TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Inkstų negalavimas netrukdo aktyviai gyventi

2014 04 19 6:00
Peritoninės dializės pranašumas – ligonis ją gali atlikti pats namie ar kitoje tinkamoje vietoje. durangoherald.com nuotrauka

Lietuvoje šiuo metu yra 57 žmonės, kurių gyvybę palaiko peritoninė dializė – vienas inkstų pakaitinės terapijos būdų, kai kraujas valomas pilvo ertmėje. Pacientai patenkinti, nes taip gydomi gal toliau eiti į darbą, net keliauti į užsienį.

Kai inkstai nustoja dirbti, lieka tik kelios galimybės gyventi – inksto transplantacija, hemodializės arba peritonininės dializės procedūros. Apie pastarąsias žinome gerokai mažiau, nors Lietuvoje jos atliekamos jau gana seniai: praėjusią savaitę buvo paminėta šių procedūrų 20 metų sukaktis. Pirmi trys pacientai peritoninę dializę pradėjo 1994 metų kovo 1 dieną. Iki šiol tokiu būdu gydyta apie 300 žmonių. Jauniausiai pacientei peritoninės dializės procedūra pradėta vos aštuntą jos gyvenimo parą.

Nebaugina adatos

Norint atlikti peritoninę dializę, į pilvo ertmę reikia implantuoti kateterį, bet vieną jo galą palikti išorėje. Per šį kateterį į pilvo ertmę suleidžiamas dializės tirpalas. Po kurio laiko jis išleidžiamas, tik jau kartu su nuodingomis ir nereikalingomis medžiagomis, paimtomis iš kraujo: kreatininu, šlapalu ir kitomis.

Peritoninė dializė gali būti atliekama rankomis bet kurioje švarioje aplinkoje – namie, darbe, kelionėje. Dializės tirpalą 4 kartus per dieną keičia pats žmogus, o naktis skiriama miegui. Tuo metu, kai skystis nekeičiamas, galima daryti daugumą įprastų darbų.

Atliekant automatinę peritoninę dializę naudojamas specialus aparatas. Jis per kateterį prijungiamas 8-10 valandų naktį. Kol žmogus ramiai miega, aparatas pagal nustatytą programą suleidžia ir išleidžia tirpalą. Vaikams skiriama tik automatinė peritoninė dializė.

Pacientams, kurie renkasi šią dializę, svarbu, kad ji leidžia išvengti bauginamų adatų dūrių – taikant hemodializę be to neišsiverčiama. Kita vertus, pacientas gali pasirinkti procedūros vietą ir laiką, mažiau riboti mitybą, skysčių vartojimą. Didžiausias peritoninės dializės pavojus – pilvaplėvės uždegimas peritonitas. Norint jo išvengti būtina tinkamai prižiūrėti kateterio angą, laikytis švaros ir labai kruopščiai plauti rankas.

Ruošiamasi peritoninės dializės procedūrai. /LŽ archyvo nuotrauka

Tenka prašinėti

"Žinia, jog reikės darytis dializę, gali pasirodyti tarsi gyvenimo pabaiga. Bet pažvelgus į tai kaip į galimybę gyventi, ši procedūra tampa gyvenimo būdu. Svarbiausia – mokėti prisitaikyti", – pabrėžė Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" prezidentė Ugnė Šakūnienė.

Prieš porą dešimtmečių peritoninė dializė Lietuvoje buvo skiriama retai, mat jai reikalingas priemones ir tirpalus šalis gaudavo tik kaip labdarą. Nuo 1998 metų procedūrą ėmė kompensuoti valstybė. Deja, nedaugeliui žmonių.

"Pirmas žodis, kuris ateina į galvą, kai tenka kalbėti apie peritoninę dializę, – įtampa. Visada kildavo kokių nors trikdžių gauti procedūrą. Pirmą kartą į ligonių kasas dėl to ėjome prieš keliolika metų. Peritoninės dializės žmogui reikėjo tam, kad išsaugotų darbą. Tuomet procedūros buvo labai brangios, bet dabar jų kainos gerokai mažesnės. Rankinė peritoninė dializė šiuo metu pigesnė ir už hemodializę, o atliekama aparatu - tik nedaug brangesnė. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl iki šiol tenka prašinėti, kad procedūra būtų kompensuojama. Viliuosi, tas nesusikalbėjimas likęs iš 20 metų senumo laikų, kai peritoninė dializė buvo labai brangi", – kalbėjo U.Šakūnienė.

