TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Injekcijos gelbėja nuo apakimo

Jau tris mėnesius Lietuvos pacientai gauna gydymą naujos kartos vaistais nuo aklumą sukeliančios ligos - amžinės geltonosios dėmės degeneracijos. Injekcijos į akies stiklakūnį sustabdo ligos plitimą ir net grąžina ankstesnį regėjimą.

"Džiaugiamės, kad preparatas, kuris Europos Sąjungoje buvo registruotas 2007 metais ir iš karto tapo kompensuojamas daugelyje Vakarų valstybių, mūsų pacientams irgi jau prieinamas", - sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Akių ligų centro gydytojas-oftalmologas dr. Andrius Cimbalas. 

Tokia galimybė atsirado praėjusių metų pabaigoje, kai valstybės lėšomis buvo nupirkta ranibizumabo ("Lucentis"), skirto amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) šlapiajai (neovaskulinei) formai gydyti. Pacientai šių itin brangių vaistų neįstengė įpirkti,  nes viena jų ampulė kainuoja apie 3 tūkst. litų, o per metus prireikia vidutiniškai penkių injekcijų. 

Be VUL SK oftalmologų, gydymą ranibizumabu dar skiria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojai.

Injekcijai pakanka labai mažos - vos 0,05 ml - vaisto dozės. Kad būtų išvengta pavojingų infekcijų, procedūra atliekama operacinėje. Taikoma vietinė nejautra. Pati injekcija į akies stiklakūnį trunka vos keletą sekundžių. Medikai jau turi pakankamai patirties leisti vaistus į akį. Nauja tik tai, kad dabar ligoniams gydyti jie gali naudoti efektyvų ir ilgai lauktą preparatą.    

Dėmė temdo regėjimą

Geltonoji dėmė, esanti užpakalinėje akies dalyje, yra atsakinga už aiškaus vaizdo matymą regėjimo centre. AGDD - daugiausia vyresnio amžiaus, per 50 metų perkopusių žmonių liga, susijusi su senėjimu. Kai jos stadija dar pradinė, matymo pablogėjimo nebūna, tik laikui bėgant centrinėje tinklainėje atsiranda drūzų - netinkamų ląstelių dalių, kitokių medžiagų, kurios paprastai turėtų būti šalinamos, sankaupų. 

Jokio gydymo drūzoms netaikoma. Nebent tam tikra prevencija: rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos, valgyti liuteino turinčių  žalialapių daržovių ar vartoti atitinkamų papildų. Tačiau tai tik pristabdo ligą. Situacijai blogėjant atsiranda vaizdo iškraipymų, matymo lauko centrą uždengia dėmė. 

Liga vystosi dvejopai. Sausoji atrofinė jos forma retesnė ir kol kas nepagydoma. Bet geresnė dėl to, kad matymo blogėjimas paprastai sustoja prie 0,1 - žmogus mato pirmą iš viršaus eilutę regėjimo aštrumo lentelėje. Šlapioji ligos forma dažnesnė ir labai pablogina regėjimą. Žmogus tampa beveik aklas, mato tik tam tikrus aplinkos orientyrus.

Naujos kraujagyslės pridaro žalos

Sergant šlapiosios formos AGDD po tinklaine ima atsirasti naujų kraujagyslių. Taip organizmas bando pagerinti kraujotaką, centrinės tinklainės aprūpinimą būtinomis medžiagomis. 

Panašūs regeneraciniai procesai vyksta daugelyje organų, ir tai naudinga. Tačiau akies tinklainė yra labai plona, skaidri ir bet kokie nauji dariniai tik blogina situaciją. Naujos kraujagyslės neturi dvigubos izoliacijos, kuria pasižymi normalios tinklainės kraujagyslės. Todėl pro jas sunkiasi skysčiai, tinklainė išburksta. Dėl nesandarumo kraujagyslės pratrūksta, į tinklainę vėl patenka kraujo ir matymas dar labiau pablogėja. Vėliau kraujas rezorbuojasi, formuojasi ne kraujagyslių membranos, o jungiamasis audinys, sudarantis grubius randus. Taip vietoj fotoreceptorių - tinklainės ląstelių, priimančių vaizdą ir perduodančių jį į smegenis, lieka jungiamasis audinys, nesugebantis atlikti šių funkcijų.

Veiksmingas atkirtis

"Gydymo injekcijomis tikslas - dar pačioje pradžioje sustabdyti naujų kraujagyslių augimą. Vaistai, kuriuos nuo šiol gauna Lietuvos žmonės, "suriša" faktorius, skatinančius naujų kraujagyslių augimą", - komentavo A.Cimbalas. 

