TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Insultas kerta nepaisydamas amžiaus

2010 07 13 0:00
Neurologas D.Jatužis atlieka kaklo kraujagyslių tyrimą ultragarsu - tai vienas insulto diagnostikos būdų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Paprastai vyresnių žmonių liga laikytas insultas vis dažniau kerta jaunus - bene penkiolikmetis moksleivis laikytinas jauniausiu pacientu, patyrusiu sunkią ligą. Apie sergamumo tendencijas kalbėjomės su Lietuvos insulto asociacijos vadovu, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologu Daliumi JATUŽIU.

Gydytojo teigimu, sergamumas dėl insulto mūsų krašte gana didelis, palyginti, tarkime, su skandinavais. Taip yra, matyt, todėl, kad Lietuvoje prasčiau kontroliuojami insulto rizikos veiksniai, jie per vėlai išaiškinami. Be to, Lietuvos žmonės mažiau paiso gydytojo nurodymų, kurie, nors nemalonūs, yra būtini.

Vasarą daugiau rizikos.

- Ar vasarą sulaukiate daugiau insulto ištiktų pacientų?

- Insultas nedaug priklauso nuo metų laiko, bet kai kuriems žmonėms vasarą kyla daugiau rizikos. Mat aktyviai judant, deginantis saulėje greičiau pakyla kraujo spaudimas. Be to, vasarą, ypač intensyviai sportuojant, dirbant, organizmas netenka daug skysčių, kraujas tampa tirštesnis, atsiranda trombozės rizika. Todėl būtina per parą išgerti 2-2,5 litro vandens.

- Gydote vis daugiau jauno amžiaus pacientų.

- Sulaukus 55 metų kiekvieną dešimtmetį insulto rizika didėja 2 kartus. 65-erių asmeniui jis gresia du kartus dažniau nei 55 metų. Tačiau turime gana daug jaunesnių pacientų: trisdešimtmečių-keturiasdešimtmečių pasitaiko kiekvieną mėnesį. Jauniausias pacientas, patyrė sunkų insultą, buvo 14 ar 15 metų? Insultas jį ištiko mokykloje po fizinio lavinimo pamokos.

Lemia įgimtos ligos

- Kas lemia, kad daugėja tokių jaunų ligonių?

- Tai susiję su intensyvesniu gyvenimo būdu, stresą skatinančia aplinka - dėl to dažniau pakyla kraujo spaudimas. Kaip žinome, arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių ligos rizikos veiksnių. Įtakos turi ir mitybos ypatumai - žmonės kur kas dažniau turi cholesterolio ir lipidų apykaitos sutrikimų. Daugėja cukrinio diabeto atvejų, o tai labai rimtas insulto rizikos veiksnys.

Tačiau jaunų žmonių insulto priežastys yra kitokios nei vyresnių pacientų. Jų insulto dažniausia priežastis yra aterosklerozė, kai dėl kraujagyslėse įvykusių pokyčių jos užsikemša. Jaunesnio amžiaus pacientams insultą sukelia kitokios, neretai įgimtos kraujagyslių ligos, netinkamas jų išsivystymas, kraujo krešėjimo sutrikimai. Jauniausiam mūsų pacientui atsisluoksniavo smegenis maitinančios miego arterijos sienelė. Atšokus vidiniam jos sluoksniui kraujagyslė užsispaudė, kraujas negalėjo pratekėti. Tokia situacija - gan dažna jaunų žmonių insulto priežastis. Jaunesniems pacientams insultą neretai sukelia įgimtos ar atsiradusios širdies ligos, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimai, kardiomiopatija. Tarp neseniai išaiškintų priežasčių - atvira ovali anga širdyje - įgimtas defektas.

- Ar tiesa, kad jaunesnių pacientų gretas dažnai papildo narkomanai?

