TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Interneto rekomendacijos vietoje mediko gali tik sunkinti ligą

2016 05 25 16:30
Pasak išsėtine skleroze sergančios Jūratės Rajackienės, jai padeda gydymas ir pozityvus mąstymas. Rasos Pakalkienės nuotraukos

Specialistų teigimu, išsėtinė sklerozė Lietuvoje gydoma ne blogiau nei išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Deja, to negalima pasakyti apie psichologinę ir socialinę pagalbą sergantiesiems šia liga. Kita problema – būna, kad ligoniai atsisako medikų rekomendacijų, patarimų ieško internete, o tai gali sunkinti ligos eigą.

Viena sunkiausių nervų sistemos ligų – išsėtinė sklerozė – sutrikdo nervinių impulsų sklidimą iš centrinės nervų sistemos į periferinę, dėl to žmonės nebegali atlikti kai kurių veiksmų – matyti, eiti, pakelti ranką ir panašiai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 100 išsėtine skleroze susirgusių ligonių. Dažniausia tai – jauni, vos pradedą gyvenimą žmonės.

Išsėtinės sklerozės stebėsenos sistemos duomenimis, dabar šalyje yra apie 2000 šia liga sergančių žmonių. Tačiau ligonių gali būti net tūkstančiu daugiau. Deja, šie žmonės arba nežino, kad serga, arba nesigydo. Todėl jų neišvengiamai laukia sunki negalia ir net mirtis nuo visiško nejudrumo sukeltų komplikacijų. Ar gali būti kitaip? Apie tai buvo kalbama per spaudos konferenciją Pasaulinės išsėtinės sklerozės dienos proga.

Pasak gydytojos neurologės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovės Rasos Kizlaitienės, svarbu pastebėti pirmuosius simptomus. Ji pažymėjo, kad išsėtinė sklerozė specifinių simptomų neturi. Liga dažnai prasideda kojų ir rankų silpnumu. Gali svaigti galva, tirpti galūnės, sutrikti jutimai, rega – dažniausiai vienos akies. Šiai ligai būdingi ir pusiausvyros sutrikimai.

„Jauni žmonės daug dirba, nuvargsta. Daug kam kartais svaigsta galva, tirpti rankos. Tačiau jei tai užtrunka ilgiau, jei dėl to jaučiamas diskomfortas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kitus specialistus“, – patarė R. Kizlaitienė.

Lyginimas su Vakarais

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus ir Išsėtinės sklerozės centro vadovė Dalia Mickevičienė teigė, kad Lietuvoje išsėtinės sklerozės gydymo galimybės tokios, kaip ir Vakaruose, neblogesnės, yra visi pagrindiniai medikamentai, skirti šios ligos stabdymui. Gydytojų pastangos nukreiptos išlaikyti pacientus savarankiškus ir nepriklausomus, kad galėtų tęsti darbinę veiklą, tad medikai užkirsti kelią ligos progresavimui. Ji pažymėjo, kad išsėtinė sklerozė yra viso gyvenimo liga, kurios gydymas yra be galo svarbus.

Deja, palyginimas su Vakarais tokiems ligoniams teikiant psichologinę ir socialinę pagalba yra ne mūsų šalies naudai. Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė, teigė: „Psichologinė ir socialinė pagalba, teikiama sergantiesiems išsėtine skleroze Vakarų šalyse ir Lietuvoje, yra nepalyginama.“ Ji lankėsi Vakaruose ir matė, kokie ten geri ir profesionalūs slaugos darbuotojai. „Mes teikėme projektą savivaldybei dėl mobilios slaugos, kai slaugytojos namie lanko ligonį ir suteikia jam pagalbą. Tačiau dabar savivaldybė atsakė, kad pakankamai turi savo slaugytojų ir tokie projektai nedomina, – pasakojo A.Droseikienė. – Nors man per savaitę po kelis kartus skambina artimieji ir klausia, kaip padėti sergančiajam išsėtine skleroze, kai jis jau nepasikelia iš lovos.“ Ji tęsė, kad psichologinės paslaugos mokamos, tad tokias gauti galima tik teikiant projektą. Kai tokį patvirtindavo, tris kartus per savaitę su sergančiais išsėtine skleroze dirbdavo psichologas. Pasak A. Droseikienės, dabar projektų finansavimas mažėja, be to, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ši funkcija perduota savivaldybėms, o šios teigia galinčios pačios teikti tokias paslaugas, bet to nėra.

