TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Jautri oda – XXI amžiaus epidemija?

2014 11 05 11:25
newclothing.co nuotrauka

Vis garsiau girdime kalbant, kad jautri oda tampa vis didesne problema moterims, neretai ir vyrams. Jau prieš gerą dešimtmetį, Jungtinėje Karalystėje atlikus epidemiologinį tyrimą, paaiškėjo, kad iš apklaustų 3,3 tūkst. moterų ir 500 vyrų, net 51,4 proc. moterų ir 38,2 proc. vyrų nurodė, kad jų oda yra jautri. 

57 proc. moterų ir 31,4 proc. vyrų teigė, kad turėjo alerginę reakciją asmeninės higienos priemonėms bent vieną kartą gyvenime, 23 proc. moterų ir 13,8 proc. vyrų tikino, kad jautrumo problemų turėjo per paskutinius 12 mėn. Peržvelgus šių dienų statistiką, kuomet kas antra moteris teigia turinti jautrią odą, skaičiai dar labiau verčia susimąstyti: jautrių odos savininkų skaičius ne mažėja, bet auga. Kas gi dėl to kaltas ir kaip vis dėlto apsaugoti odą nuo šios XXI a. epidemijos?

Oda turi daug talentų, tačiau esminis – apsauga

Apsauginė odos funkcija yra viena svarbiausių – ji ne tik padeda išlaikyti drėgmę, odos lygumą, bet ir saugo nuo bakterijų, virusų, alergenų bei kitų kenksmingų medžiagų patekimui į žmogaus organizmą. Ši apsauga efektyvi tik tol, kol yra nepažeistas apsauginis odos barjeras. Barjerą sudaro du komponentai – epidermiu vadinamas išorinis sluoksnis bei plika akimi nematoma apsauginė plėvelė, kurioje yra vandens, riebalų ir už imunitetą atsakingos medžiagos – imunoglobulino. Ši plėvelė užtikrina tinkamą odos floros pusiausvyrą bei išlaiko idealų rūgštingumo (pH 5,5) laipsnį. Epidermio viršutinis sluoksnis sudarytas iš negyvų ląstelių (korneocitų) ir tarp jų esančių riebalų, vandens plokštelių. Šis sluoksnis vadinamas raginiu, kuris kaip namo siena ir saugo mūsų odą nuo išsausėjimo bei išorinių dirgiklių (alergenų) patekimo. Pažeidus odos barjerą, sutrinka vandens pusiausvyra, į odos gilesnius sluoksnius gali patekti įvairūs alergenai, bakterijos ir virusai.

Kas gali pažeisti odos barjerą ir sutrikdyti vandens pusiausvyrą?

Pažeisti apsauginį odos barjerą nesunku – daugelyje buityje naudojamų švaros priemonių bei kosmetikos sudėtyje gausu sintetinių aliejų, alkoholio, kvėpiklių ir konservantų, kurie itin greitai paveikia odą ir padaro ją pažeidžiamą. Sudėtyje esančios papildomos medžiagos, tokios kaip emulsikliai (cetearilo alkoholis, sorbatai, PEG), lieka odos paviršiuje ir, susimaišę su vandeniu, pašalina odą saugančius natūralius lipidus.

Dažnas šarminio muilo naudojimas taip pat prisideda prie apsauginio odos sluoksnio pažeidimo – oda tampa mažiau atspari rūgštinę terpę mėgstančioms „blogosioms“ bakterijoms, kurios atakuoja organizmą. Sveiką ir švytinčią odą padedantį išlaikyti odos barjerą pažeisti gali ir per karštas vanduo, šiurkščios odos valymo ar šveitimo priemonės, saulės spinduliai, svyruojanti oro temperatūra, stresas.

Dėl pažeistų apsauginių savybių oda išsausėja, ima pleiskanoti, tampa itin jautri ir nebesugeba atstatyti natūralios drėgmės. Pažeistos odos priežiūrai kosmetologai ir dermatologai pataria naudoti vaistinėse parduodamą kosmetiką, kurios sudėtyje nebūtų emulsiklių, silikono, konservantų, dažomųjų bei kvapiųjų medžiagų. Kvapiosios medžiagos ir konservantai yra du labiausiai kliniškai reikšmingi alergenai kosmetikoje. Kvapai naudojami nuo neatmenamų laikų. Jie gali būti gaunami iš natūralių augalų ar sintezuojami laboratorijose. Šiai dienai žinoma daugiau nei 5000 kvapiųjų medžiagų rūšių. Mokslinės literatūros duomenimis, net 30-40 proc. alerginių odos reakcijų sukelia būtent kosmetikoje esančios kvapiosios medžiagos.

Jautriai odai – tik hipoalerginės priemonės

Kai kurios dermatologinės kosmetikos sudėtis panaši į odos natūralių lipidų struktūrą, tad ji ypač efektyviai padeda organizmui atstatyti ir palaikyti epidermio apsaugines savybes, išsaugoti medžiagas, reguliuojančias drėgmę odoje. Jautresnei odai rekomenduojama rinktis hipoalergines kosmetikos su BioMimic formule priemones, kurių sudėtyje nėra konservantų, emulsiklių ar kvėpiklių. Tokiose moksliškai pagrįstose priemonėse esantys lipidai papildo natūralius lipidus, esančius tarp epidermio ląstelių viršutiniame odos sluoksnyje ir taip sumažina drėgmės praradimą bei saugo nuo dirgiklių patekimo į vidų. Atkuriamas ir suteikiamas ilgalaikis drėkinimas, mažinamas odos jautrumas, atkuriamas odos elastingumas, oda saugoma nuo pakartotinio išsausėjimo.

Norėdamos pasitikrinti, ar Jūsų oda yra jautri arba galbūt linkusi į jautrumą, atsakykite į žemiau esančius klausimus:

1. Ar Jūsų veido oda lengvai susierzina?

2. Ar kada nors turėjote neigiamą reakciją į kokią nors kosmetikos priemonę?

3. Ar kai kurios kosmetikos priemonės Jums sukelia nemalonius pojūčius, tokius kaip deginimas, perštėjimas?

4. Ar turėjote neigiamą reakciją į kosmetiką per pastaruosius 12 mėn.?

5. Ar Jūs kada nors sirgote atopiniu dermatitu ar egzema?

6. Ar Jūs kada nors sirgote, sergate bronchine astma ar alergine sloga?

7. Ar nuo galvos priežiūros priemonių nebūna niežėjimo, deginimo?

8. Ar turėjote, turite pleiskanų?

9. Ar Jūs turėjote kokių nors kitų problemų su oda?

10. Ar Jūs galėtumėte apibūdinti savo veido ar/ir rankų, ar/ir kūno odą kaip sausą?

Jeigu į du ar daugiau klausimų atsakėte teigiamai, vadinasi Jūsų oda gali būti jautri, arba linkusi į jautrumą. Tokiu atveju reikėtų itin atidžiai peržiūrėti naudojamas priemones, pašalinti kuo įmanoma daugiau dirgiklių, tinkamai ją prižiūrėti naudojant specialiai jautriai odai skirtas priemones. Visais atvejais nepabijoti kreiptis į specialistus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"