Pasak oftalmologo, gydant ranibizumabu 95 proc. pacientų liga sustabdoma ir išsaugomas matymas. Dar trečdaliui ligonių regėjimas pagerėja. Tik retais atvejais šios injekcijos neduoda jokio efekto. 

A.Cimbalas pabrėžė, kad gydymas privalo būti pradėtas laiku, nes tik tada jis bus efektyvus. Kai naujosios kraujagyslės apima visą geltonąją dėmę ar savaime pradeda randėti, galimybių sugrąžinti matymą nebelieka. 

Pakanka dvejų metų

Gydymas paprastai trunka apie 2 metus. Įvadinis kursas - 3 injekcijos kas mėnesį. Vėlesnis jų poreikis vertinamas pagal tai, ar atsinaujina tinklainės paburkimas, ar akių dugne atsiranda kraujosruvų, rodančių naujų kraujagyslių aktyvumą. Atsižvelgiama ir matymo pokyčius. 

Pasak A.Cimbalo, per metus prireikia vidutiniškai 5-6 injekcijų, o per dvejus - maždaug dešimties. Taigi vieno žmogaus gydymas kainuoja net 30 tūkst. litų. Daugumai pacientų dvejų metų kurso pakanka, procesas sustoja ir neatsinaujina. 

VUL SK Akių ligų centre modernų preparatą šiemet gaus apie 200 šlapiosios formos AGDD sergančių pacientų. "Manome, tokiam jų skaičiui realu pritaikyti naująjį gydymą. Remiantis skaičiavimais, Lietuvoje kasmet turėtų atsirasti 600-1000 naujų ligos atvejų. Bet dauguma pacientų kreipiasi tik tada, kai matymas pablogėja taip, kad telieka paklausti: "Kur buvote anksčiau?" - pabrėžė A.Cimbalas. 

Šlapiosios formos AGDD nustatoma ištyrus akis angiografu arba optiniu koherentiniu tomografu. Dar prieš porą metų minėtus aparatus turėjo tik universitetinės klinikos, bet dabar juos yra įsigijusios ir kai kurios poliklinikos, nemažai privačių centrų. 

Nors dėl AGDD atsiradusiems regėjimo pokyčiams nereikia skubios pagalbos, gydymą ranibizumabo injekcijomis pageidautina pradėti kiek galima anksčiau, per 1-2 mėnesius.  

Kai kuriems ligoniams taikomas ir kitas, jau anksčiau naudotas metodas - fotodinaminė terapija. Tam tikras preparatas suleidžiamas į veną, cirkuliuoja organizme, bet neapšvitintas būna ne aktyvus. Kai akies pažeidimo vieta apšviečiama lazeriu, tam tikros bangos aktyvuoja vaistą. Dėl įvykusios reakcijos atsiradusios naujos kraujagyslės sunyksta, užsidaro. Tačiau metodas veiksmingas tik kai kurioms šlapiosios AGDD formoms gydyti. Naujojo vaisto injekcijos gydo visas. 

Ligonių tik daugės

* Kuo žmogus senesnis, tuo didesnė tikimybė jam susirgti AGDD. Tarp jaunesnių nei 65 metų gyventojų jau pažengusi liga diagnozuojama mažiau nei 1 proc. iš jų. Tarp vyresnių kaip 90 metų žmonių AGDD aptinkama 25 proc. pacientų. Daugėjant senų gyventojų didėja ir šios ligos paplitimas. Prognozuojama, kad po 10 metų vyresni nei 65-erių žmonės sudarys penktadalį Europos gyventojų, iš jų 18 proc. kamuos AGDD. Tačiau pažengusia liga sirgs tik 3,5 proc. europiečių (per 2 proc. - šlapiosios formos AGDD, apie 1 proc. - sausosios atrofinės formos AGDD). 

* Aklumas dėl AGDD vyrauja išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje ši liga tapo pagrindine apakimo priežastimi dar 1966 metais. Šiuo metu pusė aklumo atvejų Didžiojoje Britanijoje nustatoma dėl AGDD, Danijoje - net du trečdaliai visų atvejų. Besivystančiose šalyse pagrindinė aklumo priežastis yra katarakta, bet moderni Lietuvos kataraktos chirurgija gerokai sumažino šios problemos aktualumą.

* Daug naujų aklumo atvejų Lietuvoje anksčiau buvo nustatoma dėl glaukomos. Bet per pastaruosius 4 metus daugiausia jų užfiksuojama dėl tinklainės ligų, pirmiausia dėl AGDD. Tiek glaukoma, tiek AGDD - ligos, kai pavėlavus kelio atgal nėra. Transplantuoti tinklainės kol kas nėra galimybių. Tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis lig šiol nebuvo sėkmingi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"