TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Išsėtinė sklerozė: dar ne viskas prarasta

2010 10 05 0:00
Šiuo metu aktyviai ieškoma efektyvesnių vaistų išsėtinei sklerozei gydyti.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Žmones, sergančius nepagydoma liga - išsėtine skleroze, depresija lydi dažniau nei kamuojamus kitų lėtinių ligų. Ar yra kuo pasiguosti?

Išsėtinė sklerozė (IS) turi 4 skirtingas vystymosi eigas. "Koks ligos variantas teko pacientui, gali parodyti tik laikas bei tolesnis gydymo periodas", - teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys.

Kartais nuo pat pradžių liga plėtojasi agresyviai, žmogus greitai tampa neįgalus. Bet tokia eiga retesnė nei standartinė, kuri yra labiau gerybinė, neįgalumo požymių nedaug, ligonis gali daryti beveik viską. "Ligos paūmėjimai vienam gali būti dažnesni, kitam - retesni. Tad vienu metu žmogui liga gali būti problema, o kitu - ne", - pabrėžė V.Budrys.

Staiga atsiradęs vienos rankos ar kojos nusilpimas, negalėjimas jos valdyti, tirpimas, galvos svaigimas, eisenos ar vienos akies regėjimo sutrikimas trunka keletą savaičių ar mėnesį. Gydant šie požymiai išnyksta greičiau, negydant - lėčiau. Po to dažniausiai grįžtama prie ankstesnio gyvenimo būdo, organizmo funkcijos gali visiškai atsinaujinti. Tačiau tai nereiškia, kad liga atsitraukė.

Priežastys nežinomos

Lig šiol nežinoma, kodėl sergant IS pati imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną - nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Nors kelta įvairių versijų, jos nepasitvirtino. Viena jų IS atsiradimą siejo su rūkymu. Anot V.Budrio, kažkas, matyt, supainiojo atero- ir išsėtinę sklerozę. Iš tiesų, IS neretai tapatinama ir su kraujagysles siaurinančia ateroskleroze, ir su senatviniu atminties pablogėjimu.

Tačiau netrauminė galvos ir nugaros smegenų liga išsėtinė sklerozė paprastai pasireiškia jauniems, 20-40 metų žmonėms, jų kraujagyslės paprastai būna nepakitusios. Dabar nagrinėjama saulės ir vitamino D stokos įtaka ligos atsiradimui, mat šiaurės kraštuose sergamumas IS didesnis nei, pavyzdžiui, Afrikoje. "Tie veiksniai kažkiek veikia, bet nėra vieninteliai", - sakė V.Budrys.

Daugiau galimybių

"Nors ši liga yra sunki, su ja galima gyventi. Dalis žmonių tai priima kaip duotybę - kad ir ištiko tokia bėda, bet ji neatima mąstymo, nėra taip, kad susirgęs žmogus nebegalėtų nieko daryti. Aišku, gyvenimas pasikeičia. Bet yra daugybė darbų bei užsiėmimų, tinkamų ir esant šiai negaliai. Reikėtų daryti tai, ką sugebi, nepulti į neviltį. Juolab kad šiuo metu IS gydymas gana efektyvus, kiekvienais metais diegiami nauji vaistai, ateityje atsiras dar daugiau šansų pasveikti. Situacija nėra beviltiška, kur kas palankesnė nei prieš 10-50 metų", - tikino V.Budrys.

Anot neurologo, nors beta interferonai ir neišgydo ligos, jų veiksmingumas IS atveju pasitvirtino 100 procentų. Tiesa, jie efektyviausi esant vienai, dažniausiai ligos formai, kitais atvejais padeda mažiau. Lig Ėiol buvo tik leidžiamieji vaistai, dabar į klinikinę praktiką diegiamos ir tabletės.

Pasak V.Budrio, daugelis naujai sukuriamų medikamentų yra net 2-3 kartus efektyvesni, bet juos vartojant gresia daug šalutinių reiškinių. Kuo vaistas stipresnis, specifiškesnis, tuo labiau tikėtina, kad sukels nepageidaujamų reakcijų. Dėl to nauji medikamentai taip ir nepasiekia ligonių.

"Kažkokią šaknelę, žolelę gali pasiūlyti bet kas. Tokioms priemonėms nereikia jokių tyrimų, pagrindimų", - savigydą skeptiškai vertino V.Budrys. - Aišku, žmonės gali griebtis jų tarsi skęstantys šiaudo. Bet jei tai būtų iš tikrųjų efektyvu, kam tada milžiniškos investicijos į vaistus? Jei būtų nustatytas didesnis kokios nors medžiagos efektyvumas, žinoma, kad ją tirtų, diegtų ir registruotų. Bet per savo ilgametę praktiką nemačiau nė vieno didesnio poveikio ligos eigai vartojant tas pagalbines priemones. Nors jos ir turi vitaminų, kitų mitybinių medžiagų", - tikino Neurologijos centro vadovas. Jo teigimu, nėra ir specialios dietos, rekomenduojamos sergant IS. "Jų buvo tirta įvairiausių, interneto platybėse galima rasti netikėčiausių ir kvailiausių pasiūlymų. Vis dėlto maisto produkto, kurio reikėtų vengti arba, priešingai, kur kas dažniau vartoti, nėra. Žinoma, maistas turi būti visavertis, būtinos visos medžiagos", - priminė V.Budrys.

Reikia judėti

"Fizinė veikla, aišku, reikalinga, nes ji suaktyvina visą organizmą, gerina kraujotaką sveikuose ir pažeistuose raumenyse, medžiagų apykaitą, bet specifinių pratimų nėra. Tinkamiausias toks fizinis aktyvumas, kai tolygiai pasiskirsto krūvis, vienodai veikiami šiluminiai taškai. Labai patartina mankšta, plaukiojimas baseine. Bet raumenų nedera pervarginti, profesionalus sportas netinka", - sakė neurologas.

Lydi depresija

Pacientai raginami nesidrovėti papasakoti gydytojui apie užklupusius pojūčius, simptomus, dalytis abejonėmis. Užtrukęs baimės, nežinios, nerimo jausmas gali labiau pakenkti gyvenimo kokybei nei patys ligos simptomai. Sergančiuosius IS neretai kamuoja depresija, ji diagnozuojama dažniau, nei sergant kitomis lėtinėmis ligomis. "Jei žmogus mano, kad jo gyvenimas griuvo, reikėtų papildomo gydymo, padėsiančio susitvarkyti su jį kamuojančiomis emocijomis. Parinkus tinkamus vaistus tinkamomis dozėmis, tiek lengvesnės, tiek sunkesnės depresijos gydymas paprastai būna sėkmingas", - teigė pašnekovas. Anot jo, ligoniui gali daug padėti ir artimieji. Pirmiausia - palaikydami bei sudarydami tokias gyvenimo sąlygas, kad žmogus nesijaustų turintis negalią. "Jei jis turi atramą, jei aplinkiniai parodo, kad sergantis asmuo vis tiek jiems yra mielas ir brangus, tai veikia teigiamai. Naudingos ir savitarpio pagalbos grupės", - pabrėžė Neurologijos centro vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"