- Kraujo išsiliejimas į smegenis gan dažnai yra narkotikų vartojimo, ir ypač - leidžiamųjų, pasekmė. Tada atsiranda specifinis kraujagyslių uždegimas, jų sienelės tampa trapios, lengvai plyšta. Juolab kad veikiant stimuliuojančioms medžiagoms įvyksta didelių kraujospūdžio šuolių.

Menama liga

- Medikų patirtis rodo, kad ne viskas yra insultas, kas juo vadinama.

- Dažnai žmonės įtaria insultą, kai jiems skauda galvą ar kai atsiranda stiprus galvos svaigimas, kurio lig šiol nebuvo. Tačiau ir pagal simptomus, ir pagal tyrimus nustatome kitokias - vestibulinės (pusiausvyros) sistemos ligas bei sutrikimus. Jie pasireiškia galvos svaigimu. Šį simptomą taip pat sukelia klausos nervo vienpusis pažeidimas. Dėl jo žmogaus būklė kartais būna tikrai sunki, lydima pykinimo, vėmimo, negalėjimo išlaikyti pusiausvyros, vaikščioti. Bet tai - ne insultas.

Labai dažnai pasitaikantys įtampos skausmai, kai galvą spaudžia pakaušyje, taip pat nesusiję su padidėjusia insulto rizika. Žmones klaidina ir migreniniai galvos skausmai, lydimi pykinimo, kartais - vėmimo, dažnai - šviesos ir garsų neigiamo poveikio, fizinės veiklos apribojimų, bet tai nėra insultas. Vis dėlto asmenys, sergantys migrena su aura, ypač - moterys, turi šiek tiek didesnę tikimybę susirgti insultu. Todėl rekomenduojama nerūkyti, nevartoti geriamųjų kontraceptikų (jie didina kraujo krešėjimą, o kartu - trombozės riziką), nes šie du veiksniai turi įtakos insultui atsirasti.

Nerimą keliantys požymiai

- Daugeliui rūpi, ar galima insultą nujausti, numatyti?

- Insultas yra ūminis ir ištinka staiga. Bet prieš išeminį insultą gali būti trumpalaikių epizodų, lydimų insultą primenančių neurologinių simptomų. Jie atsiranda staiga dėl smegenų kraujotakos sutrikimo ir išnyksta per trumpą laiką. Toks praeinantis priepuolis (mikroinsultas) gali turėti įvairių simptomų, bet išskiriami 5 pagrindiniai gresiančio insulto požymiai (žr. lentelę). Jei atsiranda bent vienas jų, reikia kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją, dar geriau - į neurologą. Jei simptomai tebėra - kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Nes kol jie nepraėjo, niekas negali pasakyti, ar įvyko insultas, ar praeinantis išemijos priepuolis. Abiem atvejais gydoma taip, tarsi tai būtų insultas, - svarstyti laiko nėra.

Net jei šie epizodai greitai praėjo, būtina kuo anksčiau kreiptis į gydytoją ir kuo tiksliau apibūdinti simptomus, - diagnozuojant praeinantį smegenų išemijos priepuolį tai labai svarbu. Bus paskirtas kraujo tyrimas, kardiograma, kaklo kraujagyslių tyrimas ultragarsu, greičiausiai - ir galvos kompiuterinė tomografija.

Neretai randame smegenų kraujagyslės susiaurėjimą, kuris gali siekti ir per 70 procentų. Nieko nedarant pusė tokių žmonių per dvejus metus patirs insultą. Todėl jiems skiriamas gydymas vaistais, kraujagyslių praeinamumą atkurianti operacija. Net ir neradus konkrečios priežasties, kodėl įvyko praeinantis smegenų išemijos priepuolis, vis tiek rekomenduojami medikamentai - vaistai nuo trombozės, jei reikia - ir nuo kraujo spaudimo. Išeminio insulto profilaktikai dažnai skiriami ir cholesterolio apykaitą veikiantys preparatai.

