TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ištrūkti į gamtą – naudinga ir smegenims

2015 08 08 9:00
Ištrūkti į gamtą  gali būti lengvas ir veiksmingas būdas miesto gyventojams beveik iš karto pagerinti nuotaiką. www.priotime.com nuotrauka

Pasivaikščiojimas parke gali nuraminti protą, o laikui bėgant net pakeisti smegenų veiklą taip, kad pagerės psichikos sveikata. Apie įdomų naują tyrimą, atskleidusį buvimo gamtoje fizinį poveikį smegenims, rašo „The New York Times“.

Dauguma žmonių dabar gyvena miestuose ir praleidžia kur kas mažiau laiko žaliose, natūraliose erdvėse, nei buvo įprasta prieš kelias kartas. Miestiečiams iškyla ir didesnė nerimo, depresijos, kitų psichikos ligų rizika nei žmonėms, gyvenantiems toli nuo miesto triukšmo.

Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad miesto gyventojams, neturintiems aplinkui žaliųjų erdvių, yra didesnė psichologinių problemų tikimybė nei žmonėms, gyvenantiems šalia parkų. Pabuvus gamtoje, iš karto sumažėja streso hormonų. Tačiau kaip apsilankymas parke ar kitose žaliosiose erdvėse gali pakeisti nuotaiką, buvo neaišku.

Mieste ir kaime

Ar gamtos artumas iš tikrųjų keičia mūsų smegenis taip, kad turi poveikį emocinei sveikatai? Tokia galimybė suintrigavo Gregory Bratmaną, Stenfordo universiteto doktorantą, tyrinėjusį psichologinius miesto gyvenimo padarinius. Per ankstesnį tyrimą, paskelbtą praėjusį mėnesį, jis su kolegomis nustatė, kad savanoriai, trumpai pasivaikščioję po vešlią žalumą Stanfordo universiteto teritorijoje, vėliau buvo kur kas atidesni ir laimingesni nei savanoriai, vaikštinėję tą patį laiką šalia intensyvaus eismo.

Tačiau per šį tyrimą nebuvo nagrinėjami neurologiniai mechanizmai, kurie galėtų pagrįsti buvimo gamtoje poveikį. Taigi per naujausią tyrimą, paskelbtą praėjusią savaitę „Proceedings of the National Academy of Sciences“, G. Bratmano komanda nusprendė atidžiai pažvelgti, kokį poveikį pasivaikščiojimas gali turėti asmens polinkiui į niūrias mintis.

Daugeliui pažįstama psichikos būsena, kai, atrodo, negalime liautis galvoję, jog viskas mūsų gyvenime yra negerai. Toks sugedusios plokštelės sukimasis nėra sveikas ar naudingas. Įkyrios liūdnos mintys gali būti pirmas žingsnis į depresiją. Kaip rodo tyrimas, tai kur kas labiau būdinga miesto gyventojams, palyginti su žmonėmis, gyvenančiais užmiestyje ar kaimo vietovėse.

Turbūt įdomiausia G. Bratmano ir jo kolegų tyrimo prielaida buvo ta, kad niūrios mintys taip pat stipriai susijusios su padidėjusiu smegenų kaktinės žievės srities aktyvumu. Tyrėjai suprato: jei galėtų stebėti šios smegenų srities aktyvumą prieš einant žmonėms į gamtą ir grįžus iš pasivaikščiojimo gamtoje, geriau suprastų, ar gamta keičia ir kaip keičia mūsų protus.

Tylumoje ir prie greitkelio

G. Bratmano komanda pirmiausia atrinko 38 sveikus suaugusius miestiečius ir paprašė jų užpildyti klausimyną, kad nustatytų, koks yra įprastas jų niūrumo lygis. Mokslininkai taip pat patikrino kiekvieno savanorio smegenų kaktinės žievės veiklą, skenavimo įranga stebėdami kraujotaką smegenyse. Didesnis kraujo pritekėjimas į tam tikras smegenų sritis paprastai rodo aktyvesnę veiklą jose.

Tada tyrėjai pusei savanorių atsitiktine tvarka paskyrė 90 minučių vaikštinėti po lapuotos augmenijos turtingą, tylią, parką primenančią Stanfordo universiteto teritoriją ir pusei – šalia triukšmingo, daugiajuosčio Palo Alto greitkelio. Savanoriams nebuvo leista pasikviesti į pasivaikščiojimą draugų ar klausytis muzikos. Tačiau galėjo pasirinkti ėjimo tempą.

Iškart po pasivaikščiojimo savanoriai grįžo į laboratoriją. Tada buvo pakartotinai užpildytas klausimynas ir atliktas smegenų skenavimas.

Kaip ir buvo galima tikėtis, pasivaikščiojimas palei greitkelį nenuramino žmonių protų. Kraujo pritekėjimas į smegenų žievės kaktinę sritį vis dar buvo didelis ir neigiamų minčių balai nepakito. Tačiau savanorių, vaikštinėjusių ramioje erdvėje, medžių juosiamais takais, psichikos sveikata, atsižvelgiant į klausimyno balus, reikšmingai pagerėjo. Žmonės nebemąstė apie neigiamus savo gyvenimo aspektus, nurodytus prieš pasivaikščiojimą. Taip pat mažiau kraujo pritekėjo į smegenų žievės kaktinę sritį. Ji buvo ramesnė.

Greitai pakels nuotaiką

Tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad galimybė pabūti gamtoje, kaip sakė G. Bratmanas, gali būti lengvas ir veiksmingas būdas miesto gyventojams beveik iš karto pagerinti nuotaiką.

Žinoma, daug klausimų, pasak tyrėjo, dar lieka neatsakytų. Pavyzdžiui, kiek laiko pakaktų išbūti gamtoje dėl idealios psichikos sveikatos. Kas labiausiai ramina gamtos pasaulyje? Ar žaluma, tyla, saulės šviesa, priemolio kvapas, viskas kartu, ar dar kas nors pakelia mūsų nuotaiką? Ar mums reikia vaikštinėti ar kitaip būti fiziškai aktyviems, kad gautume kuo didesnę psichologinę naudą? Ar turėtume būti vieni, o gal draugas tik sustiprintų gerą nuotaiką?

„Dar reikia atlikti daugybę tyrimų„, – įsitikinęs G. Bratmanas. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimas po artimiausią parką nėra didelis vingis į šoną. Kartu jis gali būti naudingas ir smegenims.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"