TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Jaunų gydytojų vien atlyginimai nesulaikys

2011 08 30 0:00
Būsimų medikų laukia 9-12 metų studijos.
Dariaus Kero nuotrauka

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ne tik priima daug studentų iš užsienio, bet ir ketina steigti savo filialus svetur. Bet kaip sulaikyti savus, ką tik mokslus baigusius medikus? Apie tai kalbėjomės su šios aukštosios mokyklos rektoriumi Remigijumi Žaliūnu.

- Stojusieji į aukštąsias mokyklas šiemet vėl noriai rinkosi mediciną. Kaip vertintumėte komentarus, esą šias studijas jaunuoliai renkasi todėl, kad iš anksto žino, jog baigę mokslus galės emigruoti ir neblogai uždirbti.

- Nežinau nė vienos Europos Sąjungos (ES) šalies, kurioje medicinos studijos nebūtų vienos populiariausių ir kur valstybė neribotų studentų priėmimo skaičiaus. Ateityje jų populiarumas tik didės, o specialistų rengimo kaina dar kils. Medicinos studijos - tai didelių galimybių studijos. Jų populiarumą lemia ir prestižas. Jis, kad ir kas būtų kalbama apie medikus, išlieka labai didelis.

Nors mūsų žiniasklaidoje rašoma daug neigiamų dalykų, mediko profesiją renkasi gabiausi Lietuvos vaikai. Tikiu, kad jie tai daro daugiau iš pašaukimo, o ne dėl geresnio darbo užmokesčio ar galimybės išvykti į užsienį. Tai būtų per didelė auka. Juk reikia studijuoti labai ilgai, nuo 9 iki 12 metų. Be to, pasaulyje jau kalbama apie studijų ilginimą. Manoma, tam reikės net 20 metų. JAV tai jau įgyvendino, atitinkamus studijų modelius kuria ir norvegai bei švedai. Vadovaujamasi požiūriu, kad sveikata yra didžiausias žmogaus ir valstybės turtas, o prisiliesti prie jo gali tik tie, kurie nueina visus kelius, siekdami tapti tikrais profesionalais. Todėl labai abejoju, kad jauni žmonės aukotų tokį ilgą ir patį gražiausią gyvenimo laikotarpį dėl materialinės naudos ar emigracijos į užsienį.

Kita vertus, išvykti dirbti svetur, manau, yra normalus reiškinys. Pažiūrėkime: užsienio universitetus baigę medikai keliauja į Afriką, praleidžia ten 2-3 metus, o paskui grįžta į savo šalį. Tai jie daro vien dėl jaunatviško polėkio, noro išbandyti save. Tad neįžvelgiu grėsmės, jei jauni gydytojai išvažiuos į ES valstybes. Nekalbu apie JAV, kuriose sveikatos sistemai skiriama 12-15 proc. bendrojo vidaus produkto. Išvykstantiesiems į šią šalį materialusis veiksnys tikrai yra lemiamas.

Jei negali tobulėti

- Vadinasi, studijas baigusių gydytojų nereikia įpareigoti atidirbti Lietuvoje? Juk rajonų gydymo įstaigų vadovai mano, kad taip būtų galima išspręsti specialistų trūkumo problemą.

- Man regis, tokių įpareigojimų neturėtų būti. Studijuojant mediciną universitete užtrunkama 9-12 metų. Tad visiškai suprantama, kad žmogus norės įsidarbinti ten, kur nepraras kompetencijos, galės atsiskleisti. Didžiuosiuose miestuose medikų konkurencija kur kas didesnė, siūlymai dirbti universiteto ligoninėje - tik pavieniai. Kai nėra tinkamo darbo, tenka spręsti profesinę dilemą: ar dirbti savo krašte, ar ieškoti laimės svetur.

Todėl ir teigiu, kad emigraciją lemia ne vien finansinis veiksnys. Juk rajonuose kartais siūlomas daug didesnis atlygis nei universiteto ligoninėje, bet tai nepadeda pritraukti jaunųjų specialistų. Žmonės objektyviai įvertina situaciją ir suvokia, kad po 2-3 metų praras studijų metais įgytą kompetenciją bei žinias.

Kokia išeitis? Manau, reikėtų optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir palikti tik tas, kurios galėtų teikti šiuolaikinę pagalbą. Ten jauni gydytojai ir įsidarbintų. Kažin ar jie, turėdami geras sąlygas profesiškai tobulėti, daryti karjerą, rinktųsi svetimą šalį. Juolab kad dabar galima išvykti stažuotis. Kai kurie gydytojai vienu metu dirba ir ten, ir čia.