Gyvenimo kokybei

Vilnietė Ingrida Ivancė 2010-aisiais tapo pirmąja Baltijos šalyse paciente, kuriai buvo transplantuotas nesuderinamos kraujo grupės gyvo donoro inkstas. Jį moteriai paaukojo mama, išskirtinę operaciją sėkmingai atliko Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai. Prieš tai Ingrida 5 mėnesius darėsi peritoninę dializę. "Džiaugiuosi, kad tada man buvo skirta būtent ši dializė. Ji tiko labiausiai, nes esu labai aktyvi, turiu savo verslą, mėgstu visur važiuoti, dalyvauti. Būdavo, kad dializę darydavau net miške", – prisiminė I.Ivancė.

Kai atliekama peritoninė dializė, galima keliauti ir į užsienį. Tereikia iš anksto susitarti su tirpalus ir priemones tiekiančia įmone - jie bus pristatyti į viešbutį ar kitą vietą, kur ketinama apsistoti.

Tai išbandžiusi vilnietė Rasa pasakojo, kad viskas pavyko sėkmingai. Suderinusi su gydytojais, ji išskrido poilsiauti į Maltą. Atvykusi jau rado procedūrai būtinus reikmenis. Vėliau moteris išsiruošė į kitą kelionę svetur. Šįkart – su draugais slidinėti į kalnus, kaip tai darė 20 metų. Rasa tikino, kad neturėjo jokių bėdų dėl dializės procedūrų.

"Daugybę metų gyvenau itin aktyvų gyvenimą. Sužinojusi apie ligą turbūt labiausiai išgyvenau dėl įvairių būsimų ribojimų. Rūpėjo ne tai, kiek liko gyventi, o kaip kokybiškai gyventi. Tikras stebuklas, kad galime keliauti ir savaitei atostogų nereikia vežtis 10-15 dėžių tirpalų", – sakė moteris.

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" prezidentė U.Šakūnienė stebisi, kodėl iki šiol reikia prašinėti, kad peritoninės dializės procedūros būtų kompensuojamos. /LŽ archyvo nuotrauka

Rasa prisiminė, jog tuomet, kai teko rinktis dializės būdą, buvo sunku apsispręsti. Visi daugiau išmanė apie hemodializę, pasidalyti peritoninės dializės patirtimi mažai kas galėjo. "Pasirinkau šį būdą, nes norėjau aktyviai gyventi. Kita vertus, dializė išmokė mane drausmės. Turiu visada laiku prijungti aparatą, negaliu pernelyg ilgai vakaroti su draugais. Rytą irgi svarbu laiku baigti procedūrą, kad spėčiau į darbą. Taigi peritoninė dializė nekliudo daug nuveikti ir pamatyti", – džiaugėsi Rasa.

Tokia dializė anksčiau buvo atliekama ir Augustei, dabar jau paauglei. Prieš pusantro mėnesio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mergaitei sėkmingai transplantuotas inkstas. Augustei tai jau antra transplantacija, pirmą kartą tokia operacija atlikta, kai jai buvo septyneri.

Mergaitės mama pasakojo, kad pernai šeima dviem savaitėms keliavo atostogauti į Siciliją, nors tada dukrai dar reikėjo peritoninės dializės. Procedūrai būtinų priemonių italai pristatė net kur kas daugiau nei reikėjo. "Visiems patariu nesibaiminti keliauti. Tikiuosi, dabar, kai dukrai atlikta inksto transplantacija, keliausime dar dažniau", – sakė Augustės mama.

Išbandė viską

58-erių Dalią Ketlerienę medikai vadina Lietuvos nefrologijos istorija. Moters inkstai nustojo dirbti prieš 38 metus, bet transplantacijos ir dializės jai iki šiol leidžia mėgautis gyvenimu. Dalia ilgai sirgo inkstų uždegimu glomerulonefritu. Liga užklupo po gimdymo, kai jai buvo 19 metų. Tada teko pradėti hemodializę, vėliau net tris kartus buvo persodinti inkstai. Trečias transplantatas dirbo 16 metų.

"Labai bijojau hemodializės, nes ta, kurią patyriau anksčiau, buvo sunki, ilga, kėlė daug sveikatos problemų. Todėl kai inkstas nustojo veikti, paprašiau, kad man taikytų peritoninę dializę – apie ją išgirdau iš kelių likimo draugių. Taigi nuo 1998-ųjų pradėjau darytis dializes pati. Iš pradžių baiminausi užkrėtimų, nes namie auginau katiną, tačiau visaip stengiausi palaikyti higieną. Porą metų savo jėgomis vežiojomės dializės tirpalą. Po pokalbio su preparatą tiekiančios firmos vadovu problema buvo išspręsta – dešimt metų tirpalą man atveždavo į namus. Dabar, išbandžiusi visus dializės ir transplantacijos būdus, galėčiau pasakyti: transplantacija yra pirmoje vietoje, o jei kalbėtume apie gyvenimo kokybę, rinkčiausi peritoninė dializę", – teigė D.Ketlerienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"