TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Įsidūrei? Pasiskiepyk

2008 04 22 0:00
Įsidūrus besimėtančio švirkšto adata didžiausias pavojus kyla dėl hepatito B infekcijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Kaip elgtis netyčia įsidūrus numesto švirkšto adata ar susižeidus kitu aštriu daiktu, kurį galėjo naudoti hepatito ar ŽIV infekcijos nešiotojas? Panašių skambučių Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės medikai kasmet sulaukia apie 20-40.

Infektologės, med. m. dr. Ligitos Balčiūnienės praktikoje būta įvairių atvejų.

Kartą kreipėsi moteris, kuriai švirkšto adata į pėdą įsmigo tiesiog sostinės Gedimino prospekte. Vasarą remontuojamo prospekto šaligatvis buvo išardytas, neseniai prilyta. Koja nusprūdo į tarp plytelių buvusią balą - čia numesto švirkšto nebuvo matyti. Kreipusis į infektologus moteris pasiskiepijo nuo galimo užkrato, tad jai pavyko išvengti ligų. Teko konsultuoti ir vyrą, nukentėjusį paupiu vedžiojant šunį. Kai augintinis kažką iškniso sniego pusnyje, žmogus bandė tai atimti ir įsidūrė - šuns snukyje buvo švirkštas. Nemalonumas atsitiko per Kalėdas, iškart gauti pagalbos nepavyko, rūpestis prisimiršo, o pas infektologus vyras atvyko tik jau pasireiškus pirmiesiems hepatito B požymiams. Nukentėjusiajam teko nemažai laiko praleisti ligoninėje.

Pasak L.Balčiūnienės, vis dažniau tenka konsultuoti ir policininkus bei apsaugos darbuotojus. Pareigūnai kreipiasi susižeidę per įtariamųjų apiešką ar susikruvinę per grumtynes. Patarimo neretai klausia medikai. Pavyzdžiui, ką daryti susižeidus operuojant ligonį, kai paciento ligos istorijos įrašas rodo, kad žmogus serga hepatitu. Pastaruoju metu keletas hepatito C atvejų išaiškinta tarp imtynininkų. Sportininkai neigė vartoję narkotikus, tatuiravęsi, tačiau neginčijo turėję traumų sportuodami. Tada greičiausiai ir galėjo būti kraujo kontaktas.

Pirmiausia - nuplauti

Infekcijos dažniausiai perduodamos per kraują ar gleivines. Pasak L.Balčiūnienės, vien pačiupinėjus švirkštą grėsmės užsikrėsti nėra. Pasigauti hepatitą B pakanka nedidelės infekcijos dozės, patekusios į kraują, todėl šios ligos rizika yra didžiausia. Hepatito C ar ŽIV pavojus yra palyginti nedidelis, - kad susirgtum, turi būti didesnis sąlytis su infekuotu krauju ar ilgesnė jo trukmė. Nuo pastarųjų dviejų ligų kol kas nėra profilaktinių vakcinų, todėl pirmoji pagalba atsitikus nemalonumui - gerai nuplauti sužeidimo vietą tekančiu vandeniu (kai kur rekomenduojama tai daryti 5 minutes), naudojant šarminį muilą ar kitą prausiklį. Dezinfekcijai galima panaudoti spiritą. Susižeidęs žmogus toliau stebimas, atliekami tyrimai. Įtariant patekus ŽIV užkratą, per 72 valandas po buvusio sąlyčio gydytojas gali profilaktiškai paskirti priešvirusinių vaistų.

Norint apsisaugoti nuo hepatito B viruso, taip pat reikėtų gerai nuplauti sužeidimo vietą ir kuo greičiau pasiskiepyti. Mat net ir gavus didelę infekcijos dozę pirmieji simptomai gali pasireikšti tik po 4-5 mėnesių. Susižeidusiam žmogui trys vakcinos nuo hepatito B dozės sušvirkščiamos per 21 dieną, imunitetas susidaro per 90 proc. paskiepytų žmonių. Papildomai skiepijama po metų. Prieš vakcinaciją pravartu atlikti pradinius virusinių hepatitų ir ŽIV infekcijos serologinius tyrimus. Pamačius, kad žmogus jau turėjo sąlytį su hepatito B viruso sukelta infekcija, profilaktiniai skiepai nebetęsiami, nes žmogus jau turi natūraliai įgytą imunitetą arba pats yra infekcijos nešiotojas.