Tačiau norėdami sulaikyti medikus privalėsime atsižvelgti į Europoje ryškėjančią naują tendenciją, kai universitetai, sveikatos priežiūros įstaigos pačios steigia darželius ir mokyklas. To reikia, kad dėstytojas ar gydytojas ir jo šeima jaustųsi saugiai, kad nereikėtų sukti galvą, kur palikti vaikus. Juk medikai beveik gyvena ligoninėse. Tokius žingsnius neišvengiamai turėsime žengti ir Lietuvoje.

Gydytis nori Lietuvoje

- Kaip čia išeina: pripažįstame, kad mūsų medikai geri, tinkamai parengti, todėl ir laukiami užsienyje. Tačiau prakalbę apie medicinos paslaugas Lietuvoje, piešiame jas juodžiausiomis spalvomis, tarsi gydytų visai kiti žmonės.

- Lietuvoje parengti medikai iš tiesų gerai vertinami. Matyt, lemia tai, kad šias studijas renkasi gabiausi ir labiausiai motyvuoti žmonės. Daugeliu jų galime didžiuotis, bet kai kurie, pakliuvę į netinkamą aplinką, tampa sistemos aukomis.

Vis dėlto, manau, Lietuvoje sunku rasti kitą tokią sritį, kuri pagal savo kokybę bent šiek tiek prilygtų sveikatos sektoriui, kad ir kaip jis būtų kritikuojamas. Ar turtingiausi Lietuvos žmonės važiuoja gydytis svetur? Ne. Dalis jaunimo gal ir išvyksta į užsienį mokytis medicinos, bet negirdėjau, kad keliautų ten gydytis. Išskyrus labai retas ligas ar itin retus atvejus, kai Lietuvoje neturime specifinės gydymo patirties.

Žinome ir tai, kad svetur studijuojantys bei dirbantys žmonės grįžta gydytis į Lietuvą, nors ten neblogai uždirba. Aš irgi sakau tą patį - jei užsienyje nutiktų kokia bėda dėl sveikatos, pirmu lėktuvu skrisčiau į Lietuvą.

Ir iš užsienio, ir iš kaimo

- LSMU pirmauja šalyje pagal studentų iš užsienio skaičių. Dabar prakalbote ir apie savo filialų kūrimą kitose valstybėse - iki šiol jokia Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga to nedarė.

- Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, apie 10 proc. mūsų studentų sudarys užsieniečiai. Daugiausia jų iš Ispanijos, Švedijos ir Izraelio. Be to, šįmet pirmą kartą vyksta toks rimtas užsieniečių konkursas į medicinos studijas. Akivaizdu, jog priimsime ne visus norinčiuosius. Dar negirdėjau, kad kas nors, baigęs studijas mūsų universitete, būtų bedarbis ar dirbtų ne pagal profesiją.

Aišku, galėtume gerokai padidinti priimamų užsieniečių procentą. Tebediskutuojame, koks jis galėtų būti. Vis dėlto realiausi, matyt, yra 10-15 procentų. Pirmenybę teiksime Lietuvos studentams.

Tiesa, svarstome ir apie savo filialų kūrimą svetur, dėl to jau deramasi. Mąstome apie tokias šalis kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas ar Malaizija. Žinoma, mums vieniems, be valstybės paramos, tai būtų sudėtinga įgyvendinti.

- Kokias galimybes tapti medikais šiandien turi vaikai iš provincijos? Juk, kaip rodo surinkti duomenys, į LSMU paprastai įstoja Vilniaus ir Kauno gimnazijų, suteikiančių geriausią išsimokslinimą, abiturientai.

- Reikia pripažinti, kad gabūs vaikai, gimę kaime, šiandien turi mažai šansų tapti medikais. Gal reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos valstybių... Ten kai kurios gimnazijos turi bendrabučius ir keleriems metams priima gabius vaikus iš įvairių regionų ar kitų šalių. Įgyvendinę tai Lietuvoje, sudarytume sąlygas į sveikatos mokslų studijas patekti patiems gabiausiems žmonėms. Talentų paieška - irgi mūsų tikslas. Tad Kaune jau dairomės gimnazijos, kuri galėtų tapti LSMU gimnazija. Gal nusižiūrėsime ir kokį nors darželį, nes supratimą apie sveikatą ir jos ugdymą reikia diegti nuo pirmų vaikystės dienų. Tada bus didelis efektas ir ugdymo, ir profesijos pasirinkimo požiūriu. Juk studijos truks daugiau kaip 10 metų, todėl pasirinkimas turi būti labai motyvuotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"