TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Infarktas Lietuvoje pakerta vis jaunesnius

2012 11 24 16:15
Užsienio spaudos nuotr.

Medikai skambina pavojaus varpais – Lietuvoje nesustabdomai plinta širdies ligų epidemija.

Kaip rašo portalas Delfi.lt, anot  Santariškių klinikų gydytojos kardiologės prof. Žanetos Petrulionienės, taip mes susimokame už industrializaciją, kuri iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą bei mitybą. Ji tapo riebi, kaloringa ir gausi.

Šiandien dėl infarkto ligoninėje atsidūrę 40-mečiai vyrai medikams jau norma, vis mažiau stebina 30-mečiai. Tuo tarpu moterys suserga vėliau, dažniausiai po menopauzės, todėl Lietuva pasaulyje dažnai vadinama našlių šalimi.

Nuo širdies ligų lietuviai miršta dukart dažniau nei europiečiai

„Egzistuoja teorija, kad mūsų protėviai nežinojo, kas yra širdies infarktas. Aišku, jie trumpiau gyveno, išmirdavo nuo infekcijų, nes nebuvo antibiotikų, visgi genetinė evoliucija nesuspėja su mūsų gyvensena. Prieš 20 tūkst. metų mūsų protėvių genotipas buvo pritaikytas fiziniam aktyvumui, lakstymui, valgymui ne gausiai ir ne reguliariai, o tik tada, kai sugauni grobį ar kažko susirandi. Per tuos 20 tūkst. metų mūsų genotipas pasikeitė labai ne daug, o gyvensena tapo priešinga buvusiai – sumažėjo natūralių, neperdirbtų maisto produktų iš gamtos, todėl mažiau gauname skaidulų, maistas tapo riebus, be to, vyrauja termiškai apdorotas maistas. Dėl to, kaip aiškinama, ir kyla visos problemos – mus užgriuvo sotaus gyvenimo ligos“, - teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Pasak medikės, šiuo metu vyrauja nuostata, kad kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas didelės rizikos asmenų, kurie per artimiausius 10 metų turi tikimybę susirgti širdies liga, o Lietuvoje kardiovaskulinis mirtingumas Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.

Medikė priminė, kad lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė viena trumpiausių Europoje. Vyrai gyvena 67,98 metų ir užima paskutinę vietą, moterys – 78,78 metų (nėra paskutinės, bet vis tiek uodegoje). Be to, Lietuvoje didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, todėl Lietuva dažnai vadinama našlių šalimi. Ilgiausia gyvenimo trukmė yra tokiose šalyse, kaip Šveicarija, Islandija, Prancūzija, Suomija, Švedija.

Pokyčiai kraujagyslėse - jau nuo 20 metų

Pagrindinė infarkto arba insulto priežastis – aterosklerozė. Tai mūsų kraujagyslių siaurėjimo procesas.

„Mes visi gimstame su švariomis kraujagyslėmis, tačiau nuo antro-trečio gyvenimo dešimtmečio ant jų sienelių ima kauptis įvairios medžiagos, pirmiausiai cholesterolis. Ilgai mes nieko nejaučiame, bet vieną gražią dieną, plyšus plokštelei, krešulys užkemša kraujagyslę ir įvyksta infarktas arba insultas, priklausomai nuo to, kokią kraujagyslę jis užkemša. Šios plokštelės šerdis – riebalai. Kuo ji riebesnė, kuo daugiau joje cholesterolio, tuo ji judresnė ir labiau pažeidžiama, todėl lengviau plyšta. Didžiausia bėda, kad iki 75 proc. vyrų iki pirmo infarkto ar staigios mirties manė, kad yra sveiki. Tokių moterų iki 53 proc. Taigi liga dažnai pasireiškia staiga, netikėtai, be jokių perspėjimo ženklų. Būtent todėl reikalinga prevencija.

Pasak Ž. Petrulionienės, metabolinis sindromas, kurį sudaro 4 veiksniai (padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalų padidėjimas, pilvinis nutukimas, gliukozės apykaitos sutrikimas), riziką nuo infarkto arba insulto padidina net iki 5 kartų, nes tai mechanizmas, paleidžiantis daugybę organizmo sutrikimų.

Ne mažiau pavojingas – pilvinis nutukimas. Normalia vyrų liemens apimtimi laikoma 94 cm, moterų – iki 80 cm. Pilvinis nutukimas įvardijamas, kai vyrų liemens apimtis siekia daugiau nei 102 cm, moterų – per 88 cm. Žmogus turi antsvorio, jeigu jo kūno masės indeksas (KMI) siekia 25-30, jeigu jis persirita per 30, tai jau nutukimas.

Sveikos mitybos principai

Kardiologiškai sveikos mitybos principai, anot pranešėjos, labai paprasti: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų gaunamų riebalų), tuo pačiu didinant būtinųjų polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurių mes negalime sintezuoti patys, kiekį. Transriebalų rūgščių turėtume gauti vos iki 1 proc. Tai riebalų rūgštys, kurios pasigamina maistą termiškai apdorojant – kuo ilgiau apdorojamas riebus maistas, tuo daugiau šių rūgščių pasigamina.

Dar reikia sumažinti barstomos druskos kiekį, kadangi jos mes labai daug gauname jau su pagamintais produktais, valgyti kuo daugiau skaidulinių medžiagų, kurių gauname iš vaisių, daržovių, grūdinių produktų, bent 2 kartus per savaitę – žuvies, geriausiai šaltųjų jūrų riebios, o alkoholį riboti iki 20 g grynojo alkoholio (2 nedideli bokalai alaus, 2 nedidelės taurės vyno arba taurelė stipraus gėrimo) per dieną vyrams iki 10 g moterims.

Atsisakyti sviesto?

Būtent šie mitybos principai ir buvo pritaikyti neįtikėtinų rezultatų sveikatos srityje pasiekusioje Suomijoje. 1960 m. Suomijoje buvo didžiausias pasaulyje mirčių nuo širdies ligų skaičius, todėl 1972 m. imtasi projekto Šiaurės Karelijoje, kur mirtingumas buvo dar didesnis nei kitose šalies dalyse.

Aktyvios švietėjiškos kampanijos dėka jau po 5 metų buvo pastebėti akivaizdūs pokyčiai Šiaurės Karelijos žmonių gyvensenoje, dėl to pradėjo mažėti širdies ir kraujagyslių ligų skaičius. Buvo paskaičiuota, kad vienas suomis per metus suvartoja iki 16 kg sviesto. Šiomis dienomis mažiau nei 5 proc. žmonių tepa sviestą ant duonos, apie 60 proc. namų ūkių maisto ruošimui naudoja daugiausiai augalinį aliejų. Bendras druskos vartojimas gerokai sumažėjo. 1970-ųjų pradžioje, daugiau nei pusė vyrų rūkė, dabar rūko tik apie 20 proc. vyrų. Bendras vidutinis cholesterolio kiekis kraujyje Šiaurės Karelijoje sumažėjo daugiau kaip 20 proc. dėl visų šių pokyčių sumažėjo ne tik sergamumas širdies ligomis, bet ir visomis kitomis. Mirtingumas nuo visų kitų priežasčių sumažėjo 50 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"