą, ir pradeda nuo išvadų, kurias neseniai paskelbė žurnale „Cell“. Jų tyrimas atskleidė stulbinamą gliukozės koncentracijos kraujyje įvairavimą, nors 800 tiriamųjų vartojo tokį patį maistą. Kai kuriems eksperimento dalyviams suvalgius ledų ir šokolado smarkiai padidėjo cukraus kiekis kraujyje, kitiems šis rodiklis buvo žemas arba vidutinis.

Didžiulių skirtumų nustatyta ir tada, kai tiriamieji valgė, pavyzdžiui, sušius bei nesmulkintų grūdų duoną. Tiesiog pasityčiota iš glikemijos indekso, ilgai naudojamo maistui reitinguoti, atsižvelgiant į jo poveikį cukraus kiekiui kraujyje, ir suabejota dėl kalorijų skaičiavimo patikimumo. Pasirodo, kiekvieno žmogaus gebėjimas išgauti energijos iš maisto produktų skiriasi.

Tačiau Veicmano instituto komanda žengė dar vieną žingsnį. Susieję tiriamųjų gliukozės duomenis su informacija apie žarnyno bakterijas, vartojamus vaistus, šeimos istorija ir gyvenimo būdu, mokslininkai sukūrė algoritmą, leidžiantį tiksliai nustatyti cukraus koncentraciją suvalgius maisto produktų, kurių eksperimento dalyviai per tyrimą neragavo. Be to, naudodamiesi algoritmu mokslininkai galėjo paskirti individualią mitybą 100 pacientų, kuriems grėsė susirgti cukriniu diabetu. Ji padėjo gerokai sumažinti cukraus kiekį kraujyje pavalgius ir pagausinti gerųjų bakterijų žarnyne.

„Algoritmas yra panašus į tai, ką naudoja kompanija „Amazon“, kad pasakytų, kokias knygas norite skaityti, – aiškino Eranas Segalas, Veismano instituto kompiuterių mokslininkas ir tyrimo bendraautoris. – Mes tai darome maisto srityje.“

Nors sąsajų reikia daugiau, pasak dr. E. Segalo, grupė tikisi galiausiai pasinaudoti šiuo algoritmu mitybos patarimams visuomenei teikti.

Aplenkiant įrodymus

Kelios įmonės, tarp jų – „Vitagene“, „Nutrigenomix“ ir „DNAFit“, jau siūlo individualios mitybos konsultacijas. Pastangos daugiausia grindžiamos genetiniais tyrimais, tačiau mokslininkai dar tik pradėjo aiškintis ryšį tarp DNR ir sveikos mitybos.

„Man atrodo, kad bendrovės, siūlančios individualios mitybos patarimus, veikia aplenkdamos įrodymus“, – spėjo Johnas Mathersas, vadovaujantis Žmogaus mitybos tyrimų centrui Niukaslo universitete, Didžiojoje Britanijoje.

Kiti ekspertai irgi teigia, jog reikia daugiau mokslinių tyrimų, nes žmogaus genų, mikrobiomo, mitybos, aplinkos ir gyvenimo būdo sąveika yra be galo sudėtinga.

Mokslininkai pradeda tyrinėti tas jungtis. Jau nustatyti bent 38 genai, susiję su maistinių medžiagų apykaita. Jų variantai, kaip manoma, trukdo arba padeda pasisavinti ar efektyviai panaudoti maistines medžiagas. Tyrimai rodo, kad nuo žmogaus genų priklauso, jog norima galbūt daugiau ar mažiau vartoti folatų, cholino, vitamino C, riebiųjų rūgščių, krakmolo ir kofeino.

„Pradedame matyti, kaip yra susijęs maistas, mikroflora, individualūs genai ir mūsų sveikata, – tvirtino dr. J. Mathersas. – Šios skirtingos linijos dabar ima iš dalies susieiti, nes turime technologijų, leidžiančių apdoroti gausybę duomenų.“

Dr. J. Mathersas vadovauja šešių mėnesių tyrimui „Food4Me“ („Maistas man“), kurį finansuoja Europos Sąjunga. Maždaug 1 500 dalyvių septyniose Europos valstybėse buvo atsitiktinai skiriama individuali mityba, grįsta jų genetiniais duomenimis, arba liepta paisyti tokių standartinės mitybos nurodymų kaip valgyti daugiau vaisių ir daržovių, liesos mėsos ir kruopų.

Nors gauti rezultatai dar nepaskelbti, dr. J. Mathersas pažymi, kad tyrimas įtikino, jog individuali mityba yra žingsnis į priekį.

Klestinčio verslo link

Vis dėlto genų raiška, mikrobiomas ir kiti veiksniai nėra nekintami. Juos gali keisti ne tik maisto produktai, bet ir, pavyzdžiui, stresas bei organizmo cheminė sandara, kintanti kas metai, mėnuo ar net savaitė.

Bendrovės, teikiančios asmeninės mitybos konsultacijas, tokius teiginius atremia: bent užtektinai yra įrodymų, kad būtų patobulintos universalios mitybos rekomendacijos. Jos pasirodė esančios iš esmės netinkamos.

Toronto universiteto docentas ir vienas įmonės „Nutrigenomix“ įkūrėjų Ahmedas al-Sohemy pateikė pavyzdį, susijusį su kava. Dabar jos patariama išgerti ne daugiau kaip keturis ar penkis puodelius per dieną. Tačiau tai gerai tik maždaug pusei gyventojų, kurių greita medžiagų apykaita. Kitiems, turintiems CYP1A2 geno variantą, daugiau nei du puodeliai per dieną gali padidinti širdies priepuolio ir hipertenzijos riziką.

Tokios įmonės kaip „Nutrigenomix“ linkusios siūlyti daugiausia mitybos patarimus, o ne dietas konkrečioms ligoms gydyti, todėl Maisto ir vaistų administracija nereglamentuoja šio naujo ir potencialiai pelningo verslo. (Tai padaryti būtų vis tiek sunku, nes daugelis įmonių įsikūrusios kitose šalyse.)

Taigi, pirkėjai, saugokitės. Aptarkite visus jums nustatytus mitybos pokyčius su gydytoju ar registruotu dietologu. Iškalbinga, kad daugelis ekspertų, siejančių ateitį su individualia mityba, patys jos neišbandė: nei genetiškai išsityrė, nei atliko savo mikrofloros tyrimus. „Man patinka mėgautis tuo, ką valgau, – sakė dr. J. Mathersas. – Štai nuo ko aš pradedu.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"