TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Jau pajuto sėkmės skonį

2014 05 17 6:00
Grįždamas į Lietuvą P.Gradeckas žinojo, kad uždirbs kur kas mažiau nei užsienyje, tačiau jam rūpėjo moralinis pasitenkinimas. Asmeninio albumo nuotraukos

Vengrijoje studijavusio ir epidemiologu dirbusio Pauliaus Gradecko sprendimą grįžti į Lietuvą lėmė galimybė čia įgyvendinti jau seniai puoselėtą idėją. Dalyvaudamas jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai" jis prisidėjo steigiant biobankų konsorciumą "Biobank-LT".

Prabėgo vos aštuoni mėnesiai, kai P.Gradeckas grįžo į gimtinę, tačiau šio žingsnio rezultatai jau akivaizdūs. Jaunasis specialistas, pradėjęs veiklą "Biobank-LT" projekte, buvo atsakingas už nacionalinio biobanko valdymo modelio rengimą ir jo įgyvendinimą.

Šių metų kovą Lietuvoje veikiančių universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsteigtas konsorciumas "Biobank-LT". P.Gradeckas laikinai dirbs šio konsorciumo administratoriumi. Dar jis užsiima mūsų šalies mokslininkų laimėjimų komercializavimu, tęsia savo mokslinius tyrimus.

Ieškojo didesnių perspektyvų

Kaunietis P.Gradeckas visuomenės sveikatos bakalauro studijas baigė tuometiniame Kauno medicinos universitete. Tada pagal ERASMUS studentų mainų programą išvyko į Suomijos Tamperės universitetą, čia tobulinosi epidemiologijos srityje. Grįžęs į Lietuvą parašė magistro darbą. Tuo metu šalyje ėmė kurtis visuomenės sveikatos biurai ir P.Gradeckas pradėjo dirbti tokioje įstaigoje Kaišiadoryse.

Tačiau netrukus suprato, kad jį labiau domina ne visuomenės sveikata plačiąja prasme, o siauresnė – infekcinių ligų – specializacija. Taigi kaip medicinos gydytojas epidemiologas įsidarbino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre. Vis dėlto jaunas medikas siekė daugiau žinių ir perspektyvų, todėl po pusmečio pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro programą išvažiavo mokytis ir dirbti į Vengriją.

Galimybės tobulėti Lietuvoje tada atrodė gana ribotos, higienisto profesija – ne itin paklausi (maži atlyginimai, prastas įvaizdis, esą kažin kokie tikrintojai). Tuo metu, pavyzdžiui, Skandinavijoje ši specialybė buvo labai populiari. JAV epidemiologai irgi vertinami, jų atlyginimai gana dideli.

"Žinodamas situaciją nusprendžiau vykti svetur. Supratau, kad kitaip nebūsiu visiškai patenkintas savo specialybe ir tuo, ką veikiu. Todėl pasinaudojau proga padirbėti naujoje aplinkoje, perimti geriausias priimančios šalies tradicijas", – teigė Paulius.

Su kolegomis P.Gradeckas (antras iš kairės) pagerbė škotiškąjį paveldą. Akimirka iš tarptautinės epidemiologijos konferencijos Edinburge.

Vengriška patirtis

Vengrijoje P.Gradeckas dirbo Budapešto nacionaliniame epidemiologijos centre. Jis vykdė hospitalinių infekcijų, atsiradusių po chirurginių intervencijų ligoninėse, kontrolę. Be to, buvo atsakingas už infekcinių ligų protrūkių tyrimą.

"Hospitalinių infekcijų požiūriu Vengrija atrodo neblogai. Didžiausia bėda – meticilinui atsparus auksinis stafilokokas. Tačiau tai bendra visos Europos problema. Kita vertus, hospitalinės infekcijos Vengrijoje gana gerai valdomos, nes laikomasi nuomonės, kad jos yra ne vien konkrečios gydymo įstaigos, bet visos šalies problema. Todėl šiam dalykui skiriama daug dėmesio", – pabrėžė pašnekovas.

