TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Išgelbėjo dantį, bet sunaikino atmintį

2015 07 05 9:14
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Apsilankęs pas odontologą  britas Williamas prarado gebėjimą kurti naujus prisiminimus. Jo vidinis laikrodis amžinai užstrigo 2005 metų kovo 14 dieną 13 valandų 40 minučių – įpusėjus vizitui pas odontologą.

Didžiosios Britanijos kariškis tą naktį po senelio laidotuvių grįžo į tarnybos vietą Vokietijoje. Ryte jis užsuko į sporto salę, kur 45 minutes žaidė tinklinį. Prieš išeidamas pas odontologą užėjo į savo kabinetą pasitikrinti elektroninio pašto. Buvo užsiregistravęs nedidelei dantų šaknų kanalų chirurgijos procedūrai. Taip šią istoriją pasakoja bbc.com

„Aš prisimenu, kaip sėdau į kėdę ir odontologas suleido man į žandikaulį vietinio veikimo anestetiką“, - dėstė Williamas įvykių eigą iki lemtingojo momento.

Nuo tos akimirkos jo atmintis visiškai tuščia. Dabar jis nieko negali prisiminti ilgiau nei 90 minučių.

Nauja patirtis dingsta

Williamas tebeprisimena ir gali papasakoti, kaip ir kur prieš dešimt metų susitiko ir susipažino su Jorko kunigaikščiu, jis neįsidėmi dabartinių įvykių – netgi to, kur jis gyvena.

Kas rytą atsibudęs Wiliamas mano, kad jis tebėra Vokietijoje, kad dabar 2005-ieji, jis vis dar laukia to lemtingojo vizito pas odontologą. Naujų patirčių įrašai neatsiranda jo atmintyje, tad bėgantis laikas jam nieko nereiškia.

Šiandien jis bent jau žino, kokią turi bėdą, nes jiedu su žmona jo telefone sukūrė „priminimų“ failus - „Pirmiausia perskaityk šitai“. Visi nauji prisiminimai tarsi įrašomi Williamo atmintyje nematomu rašalu, kuris lėtai išgaruoja ir prisiminimai tuoj dingsta.

Šis liūdnas pavyzdys primena, kokia paslaptinga yra smegenų veikla. Nedidelė chirurginė intervencija dantų srityje paliko gilų pėdsaką vyro smegenyse.

Prieš Wiliamą ištinkant amnezijai neįvyko nieko ypatinga. Atlikdamas nedidelę operaciją odontologas nepastebėjo, kad pacientui būtų blogai. Tik po operacijos, kai paprašė jo nusiimti apsauginius juodus akinius, specialistas atkreipė dėmesį, jog Williamas išblyškęs ir labai sunkiai keliasi nuo kėdės. Gydytojas iškvietė paciento žmoną.

„Williamas gulėjo ant sofos, - prisimena jo žmona Samantha (abiejų vardai pakeisti saugant šeimos privatumą – aut.). – Jis akimis sekė viską aplinkui ir nustebo mane pamatęs – nežinojo, nei kur jis yra, nei kas čia vyksta. Vėliau Williamą perkėlė į ligoninę, kurioje jis praleido 3 dienas. Net ir po to, kai jo psichiką užgulęs tirštas rūkas kiek prasisklaidė, jis vis tiek negalėjo nieko prisiminti ilgiau nei keletą minučių.“

Gydytojai iš pradžių manė, kad tai reakcija į anestetiką, kuris sukėlė smegenų hemoragiją (tai vidinis kraujo išsiliejimas – aut.), tačiau jiems nepavyko aptikti smegenyse kraujo išsiliejimo požymių. Taigi Williamą išleido iš ligoninės neįminę jo traumos paslapties.

Paslaptinga smegenų veikla

Šeimai teko iš Vokietijos grįžti namo į Londoną, vėliau Williamą ne kartą konsultavo specialistai.

Paprastas paaiškinimas yra toks: Wiliamą ištiko vadinamoji anterogradinės amnezijos forma – nesugebėjimas formuoti naujus prisiminimus. Bet kaip tai nutiko ir kodėl?