Nematytais daiktais neretai susidomi vaikai, nori pačiupinėti. "Rizika jiems susirgti hepatitu C ar ŽIV yra tik teorinė, o hepatito B pavojus - minimalus", - patikino L.Balčiūnienė. Nuo 1998 metų nuo šios infekcijos Lietuvoje skiepijami visi vaikai, o 2002-aisiais pradėti skiepyti dvylikamečiai. Liko paskiepyti tik dabartinius dešimtmečius ir vienuolikmečius.

Medikai rizikuoja labiau

Susižeidus susirgti hepatitu B labiau rizikuoja medikai, nes jų sąlytis su sergančiais pacientais yra dažnesnis. Medikų sergamumas B hepatitu yra net 5 kartus didesnis nei apskritai visuomenėje. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad 30 proc. jų yra turėję sąlytį su infekcija. Gydymo įstaigų vadovai šiandien yra įpareigoti pasirūpinti personalo, dirbančio su infekuotais pacientais arba atliekančio intervencines procedūras, skiepais nuo hepatito B ir gripo. Tai svarbu, kad nepasikartotų skaudūs atvejai. Paskutinis toks buvo pernai, kai keturiasdešimtmetė, ilgametę praktiką turinti slaugytoja, dirbusi keliose didelėse Vilniaus gydymo įstaigose, mirė nuo sunkios B hepatito formos. "Manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje gydymo įstaigos vadovas neturėtų įdarbinti gydytojo ar slaugytojos, jei šie nepateikia savo skiepų nuo hepatito B sertifikato arba neįrodo, kad turi apsauginį antikūnų nuo hepatito B viruso titrą. Tokia praktika galioja užsienyje", - sakė L.Balčiūnienė.

Hepatitai ir ŽIV gali priminti gripą

Net apie 50 proc. žmonių hepatitu B perserga be jokių ligos požymių. Po to pasveiksta arba lieka infekcijos nešiotoju. Nešiotojais lieka maždaug 5-7 proc. sirgusių suaugusiųjų. Dažniau tų, kurių nusilpęs imunitetas, vyresnio amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu ar narkotikais žmonių. Jei liga pasireiškia, per 6 mėnesius nuo užsikrėtimo žmogus pradeda negaluoti: jausti nuovargį, šleikštulį, sąnarių skausmus, atsiranda bėrimai. Sąnarių skausmai gali trukti keletą savaičių. Per tą laiką kreipiamasi į reumatologus ar traumatologus. Galų gale pastebima, kad patamsėjo šlapimas, pagelto oda ar akių junginės. Tik tada išaiškėja, kad reikia ieškoti infekcinių ligų specialisto pagalbos.

Suaugusiojo, užsikrėtusio B hepatitu, galimybė savaime pasveikti yra daugiau nei 90 procentų. Tačiau ligai tapus lėtine, ją galima tik pristabdyti, bet ne išgydyti. Maždaug procentas užsikrėtusiųjų suserga žaibišku B hepatitu. Tada išsivysto ūmus kepenų nepakankamumas ir belieka kone vienintelė išeitis - kepenų transplantacija. Deja, Lietuvoje greitai rasti tinkamą donorą labai sunku.

C hepatito atveju galimybė savaime pasveikti tesiekia vos 15-20 procentų. Minėtoji infekcija dažnai vadinama nebyliu priešu, nes jos simptomai ankstyvąjį ligos periodą išryškėja ne daugiau kaip 20 proc. užsikrėtusiųjų. Dažniausias lėtinio C hepatito požymis yra nuovargis. Kai kurie jaučia į gripą panašius simptomus, tokius kaip apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, lengvas skrandžio skausmas. Rečiau patamsėja šlapimas, pagelsta oda ir akių junginės. Gavę injekcijų, turėję sąlytį su nesteriliais instrumentais, maždaug prieš 15 metų buvusių kraujo perpylimų, turėtų pasitikrinti, ar neserga šia liga.

ŽIV infekcija taip pat gali pasireikšti ūminiu sindromu, kurio simptomai labai panašūs į gripo: gali padidėti limfmazgiai, pasireikšti bėrimai, karščiuoti. Net ir nieko nedarant šis ligos periodas praeina ir tik po kelerių metų vėl gali pradėti reikštis ligos požymiai, tik jau kitokie.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"