TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Įvertinta sveikatos priežiūra Lietuvos mokyklose

2013 02 04 13:14
Romo Jurgaičio nuotrauka

2003 m. priėmus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą iš esmės pakito vaikų sveikatos priežiūros mokyklose paslaugų pobūdis – nuo asmens sveikatos priežiūros pereita prie visuomenės sveikatos priežiūros.

Pasikeitus įstatyminei bazei, nuo 2004 m. mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nebeatlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. nebeatlieka kasmetinio mokinių sveikatos tikrinimo, nebeskiepija mokinių, pagrindinį dėmesį jie turi skirti mokinių sveikatos stiprinimui.

Nuo 2006 m. prie savivaldybių administracijų pradėta kurti visuomenės sveikatos biurus, kurie drauge su sveikatos priežiūros specialistais, dirbančiais mokyklose, vykdo vaikų sveikatos gerinimo veiklą, įtraukia į šią veiklą visą mokyklos bendruomenę.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, mokyklų vadovų ir mokinių pasitenkinimą mokykloje teikiamomis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis. Tyrimo metu buvo apklausiami sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose, mokyklų vadovai ir 6, 8, 10, 11 klasių mokiniai.

Tyrime sutiko dalyvauti 24 visuomenės sveikatos biurai, aptarnaujantys 39 savivaldybes, apklausoje dalyvavo 411 mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Visi apklausoje dalyvavę respondentai – moterys, didžioji dalis jų vyresnės kaip 40 metų amžiaus. Dauguma jų turi medicinos felčerio ir medicinos sesers išsilavinimą, o visuomenės sveikatos specialisto išsilavinimą turi 16,5 proc. respondentų. Nors didžioji dalis mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų buvo vyresnio amžiaus, tačiau beveik 28 proc. darbo stažas mokykloje buvo nuo 1 iki 5 metų.

Pagal Sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašą (Žin., 2005, Nr. 153-5657), pagrindinis sveikatos priežiūros mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumoje mokyklų specialistai vykdo mokyklos aplinkos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams priežiūrą, maitinimo organizavimo priežiūrą ir higieninę kontrolę. Tik 20,2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad dalyvauja sudarant pamokų tvarkaraščius. Taip pat mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistai padeda kūno kultūros mokytojams komplektuojant fizinio ugdymo grupes (91,5 proc.), teikia informaciją apie mokinių galimybes dalyvauti sporto varžybose (81,5 proc.). 50,4 proc. respondentų nurodė atliekantys kūno kultūros pamokų medicininę kontrolę, 61,1 proc. vykdo parengiamosios, specialiosios kūno kultūros grupių pamokų priežiūrą. 75,9 proc. mokyklų sveikatos priežiūros specialistų analizuoja mokinių traumų priežastis ir su šiais duomenimis supažindina mokyklos administraciją.

Analizuojant, kaip respondentai vertina veiklų svarbumą pagal joms atlikti skiriamą laiką, paaiškėjo, kad daugiausiai laiko visuomenės sveikatos priežiūros specialistai skiria duomenų apie profilaktinius sveikatos tikrinimus tvarkymui bei kitų dokumentų tvarkymui. Taip pat nemažai laiko skiriama sveikatinimo veiklos mokykloje inicijavimui, stebėjimui ir vertinimui bei konsultacinei pagalbai mokiniams. Mažiausiai dėmesio skiriama konsultacinei pagalbai mokinių tėvams bei kūno kultūros pamokų kontrolei.

90,5 proc. mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų atsakė, kad turi galimybę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose, 78,8 proc. teigia, kad daugiausiai metodinės pagalbos sulaukia iš visuomenės sveikatos biuro specialistų.

Analizuojant apklaustų mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teorinių žinių pakankamumą nustatyta, kad 31,4 proc. respondentų trūksta teorinių žinių pamokų tvarkaraščių sudarymo, valgiaraščių sudarymo (23,4 proc.), programinio planavimo (16,1 proc.), kūno kultūros pamokų organizavimo (14,8 proc.) bei protinio darbo higienos srityse (11,4 proc.). Praktinių įgūdžių trūksta valgiaraščių sudarymo, tvarkaraščių sudarymo, programinio planavimo, kūno kultūros organizavimo ir protinio darbo higienos srityse.

Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomone, žinių trūkumą galėtų sumažinti galimybė naudotis kompiuteriu ir internetu darbo vietoje. Galimybės naudotis internetu neturi 21,9 proc., kompiuteriu – 20,4 proc. visų respondentų.

Daugelis mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (53,8 proc.) nurodė, kad labiausiai jiems trukdo dirbti išteklių trūkumas (per mažai darbo priemonių, darbo vietoje trūksta kompiuterio ir telefono). 42,3 proc. respondentų teigė, kad per daug laiko atima įvairių dokumentų tvarkymas, o 41,6 proc. – kad trūksta metodinės medžiagos. Ir vis dėlto dauguma apklaustųjų (80,5 proc.) teigė, kad jų darbas yra įdomus ir prasmingas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kompetencija labai priklauso nuo jų požiūrio į darbą, todėl jų buvo klausiama, kokius teigiamus savo veiklos aspektus jie mato. Šiek tiek daugiau kaip pusė (52,6 proc.) tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nurodė teigiamus savo veiklos aspektus. Iš šių respondentų daugelis paminėjo, kad svarbiausias teigiamas veiklos aspektas – vaikų sveikatinimas, pirmosios pagalbos teikimas, bendradarbiavimas su mokyklos bendruomenės nariais. Kiti minėjo saviraišką ir tobulėjimą.

Siekiant įvertinti mokyklų vadovų ir mokinių požiūrį į visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklą mokykloje, buvo apklausti mokyklų vadovai ir 6, 8, 10, 11 klasių mokiniai. 84,9 proc. mokyklų vadovų nurodė, kad juos tenkina mokykloje dirbančio visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vykdoma veikla.

Pasak mokyklų vadovų, didžiausias jų pastebėtas pokytis mokykloje pradėjus dirbti visuomenės sveikatos priežiūros specialistui – tai specialisto veiklos matomumo pagerėjimas, t. y. specialistas geriau atlieka jam priskirtas funkcijas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad bent kartą per metus mokyklos sveikatos kabinete lankėsi apie 39,7 proc. mokinių. Mergaitės linkusios labiau lankytis nei berniukai. Daugiausia mokinių nurodė, kad kreipiasi dėl blogos savijautos, patirtos traumos bei atleidimo nuo kūno kultūros pamokos. 14,7 proc. mokinių kreipiasi į specialistą pasikonsultuoti sveikos gyvensenos klausimais, 6,1 proc. kreipiasi informacijos ar metodinės medžiagos, reikalingos pasiruošti pamokoms.

65,8 proc. mokinių, kurie bent kartą per mokslo metus apsilankė sveikatos priežiūros kabinete, buvo visiškai patenkinti sveikatos priežiūros specialisto teikiamomis paslaugomis. Beveik trečdalis respondentų kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios jie buvo nepatenkinti, įvardijo trumpą specialisto darbo laiką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Vaikų sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Aleksejevaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"