Pasiteiravus apie infekcinių ligų protrūkius, Paulius užsiminė, kad pastaruoju metu Vengrijoje pagausėjo žmonių, sergančių hepatitu A. Iki tol šios vakcina valdomos ligos atvejų mažėjo visą dešimtmetį, bet vėliau gyventojai ėmė kritiškiau žiūrėti į skiepus. Be to, Vengrijoje gana gausi romų populiacija, jie gyvena prastesnėmis higienos sąlygomis, tad dažniausiai ir platina infekciją.

Kai tirdavo kokios nors infekcinės ligos protrūkį, P.Gradeckas kartais turėdavo dirbti lyg detektyvas, pasitelkti, tarkime, ir feisbuką ar net meteorologinius duomenis. 2012 metais lietuviui teko domėtis, kaip salmonelėmis užkrėstu maistu apsinuodijo mūsų šalies merginų iki 18 metų krepšinio rinktinės narės, atvykusios dalyvauti Europos čempionate.

Traukė karštieji taškai

Vengrijoje specialistas iš Lietuvos praleido daugiau kaip dvejus metus. Čia jį tenkino ir gyvenimo, ir darbo sąlygos. Paulius buvo aktyvus Vengrijos lietuvių bendruomenės narys, prisidėjo prie įvairių renginių organizavimo. Tačiau pasibaigus studijoms ir darbo sutarčiai jam teko spręsti, ką daryti toliau.

"Lietuvos situacija dėl infekcinių ligų protrūkio grėsmės gana stabili. Šiuo požiūriu Azijos ar Afrikos šalys daug karštesni pasaulio taškai, čia epidemiologai tikrai reikalingi. Toks darbas mane labai viliojo", – sakė pašnekovas.

Sprendimą grįžti namo lėmė proga dalyvauti programoje "Kurk Lietuvai". Ji siūlė galimybių įgyvendinti savo idėjas. Dar studijuodamas Skandinavijoje P.Gradeckas brandino vieną mintį, kurią vylėsi kada nors paversti tikrove, tačiau buvo atidėjęs vėlesniam laikui.

Vertinga naujovė

Ta puoselėta idėja susijusi su biobankais – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius ir susijusią informaciją, kuri gali būti panaudota biomedicininiams tyrimams, naujiems gydymo ir diagnostikos metodams kurti, ligų biologiniams žymenims atrasti, taip pat individualizuotai medicinai plėtoti.

Dar 2007 metais, kai Suomijoje mokėsi epidemiologijos, P.Gradeckas suvokė, kad geri šios srities tyrimai grįsti būtent biobankų veikla. Suomijoje tuo metu jie irgi buvo naujovė, o Lietuvoje apie atvirus, kiekvienam mokslininkui ar klinicistui prieinamus biobankus dar nė nekalbėta. Taigi studentas iš Lietuvos mąstė, kad jų reikėtų ir mūsų šalyje.

"Gilindamasis į biobankų veiklą supratau - jie kuria pridėtinę vertę ne tik mokslui, bet ir farmacijos pramonei. Norėdami tapti konkurencingesni, manau, Lietuvoje turėtume susitelkti į itin didelės pridėtinės vertės kūrimą", – įsitikinęs pašnekovas.

P.Gradeckas planavo vykti į Šveicariją ir dirbti viename šios šalies biobankų. Tačiau ten būtų buvęs tik mažas jau sukurtos sistemos sraigtelis, tuo metu programa "Kurk Lietuvai" siūlė daugiau. "Galimybė įgyvendinti savo, o ne kieno nors kito idėjas, dirbti Lietuvai ir lėmė mano sprendimą grįžti", – prisipažino jis.

Karpatai. Ieškant infekcijos pėdsakų kartais galima atsidurti ir dviejų kilometrų aukštyje.