Tokios amnezijos formos atvejų pasitaiko pažeidus tam tikrą dalį galvos smegenų pilkosios medžiagos. Tačiau Wiliamo gydytojai pabrėžė, kad skenavimas parodė, jog už atmintį atsakingos svarbios jo smegenų dalys dirba. Be to, sutrikimo simptomai nelabai sutampa su anterogradinės amnezijos, nes Williamas gali įsidėmėti naujus dalykus, bet itin trumpam. Kai gydytojas paprašė Williamo išmokti spręsti sunkų uždavinį, jis išmoko, tačiau šį įgūdį pamiršo jau po 3 dienų. Tai lyg deja vu - tų pačių klaidų kartojimas: Williamas ir antrą kartą užtruko tiek pat, kol išmoko naują įgūdį – ir vėl jį pamiršo per tas pačias 3 dienas.

Wiliamo amnezija gali būti psichogeninė liga – kai skundžiamasi atminties praradimu po traumuojančio įvykio. Dažniausiai tai būna būdas išvengti minčių ir prisiminimų apie skaudžius praeities įvykius. Bet tokia problema netrukdytų įsidėmėti dabartį.

Samantha sako, kad Wiliamas nepatyrė jokios traumos ir pagal detalizuotą psichikos vertinimą jis yra emociškai sveikas. Jis buvo geras tėvas ir karininkas, o tarnyboje jį gerai vertino - nėra jokių priežasčių manyti, kad kažkas atsitiko jo psichikai.

Gali būti, kad atsakymas slypi ploniausioje smegenis sudarančių 100 milijardų neuronų ir apie 100 trilijonų sinapsių (iš šių elementų smegenyse suformuotas cheminių pranešimų perdavimo tinklas – aut.) jungčių tankmėje. Kai mums kažkas nutinka, prisiminimai pamažu įtvirtinami juose, ilgainiui tinklai kinta. Šiam procesui būtina naujų proteinų gamyba, be jų atmintis lieka pažeidžiama ir lengvai ardoma laiko. Pakanka užblokuoti žiurkei proteinų sintezę ir ji greitai pamirš viską, ką mokėjo.

Po 90 minučių Wiliamas pradeda pamiršti naujų įvykių detales, nors jo smegenys dirba. Tarsi jis tebeturėtų spausdinimo mašiną, bet smegenyse baigėsi rašalas.

Neprarado vilties

Vis dėlto neaišku, kaip dantų šaknų kanalų chirurgija privertė jo smegenis dirbti būtent šitaip. „Tai 100 milijonų svarų vertas klausimas ir aš neturiu atsakymo,“ – neslepia Williamo gydytojas M. M. Burgesas. Jis tebesistengia įminti paslaptį.

Taigi Williamas mums primena, kiek mažai mes žinome apie savo protą. Daugelis mano, kad smegenys veikia lyg koks kompiuteris su skirtingais lustais, skirtais atminčiai, baimei ar seksui.

Tačiau Williamo atvejis rodo, kodėl šis modulinis proto vaizdas yra per daug paprastas. Net tada kai visos „mechanizmo“ dalys atrodo sveikos, tu vis tiek gali pasijusti pasiklydęs dabartyje. Smegenyse yra dar daug paslapties sluoksnių, kuriuos reikia nuplėšti.

Wiliamas įrodė, kaip stipriai mūsų emocijos veikia mūsų protą. Per pastaruosius 10 metų jis veltui stengėsi nusitverti kiekvieno naujo fakto – viską pamiršo. Bet kai mirė jo tėvas, didelis sielvartas paliko naujus įrašus Williamo smegenyse – jis sugebėjo suvokti ir įsidėmėti šį faktą, nors visa kita ištirpo atmintyje.

Bet jis ir toliau negali prisiminti kitų įvykių. Jis nustemba tūkstantąjį kartą sužinojęs, kad jo dukrai ir sūnui šiandien jau 21 ir 18 metų - jie nebe maži vaikai, nors tik tokius jis juos prisimena kas rytą. Williamas tikisi, kad jis pats visą likusį gyvenimą nebus toks, kaip dabar. “Noriu nuvesti savo dukrą prie altoriaus ir vėliau tai prisiminti. O kai mano vaikai taps tėvais, noriu prisiminti, kad aš turiu anūkų, ir įsidėmėti, kas jie tokie“, - sako Williamas.

Parengė Rokas Černiauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"