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos vadovė teigė: „Ligonis pas gydytoją eina kaip pas dievus, pas mus – kaip pas kunigus.“ Ji sakė skaičius, kad jei Lietuvoje išsėtine skleroze kasmet suserga apie 100 žmonių, į pacientus globojančias organizacijas kreipiasi 20–30, tai yra maždaug trečdalis. Be to, dažniausiai jie būna susirgę ankstesniais metais. Klausiami apie priežastis, kodėl nesikreipė anksčiau, vardija priežastis: dėl baimės, ligos neigimo, nenoro rodytis viešoje erdvėje, kad apie tai nesužinotų bendradarbiai, darbdaviai.

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė (kairėje); Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus ir Išsėtinės sklerozės centro vadovė Dalia Mickevičienė; Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė, gydytoja neurologė Rasa Kizlaitienė; išsėtine skleroze serganti Jūratė Rajackienė.

Pataria daugiau pasitikėti medikais

Pasak R. Kizlaitienės, sergančiųjų išsėtine skleroze daugėjimą medikai sieja su geresne diagnostika. Pacientai kreipiasi anksčiau, liga dar nebūna labai pažengusi, todėl didesnės gydymo galimybės. D. Mickevičienė papildė, kad yra duomenų, jog sergamumas ir paplitimas šiek tiek didėja. Blogą poveikį gali turėti imuninės sistemos pakitimai, stresas, rūkymas ir kiti blogi įpročiai.

A. Droseikienės teigimu, vis dažniau kreipiasi išsėtine skleroze sergančiųjų artimieji, pasakoja, kad šie užsidaro namie, nesitraukia nuo kompiuterio, užsisklendžia nuo tikro gyvenimo. Ji kalbėjo ir apie tai, kad kai kurie ligoniai žinių ir gydymo būdų ieško internete, taip pat vieni kitus konsultuoja, dalijasi patarimais.

Neurologė R. Kizlaitienė patvirtino, kad kai kurie pacientai atsisako gydytojų rekomendacijų. O internetiniai patarimai greičiausiai neigiamai paveiktų ligos eigą. „Norėtųsi, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau ar apskritai nebūtų, – sakė R. Kizlaitienė. – Anksčiau ar vėliau tie pacientai ateis pas neurologą, bet bus prarasta daug laiko.“ Ji teigė, kad derėtų labiau pasitikėti gydytojais, o ne interneto skaitalais, mažiau klausytis paramedicininių patarimų.

Sspaudos konferencijoje dalyvavusi išsėtine skleroze serganti Jūratė Rajackienė teigė, kad ją palaiko pozityvus mąstymas. Ji pasakojo šia liga serganti apie 15 metų. Pirmieji požymiai pasirodė, kai ji buvo 25-erių. Iš pradžių tirpo ranka. Buvo daromi masažai. Po kokio mėnesio nustojo tirpti. Atrodė, kad viskas tuo ir baigėsi. Tačiau vieną rytą prabudusi J. Rajackienė suprato, kad viena akimi nebemato. Kreipėsi į akių gydytoją. Vėliau buvo paskirta neurologo konsultacija. Šis nustatė diagnozę. Magnetinio rezonanso tyrimas ją patvirtino. Prasidėjo ligos gydymas, taip pat mokymasis su ja gyventi. J. Rajackienė gydoma moderniais būdais, naujais vaistais, sakė, kad pašalinių reiškinių nejaučia ir bus matyti, kaip seksis toliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"