TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ir kalnas mėsos negelbės nuo mažakraujystės

Nuo mažakraujystės, kuri atsiranda dėl geležies trūkumo, lietuvius šiek tiek saugo pomėgis mėsai. Tačiau, kaip tikina gydytojai, kai liga rimta, nepadeda nei kepsniai, nei vaisių ar daržovių sultys.

Lietuvos medikai kasmet diagnozuoja apie 30 tūkst. lėtinės anemijos (mažakraujystės) atvejų. Nuovargis, silpnumas - dažniausi jos požymiai. Moterims ir merginoms anemija gali pasireikšti dėl gausaus kraujavimo per mėnesinių ciklą. Nėštumas nesukelia mažakraujystės, bet tuo laikotarpiu dėl hormonų apykaitos pakitimų kraujas tarsi prasiskiedžia, jo lyg ir padaugėja, todėl irgi trūksta geležies. Vis dėlto anemijos atvejų tarp nėščiųjų Lietuvoje užfiksuojama nedaug, šio negalavimo priežastys dažniausiai būna atsiradusios jau anksčiau.

Mažakraujystę gali sukelti ir kraujavimas iš virškinamojo trakto dėl lėtinių ligų, tarkime, opinio kolito ar Krono ligos. Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, sergamumas šiomis žarnyno ligomis didėja ir sunkėja. Jas lemia gyvenimo būdas, maitinimosi pasikeitimai. "Anemijos priežastys aiškios - arba geležies netenkama dėl nuolatinio kraujavimo, arba ji dėl pažeistos plonųjų žarnų gleivinės nepakankamai pasisavinama", - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas Limas Kupčinskas.

Vis dėlto nustatyti, kas iš tikrųjų sukelia mažakraujystę, ne taip paprasta. Pasak Įrodymais pagrįstos medicinos draugijos prezidento prof. Virginijaus Šapokos, lėtinė anemija trunka labai ilgai ir dažnai diagnozuojama pavėluotai, nes turi daug paslėptų formų. Jos išryškėja tik tada, kai hemoglobino sumažėja iki kritinio lygio. Ūmi anemija nustatoma greičiau, ją "išduoda" atsiradę širdies skausmai, dažnas plakimas, labai greitas nuovargis, dusulys, fizinio krūvio netoleravimas. 

Lašinti geležį - efektyviau

Anksčiau tam tikras hemoglobino lygio sumažėjimas net nebuvo laikomas problema arba ją siūlyta spręsti geriant geležies tabletes. Tačiau virškinimo specialistų patirtis gydant opinį kolitą ar Krono ligą parodė, kad kai kurių pacientų tradiciniais preparatais visiškai išgydyti nepavyksta. Net ir tada, kai skiriamos didelės geležies dozės, ligoniai jaučia nuolatinį nuovargį, sumažėjusį darbingumą. Tam tikrais atvejais net tenka griebtis kraštutinės priemonės - perpilti kraują. 

Lietuvoje kiekvienais metais kraujui perpilti suvartojama apie 80 tūkst. vienetų eritrocitų masės. Tai vienintelis būdas gydyti ūmią anemiją, kai kraujo netenkama staiga, dažniausiai - dėl traumų. Tačiau ši priemonė pasitelkiama ir lėtinės anemijos atvejais, o kai kada procedūrą tenka atlikti net besilaukiančioms motinoms.     

"Mes tikrai nesame prieš kraujo perpylimą, bet jis turi būti  racionalus ir skiriamas tik tiems, kam reikia. Juolab kad donorinio kraujo ištekliai Lietuvoje nėra dideli. Galiausiai - nereikalingi kraujo perpylimai praeityje ir sukėlė hepatito C problemą. Taigi mažakraujystės problemas reikia spręsti racionaliai, šiuolaikinės terapijos priemonėmis. Medicina progresuoja ir dabar jau aišku, kad mūsų organizmas su maistu pasisavina tik apie 6 proc. geležies. Turime neatsilikti ir pereiti prie naujų europinių rekomendacijų", - pabrėžia prof. L.Kupčinskas. 

Pastaraisiais metais kaip viena kraujo perpylimo alternatyvų pradėti taikyti naujos kartos geležies preparatai, lašinami į veną. Jie iš karto patenka į kraujotaką, pasiekia reikiamus organus ir taip padeda atkurti geležies "sandėlius". Tiesa, lašinama geležis - ne naujiena, bet anksčiau vartojant ją pasitaikydavo rimtų nesėkmių: kartais kildavo alerginė reakcija ir pacientai net mirdavo. Todėl gydytojai dar ir dabar baiminasi skirti intraveninę geležį, nors jau atsirado naujų saugių preparatų, kurie nesukelia alergijos ir gali padėti kur kas efektyviau. 

Maistas neišgydo

Medikai pabrėžia: diagnozavus anemiją bet kuriuo atveju reikia tartis su gydytojais. Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos prezidentė prof. Rūta Nadišauskienė sako, kad Lietuvoje dar egzistuoja nepagrįstas tikėjimas dėl anemijos gydymo. Moterys, aptikusios mažakraujystės požymių, geria daug morkų, burokėlių, granatų sulčių, valgo braškių. "Tačiau būtina aiškiai pasakyti - visa tai labai gerai bendrai sveikatai palaikyti, bet anemijos šie produktai negydo. Reikėtų jų suvalgyti vagonus, kad gautume reikiamą kiekį geležies", - pabrėžia R.Nadišauskienė.  

Jai antrina V.Šapoka. "Geležies gauname su mėsa (ypač jautiena, veršiena, kepenimis), vaisiais, daržovėmis, kitais produktais, tačiau organizmas ne visą ją gali pasisavinti tiek dėl fiziologinių, tiek dėl patologinių priežasčių, todėl ir tenka ieškoti kitų pagalbos būdų. Turime suvokti: kad ir kalną mėsos suvalgytume, geležies pasisavinimas, vykstantis dvylikapirštėje žarnoje, negali būti didesnis nei fiziologiškai numatytas. Taip žmogus jos gauna labai nedaug - tik apie 10 procentų. Vaisiai, daržovės ar mėsa turi nemažai geležies, bet jais tikrai neįmanoma pasiekti gero geležies lygio. Ji tiesiog nepatenka į eritrocitų hemoglobino vidų", - aiškina V.Šapoka.  

Tačiau mūsų krašto žmones, anot gydytojo, šiek tiek gelbsti tai, kad esame mėsėdžiai. "Kai kuriais atvejais tai pailgina anemijos vystymosi procesą ir liga ne taip greitai išryškėja", - priduria profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"