Tačiau mūsų gydymo įstaigose atlikti stebėjimai rodo, kad pacientai nesilaiko net paprastų nuorodų, kaip mažinti insulto pavojų. Pavyzdžiui, esant širdies ritmo sutrikimams reikia gerti krešulių susidarymą blokuojančius vaistus. Bet nebent tik 30-40 proc. Lietuvos pacientų gauna šį gydymą, nors jis ir nebrangus, ir prieinamas, ir padeda. Nežinia, kas kaltas - ar medikas, nepasiūlęs šio gydymo, ar pacientas, nenorėjęs jo laikytis. Apskritai skirto gydymo rekomendacijų nesilaikymas Lietuvoje yra didžiulė problema, mat vyrauja visuomenės nepasitikėjimas medikais ir jų nurodymais. Štai, pavyzdžiui, sakome, kad reikia vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, laikytis dietos, aktyviau gyventi, sportuoti. Jei pacientas ir pradeda skirtą gydymą, po kelių mėnesių nutraukia, sakydamas, kad paskirti vaistai brangūs. Tačiau už keletą šimtų litų jis nusiperka įvairių abejotinos kilmės papildų, taiko jokiais tyrimais nepatvirtintus gydymo metodus. Bet tik bendradarbiaujant su gydytoju galima išvengti insulto. Jei vienas specialistas atrodo nekompetentingas, galima pasiklausti kito nuomonės.

Jokios saviveiklos

- Kaip gydomas insultas, ką daryti jį įtarus?

- Išeminio insulto atveju siekiama kuo anksčiau atkimšti smegenis maitinančią kraujagyslę. Tai daroma atliekant trombolizę ar pašalinant trombą. Pirmuoju atveju į veną lašinami krešulius tirpdantys vaistai, antruoju - taikomos mechaninės priemonės. Sakysim, per kateterį įvedamos mikrospiralės, kurios tarsi kamščiatraukis pragręžia krešulį. Arba per kateterį jis ištraukiamas iš smegenų kraujagyslės ir pašalinamas per šlaunies arteriją.

Pirmosios trombolizės procedūros Lietuvoje atliktos 1999-aisiais. Pastaraisiais metais jos tampa įprastu gydymo būdu, atliekamos didžiųjų miestų bei kai kuriose rajonų ligoninėse. Tačiau šis gydymas efektyvus tik per pirmąsias 3-4,5 valandos. Todėl labai svarbu laiku pasiekti gydymo įstaigą. Deja, dauguma ligonių nespėja, o jei ir spėja, turi kitų ligų, dėl kurių negalima taikyti šios procedūros. Tad jiems taikoma kraujospūdžio kontrolė, vertinama neurologinė būklė, atliekama insulto komplikacijų prevencija. Ūminio insulto negalima gydyti namie - tik ligoninėje. Anksčiau buvo siūloma staiga suleisti tam tikrą vaistą, padaryti lašelinę ar išgerti aspirino. Dabar patariama namuose nieko negerti, kviesti greitąją (jos medikai ir padarys lašelinę) ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.


Trumpai

Insulto požymiai

* staiga atsiradęs vienos veido pusės, rankos ar kojos tirpimas, silpnumas;

* staiga sutrikęs regėjimas viena ar abiem akimis;

* staiga sutrikusi kalba (sunku kalbėti ar suprasti, ką sako kiti);

* staiga atsiradęs galvos svaigimas, sutrikusi pusiausvyra ar koordinacija, sunku eiti;

* stiprus galvos skausmas, prasidėjęs staiga ir be jokios priežasties.

Trys klausimai: ar tai ne insultas?

* Ar žmogus gali nusišypsoti?

* Ar gali pakelti abi rankas? Paprašykite palaikyti abi rankas ištiestas.

* Ar aiškiai kalba? Tegu pasako paprastą sakinį - kokia šiandien diena, kuo jis vardu.

Jei bent į vieną klausimą atsakymas - "ne", kvieskite greitąją pagalbą. Įsiminkite laiką, kada atsirado insulto požymiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"