Trūksta įstatymų

Programa "Kurk Lietuvai" skirta jauniems profesionalams, kurie baigę studijas užsienyje turi nuspręsti, ar likti svetur, ar grįžti į gimtinę. 29-erių P.Gradeckas yra vienas vyriausių programos dalyvių, mat jo, kaip ir kitų medikų, mokslai truko ilgiau nei kitų specialybių atstovų. Vidutinis šio projekto dalyvių amžius - 25 metai.

Konsorciume "Biobank-LT" P.Gradeckui buvo patikėta rengti ir įgyvendinti šios institucijos veiklos modelį. "Reikėjo apsispręsti, ar viską pradėsime nuo nulio, t. y. iš pradžių steigsime valstybinę įmonę, tada statysime biobanko pastatą ir t. t. Toks modelis gyvuoja, pavyzdžiui, Danijoje. Tačiau mums jis netiko dėl vienos priežasties: Lietuvoje jau nuo seno veikia biologinę medžiagą kaupiančios gydymo įstaigos. Todėl pasirinkome Australijos ir Švedijos modelį, kai kiekvienas biobankas išlieka autonomiškas, bet tariasi dėl bendrų tikslų, vizijos ir sujungia savo turimą biologinę medžiagą į vieną sistemą", – aiškino Paulius.

Kaip jau minėta, šių metų kovą buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis ir pagal ją įsteigtas konsorciumas "Biobank-LT". Pagrindinė kliūtis, trukdanti baigti visą numatytą darbą, – teisinės bazės nebuvimas. "Biobank-LT" kūrėjai viliasi, kad netrukus Seimas priims įstatymus, reglamentuojančius biobankų veiklą.

"Dabar jau tikiu sėkme to, ką darome. Apima labai geras jausmas, kad prisidėjau prie šio projekto įgyvendinimo, – tikino pašnekovas. - Dauguma projekto dalyvių irgi serga už jo sėkmę. Suvokiame, kad ši naujovė Lietuvai iš tiesų reikalinga. Galbūt biobankas ir neduos tiesioginės naudos šiandien, bet po tam tikro laiko – neabejotinai."

Atlyginimas – ne svarbiausia

Programos "Kurk Lietuvai" dalyvių atlygis jau apaugo gandais. Tačiau P.Gradeckas tvirtino, kad žmonėms mokama vidutinė valstybės tarnautojo alga.

"Man atlyginimas nebuvo svarbiausia - užsienyje uždirbau keletą kartų daugiau. Šiuo atveju svarbesnis moralinis pasitenkinimas. Bent jau mano gyvenime šis motyvas visada veikia. Dar studijuodamas dalyvavau savanoriškoje veikloje, skaičiau paskaitas pagal programą "Bendraamžiai bendraamžiams". Galų gale tai išėjo į naudą. Viliuosi, jog darbas, kurį dirbu šiuo metu ne už pačius didžiausius pinigus, atneš dividendų vėliau. O jei ir neatneš, būsiu laimingas, nes tie dividendai atiteks Lietuvai", – kalbėjo P.Gradeckas.

Veiklos pakanka

Grįžęs į Lietuvą jis neužmiršo ir mokslinės veiklos: toliau atlieka epidemiologinius tyrimus, rašo straipsnius. Be to, Kauno technologijos universitete (KTU) dirba mokslo komercializavimo srityje.

"Bandome komercializuoti produktus, kuriuos sukūrė ne tik KTU, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Galiu pasakyti, kad KTU ir LSMU bendradarbiavimas yra glaudesnis, nei daugelis mano. Apskritai visuomenė mažai žino apie mūsų tyrėjų laimėjimus. Turime bent keliasdešimt produktų prototipų, kurie gali būti sėkmingai komercializuoti, tapti patrauklūs vartotojams", – patikino P.Gradeckas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"