TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ištikus insultui – lenktynės su laiku

2014 01 25 6:00
RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas A.Vilimas bendrauja su atsigavusia po insulto paciente iš Lentvario. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Insultą patyrusiai 85-erių senolei iš Lentvario pasisekė: skubiai pristatytai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę moteriai buvo atliktos procedūros, kurios išgelbėjo ją nuo paralyžiaus, o gal ir dar blogesnių pasekmių. Tikimasi, kad pagerinus pagalbos organizavimą vis daugiau žmonių sulauks modernaus gydymo, kuris įmanomas tik pirmosiomis valandomis nuo insulto pradžios.

Sausio 17 dienos rytą ūmaus išeminio insulto ištiktą lentvariškę, sukniubusią ant grindų, rado kartu gyvenanti giminaitė. Prieš porą metų dėl insulto palaidojusi vyrą moteris jau manė, kad įvyko blogiausia, tačiau šiandien, stovėdama prie atsigavusios senolės lovos, istorijos baigtį ji vadina stebuklu.

Maždaug 10 val. insultą patyrusi močiutė apie 11 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), o 14.20 val. kraujotaka trombo užkimštoje kraujagyslėje jau buvo atkurta. Tiesa, ne viskas klostėsi itin sklandžiai. Iš pradžių atlikta intraveninė trombolizė – trombo tirpdymas vaistais – nedavė efekto, tad buvo pritaikytas mechaninės trombektomijos metodas, t. y. kateteriu pasiekus užsikimšusią galvos smegenų arteriją trombas iš jos pašalintas mechaniškai. "Jei tai būtų nepavykę, ši pacientė galėjo mirti arba likti paralyžiuota", – pažymėjo RVUL direktorius Algimantas Pamerneckas.

Atkūrus kraujotaką ligonė jau kitą parą iš Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus buvo perkelta į Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrių. Po insulto nekalbėjusi ir dešinės kūno pusės nevaldžiusi pacientė vėl kalba, vėl jaučia ir valdo ranką ir koją.

85-erių pacientei atlikta trombektomija tapo pirmąja, šiemet atlikta šioje ligoninėje. RVUL medikai yra minėto metodo pradininkai Lietuvoje, pirmą kartą procedūra atlikta visai neseniai – 2012-aisiais. Šio gydymo poveikis akivaizdus – jau tuo momentu, kai ištraukiamas trombas, žmogus pradeda kalbėti, judinti galūnes. Kitas modernus gydymo būdas – intraveninė trombolizė – insultui gydyti ligoninėje taikomas nuo 2002 metų.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovų ir medikų komanda. Iš kairės – A.Pamerneckas, A.Vilimas, A.Vilionskis ir A.Širvinskas.

Svarbiausia – nepavėluoti

"Priemonių, galinčių pašalinti trombą, netrūksta. Pakanka ir tai sugebančių atlikti specialistų. Didžiausias iššūkis – viską padaryti laiku. Iki 80 proc. pacientų galima išgydyti, jei nebus pavėluota. Tam reikia gerai suderintos organizacinės struktūros, o procedūras atliekantys specialistai vienas kitą privalo suprasti iš pusės žodžio", – pažymėjo RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.

Trombolizė efektyvi tik atlikus ją per vadinamąjį terapinį langą, t. y. praėjus ne daugiau kaip 4,5 valandos nuo insulto pradžios. Svarbiausia, kad pacientas būtų laiku pristatytas į tokias procedūras atliekančias ligonines. Prieš keletą metų darytas tyrimas atskleidė, kad dalis insulto ištiktų ligonių ne iš karto patekdavo ten, kur reikia, o tai turėjo įtakos jų gydymui. Be to, pačiose ligoninėse darbą reikia sustyguoti taip, kad insulto ištiktiems pacientams būtų teikiamas prioritetas, speciali medikų komanda galėtų nedelsdama suteikti pagalbą. Deja, Lietuvoje trombolizės atliekamos tik 1,5 proc. insulto ištiktų ligonių. Nors pastaruoju metu taip gydomų pacientų daugėja, bet vis tiek yra gerokai mažiau nei kitose Europos šalyse. Tarkim, Vokietijoje trombolizės altiekamos apie 20 proc. insulto ištiktų pacientų.

Tikisi geresnės organizacijos

RVUL pernai buvo atlikta apie 60 trombolizių, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose – apie 30, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – apie 70-80, šios procedūros taip pat atliktos Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje. Medikų duomenimis, pernai Lietuvoje padaryta apie 200 trombolizių.

"Tikimės, kad įsibėgėjus insulto klasteriui modernių gydymo procedūrų bus atliekama dar daugiau", – sakė A.Pamerneckas.

Nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjęs veikti insulto klasteris – tai organizacinė struktūra, apibrėžianti, kas, ką ir kada turi daryti ištikus šiai nelaimei. Aiškus paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu gali suteikti 5 specializuoti centrai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninėse. Vienas tokių centrų, pavadintas ūminio insulto sektoriumi, pernai gruodį įsteigtas ir RVUL.

Kaip pasakojo RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas Augenijus Vilimas, ūminio insulto sektoriuje yra 8 lovos, prie čia patekusių pacientų nuolat budi gydytojas, slaugytoja ir jos padėjėja. Ūmaus insulto ištikti pacientai prižiūrimi 3 paras, atsiradus komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumui, širdies ritmo sutrikimams ir kt., į pagalbą skuba reanimacijos darbuotojai.

"Esant piktybiniams insultams, gali negelbėti nei trombolizė, nei trombektomija. Tinstant smegenims būtina neurochirurginė pagalba, tad svarbus ir jos tinkamas organizavimas. Čia taip pat turėtų padėti klasteris", – vylėsi A.Pamerneckas.

Janina Danilkevičienė, iškvietusi medikus insulto ištiktai tetai, jos išgelbėjimą vadino stebuklu.

Uždelsia, nes neatpažįsta

Medikai pabrėžė, kad daug problemų kyla dėl to, jog žmonės neatpažįsta insulto, laiku nesikreipia į gydymo įstaigas. Būna atvejų, kai žmogus po insulto tiesiog prigula, tikėdamasis, kad viskas praeis. Pasitaiko ir naktinių insultų, kai pacientas atsibunda jau paralyžiuotas – tada sunku spręsti, kada viskas įvyko. Pavėluotai kreipusis į medikus neįmanoma taikyti efektyviausių gydymo metodų, padedančių išvengti neįgalumo, grąžinančių į aktyvų gyvenimą.

"Mūsų skaičiavimais, laiku atvyksta mažiau nei pusė ligonių. Kita vertus, ketvirtadaliui iš jų irgi negalime taikyti šių metodų, nes to neleidžia sunki būklė, gretutinės ligos", – sakė RVUL Neurologijos su smegenų sutrikimais skyriaus gydytojas neurologas Aleksandras Vilionskis.

Jis išvardijo pagrindinius simptomus, kurie praneša apie prasidedantį insultą. Tai staigus vienos kūno pusės dalinis ar visiškas nusilpimas; staigus vienos kūno pusės galūnių jutimo praradimas ar jų nutirpimas; kalbos sutrikimas; staigus koordinacijos sutrikimas (bet ne galvos svaigimas ir pykinimas, kaip populiaru manyti); staigus, labai stiprus galvos skausmas, kokio žmogus lig tol nebuvo patyręs. Pastebėjus bent vieną šių simptomų (dažniausiai būna keletas jų), privalu nedelsiant kreiptis į medikus.

Įtariant insultą rekomenduojama atlikti ir tokį greitąjį testą: paprašyti žmogų nusišypsoti, pakelti abi rankas ir ištarti sakinį. Jei viena veido pusė nejuda, viena ranka nesikelia ar silpniau keliasi, yra sutrikusi kalba, galima įtarti šią grėsmingą ligą.

Rizikuoja kiekvienas

Pasak A.Vilionskio, kiekvienas mūsų galime patirti insultą. Juolab jei sergama cukriniu diabetu, negydoma arterinė hipertenzija, yra per didelis cholesterolio kiekis, asmuo rūko. Sutrikęs širdies ritmas didina insulto riziką 5-6 kartus. Dar vienas insulto rizikos veiksnys – amžius. Taigi, visuomenei senstant, šios ligos atvejų tik daugės.

Duomenys rodo, kad dažniausiai insultą patiria 65-75 metų žmonės. Vyrams jis paprastai įvyksta 10 metų anksčiau. Pasitaiko net labai jaunų, mokyklinio amžiaus pacientų. Jauniausias RVUL nuo insulto gydytas ligonis buvo 16 metų.

"Jauno amžiaus asmenį insultas gali ištikti dėl narkotinių medžiagų – amfetamino, kokaino – vartojimo, nes dėl to labai spazmuojamos kraujagyslės. Jauniems žmonėms insultas įvyksta ir dėl širdies vožtuvų problemų", – sakė A.Vilionskis.

Deja, kokios nors insulto profilaktikos nėra. A.Vilionskio teigimu, neturi prasmės nei išankstiniai kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai, nei kraujagysles plečiančių vaistų lašinimas kartą ar du per metus. Todėl labai svarbu gydyti ligas, dėl kurių atsiranda insultas – arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"