TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Iš depresijos vaduoja artimųjų supratimas

2011 01 11 0:00
Apimtas depresijos žmogus gali nejusti jokio noro ką nors veikti.

Corbis/Scanpix nuotrauka

Kai žmogus sunkiai suserga, psichologiniai sunkumai prislegia ir jo šeimos narius. Ypač - jei ligonis numoja į save ranka, užsisklendžia, niekur nebeina.

Toks žmogaus elgesys gali liudyti apie savęs gailėjimąsi, gyvenimo džiaugsmo praradimą, depresiją. Ligonio artimiesiems tikrai nelengva išbūti šalia tokio asmens. Tad ir jiems praverstų psichologo pagalba.

Kai džiaugtis - per sunku

Medicinos psichologė Sandra Birbilaitė pirmiausia patartų pasidomėti, kodėl žmogus taip užsisklendęs, ko liūdi. "Tik supratę jį, galėsime padėti. Mat jei labai skatinsime kažką veikti, o žmogus tuo metu nejaus jokio noro, galime tik padaryti meškos paslaugą. Dėl depresijos kartais nepajėgiama išlipti iš lovos, - sako pašnekovė.

"Įsivaizduokite: žmogus kažko vis gedi, šis procesas nesibaigęs, o jam sako: turi, privalai džiaugtis. Tačiau iš tiesų žmogus taip elgtis žmogus dar negali. Dėl kitų asmenų raginimų gali sumažėti jo savivertė, imti atrodyti, jog yra kažkoks nenormalus, nes nesidžiaugia", - komentavo S.Birbilaitė.

Anot jos, vertingiausias artimojo palaikymas - duoti tai, ko tikrai reikia. Kartais svarbiausia tiesiog pabūti kartu, pakalbėti, taip išreiškiant, kad suprantame kitą žmogų užvaldžiusius jausmus, kartu parodant ir šviesesnę situacijos pusę, pavyzdžiui, kad artimasis gali padaryti tą ar aną. Tačiau kalbant apie tai, svarbu nedaryti spaudimo.

Raginimai nepadeda

"Jei artimas žmogus jaučiasi niekam nereikalingas, galima pasiteirauti, ar jis negalėtų padėti atlikti kokio nors darbo? Tokiu būdu tarsi pakviečiama bendrai veiklai. Pavyzdžiui, paklauskite, gal jis galėtų pagaminti pietus, o gal dalyvautų rengiant šeimos šventę. Derėtų pradėti nuo paprastesnės, mažesnės veiklos, kurią atlikdamas žmogus jaustųsi gerai ir patogiai", - sakė psichologė.

Anot jos, labai svarbu tikėti, kad artimasis "gali". "Pastarasis jaučiasi ir taip prastai. Jei nuolat priminsite, kaip blogai, kad jis užsisklendė, nedirba, nedaro to ar ano, vien tik guli, depresuoja, ligonis pajus šeimos nario nusivylimą juo, o tada gali pasijusti dar blogiau. Verčiau pasakyti: "Matau, kad tau sunku, bet gal pabandytume padaryti tokį darbą." Arba: "Tu man reikalingas, atvažiuok, padėsi."

Kaip išbūti kartu?

S.Birbilaitė pabrėžė ir kitą dalyką: gyvenančiam kartu su apimtu depresijos žmogumi labai svarbu pasirūpinti savo paties emocine sveikata. Kad nepradėtų pykti ant ligonio, rėkti, bartis. Jei būti kartu tampa labai sunku, vertėtų ieškoti specialisto pagalbos.

"Sergančiajam labai svarbu, kad tas kitas galėtų išbūti šalia jo. Nes jei kitas žmogus negalės pakelti artimojo liūdesio, sunkumų, jei sergantysis jaus, kad dėl savo depresijos tampa našta, tai gali paskatinti mintis apie savižudybę. Juk depresijos apimtas žmogus dažnai mano, kad yra blogas, jo gyvenimas baigėsi, nebėra ateities, kad jis našta ne tik sau, bet ir kitiems", - sakė psichologė.

Be kaltinimų

"Labai svarbu, kad su ligoniu gyvenantis artimasis turėtų galimybę išsikalbėti, išlieti susikaupusius jausmus, tarsi save išvėdinti. Svarbu, kad kas nors pasirūpintų jo psichine būkle - nebūtinai specialistas, gali ir draugas. Praverstų turėti savotišką palaikymo komandą. Jei šeimynykštis galės ištrūkti iš namų aplinkos, pasipasakoti, pajėgs sugrįžti atgal ir vėl palaikyti ligonį. O juk kartais taip pavargstama, kad nustojama reaguoti į depresijos apimto žmogaus pasakymus apie norą nusižudyti. Itin svarbu neprarasti jautrumo, o jis dingsta jaučiant, kad būti su ligoniu tapo per didele našta", - aiškino S.Birbilaitė.

Tačiau dedant net ir didžiausias pastangas kartais nepavyksta užkirsti kelio žmogaus norui pasitraukti iš gyvenimo. Būna, kad tai nutinka spontaniškai, užėjus begalinio liūdesio akimirkai, kai nė nemąstai apie kitus. "Tad jokiu būdu negalima dėl to kaltinti artimųjų ar sakyti, neva kažkuo prisidėjo prie savižudybės", - teigė psichologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"