TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Jei vaikui reikės narkozės

2008 11 25 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Jei vaiką būtina operuoti, tėvai turi dalyvauti rengiant jį būsimoms procedūroms. Patirtis rodo, kad tiems, kurie pasiruošia šiems ypatingiems įvykiams, operacijos ir anestezijos praeina sėkmingiausiai.

"Nežinomybė kelia tik baimę, o melas - geriausiu atveju - tik nepasitikėjimą. Kaip tinkamai paaiškinti vaikui apie būsimas procedūras, tėvai gali sužinoti ir aptarti prieš operaciją, kai anesteziologas apžiūri ligonį. Ir tik įgijus patirties ramiai ir įtikinamai papasakoti apie tai vaikui", - teigia Vilniaus universiteto vaikų ligoninės anesteziologijos skyriaus vedėjas Vidūnas Daugelavičius.

Nerodyti jaudulio.

Atsižvelgiant į vaikų amžių, vienam pravartu žinoti, kad tam tikrą laiką jis bus gana neįprastoje patalpoje - operacinėje, kur jį sups nepažįstami, tačiau draugiški gydytojai ir seselės. Kitam - kad bus atliekama operacija ir po jos tikėtini nemalonūs pojūčiai. Vaikams labai svarbu paaiškinti, kad tėvai negalės būti kartu su jais operacinėje, tačiau užtikrinti, kad visą laiką bus netoliese.

Nors natūralu, kad tėvai prieš operaciją nerimauja, tačiau labai svarbu jaudulio neperduoti vaikams. Dera kalbėtis temomis, kurios nesusijusios su operacija, neužsiminti apie būsimą procedūrą. Tėvų ramybė ir savitvarda prieš operaciją - vienas iš sėkmės garantų, nes tik matydamas užtikrintą tėvų elgesį vaikas galės jaustis saugus.

Apžiūra prieš operaciją

Anesteziologo apžiūros prieš operaciją tikslas - įvertinti ligonio būklę, pačiam įsitikinti ir kartu užtikrinti ligonį, kad šiuo metu operuoti saugiausia, taip pat gauti rašytinį tėvų sutikimą dėl narkozės. Per apžiūrą anesteziologas turėtų papasakoti tėvams apie medikų sprendimo taktiką, per operaciją planuojamą nuskausminimą, aptarti su tėvais arba vaikais visas juos dominančias būsimos anestezijos detales. Kartais "paprasta" sloga ar "nežymus" kosulys gali sukelti didelių problemų operacijos, anestezijos ar pooperaciniu periodu, todėl operacija po anesteziologo apžiūros gali būti atidėta. Svarbu suprasti, kad anesteziologo tikslas - ne atidėti operaciją, kuri neabejotinai būtina, bet kartu su operuojančiu chirurgu parinkti tokį laiką, kai operacija ir anestezija bus mažiausiai rizikinga pacientui. Tėvams ir vaikui būtina griežtai laikytis anesteziologo patarimų ir nurodymų.

Ar būtini raminamieji vaistai?

Anksčiau visiems vaikams prieš patenkant į operacinę buvo švirkščiama raminamųjų vaistų - daroma premedikacija. Ilgainiui požiūris į tai keitėsi.

Kūdikiai iki 7 mėnesių nesunkiai skiriasi su tėvais, todėl raminantieji jiems nebūtini. Premedikacija taip pat netaikoma vaikams, kurie prieš operaciją jaučiasi užtikrintai, būna ramūs. Vis dėlto daugeliui ligonių raminamųjų vaistų prieš operaciją turėtų būti skiriama. Jie gali būti sulašinami į nosį, išgeriami, naudojami kaip žvakutės arba švirkščiami į veną. Medikamentą, jo skyrimo būdą, laiką premedikacijai numato anesteziologas per apžiūrą prieš operaciją.

Narkozė be adatos

Suaugusiesiems anestezija pradedama įšvirkščiant anestetiko į veną, tad ligonis greitai užmiega. Šis būdas taip pat gali būti tinkamas ir taikomas vaikams. Tačiau vaikams priimtinesnė narkozę sukeliančių dujų inhaliacija, nes jai nereikia didžiausio vaikų priešo - adatos. Naudojant šiuolaikinius inhaliacinius anestetikus, sąmonė greitai prarandama. Taikant šią metodiką, vaikas anestetinių dujų mišinį įkvepia per "astronauto" kaukę, ir tik jam užmigus atliekamos kitos skausmingos procedūros. Dauguma vaikų po anestezijos bunda gana greitai, o kai kurie išlieka mieguisti gana ilgai. Pykinimas ir vėmimas - dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai po anestezijos ir operacijos.

Pastaraisiais metais vis dažniau taikoma regioninė anestezija, kai nuskausminamos tik operuojamos kūno dalys. Vaikams dažniausiai taikoma regioninė epidūrinė anestezija, kai vietiniai anestetikai sušvirkščiami nugaros srityje šalia uodegikaulio. Tačiau, pasak V.Daugelavičiaus, geriausia derinti bendrą anesteziją su regionine. Tada nereikia stiprios bendros anestezijos, o gerai atlikta regioninė blokada būna efektyvi ilgą laiką po operacijos.

Nuskausminimas po operacijos

Po operacijos skausmą malšinantys vaistai gali būti skiriami vieną kartą arba nuolat švirkščiami į veną specialiomis pompomis. V.Daugelavičius pasakoja, kad viena moderniausių nuskausminimo metodikų - ligonio kontroliuojamas nuskausminimas, kai pats pacientas specialia kompiuterizuota pompa susišvirkščia vaistų, kai jam pradeda skaudėti. Pompos programą nustato gydytojas anesteziologas, ši metodika netaikoma vaikams iki 8 metų. Vaikui skausmą galima malšinti leidžiant medikamentus per kateterį, įtaisytą nugaros srityje. Taikant šią metodiką, vaikas nejunta skausmo ir būna gana aktyvus. Kartais toks nuskausminimas gali būti taikomas keletą parų po operacijos.

"Deja, dažnai pasitaiko, kad tėvai nesidomi vaikui taikoma anestezija. Tačiau tik darnus tėvų, vaiko ir gydytojų bendradarbiavimas bei tarpusavio pasitikėjimas padeda įveikti negalią ir duoda gerų gydymo rezultatų", - sakė V.Daugelavičius.

 

Parengė Rūta RUDAKYTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"