TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Judėjimas grąžina gebėjimą džiaugtis

2016 01 03 6:00
Senjorams patinka mankštintis gausiu būriu. Asmeninio albumo nuotraukos

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta: nors bendras šalies gyventojų skaičius mažėja, senyvo amžiaus asmenų (65 metų ir vyresnių) daugėja. 2015 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 921,3 tūkst. gyventojų, iš jų 547,1 tūkst., arba 18,7 proc., 65 m. ir vyresni, tarp jų beveik trečdalis – 80 metų ir vyresni.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų vyresnių nei 65 metų gyventojų visoje Europoje padaugės 70 proc., o vyresnių nei 80 metų – net 170 procentų.

Senstančioje visuomenėje daugėja sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL). Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos bei pasaulio valstybių, LNL yra pagrindinė mirtingumo priežastis: daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (56,0 proc.), piktybinių navikų (19,9 proc.) bei išorinių mirties priežasčių (8,3 proc.).

Specialistai sutaria, jog vienas pagrindinių nepriklausomų LNL rizikos veiksnių – fizinio aktyvumo stoka arba pasyvus gyvenimo būdas ir jį lydinčios pasekmės, bloginančios senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Dar viena opi senstančios visuomenės problema – griuvimai ir jų patiriami sužalojimai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta 373 mln. griuvimų. Juos patyrusiems asmenims reikia medikų pagalbos bei priežiūros. Dar vienas šiurpus skaičius: dėl patirtų sužalojimų arba jų sukeltų komplikacijų 424 tūkst. griuvimų baigiasi mirtimi. Statistika liudija, jog 30 – 45 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų griūva bent kartą per metus, o pusė jų tai patiria ir pakartotinai. Dažniau griūti pasitaiko moterims negu vyrams, senesnio amžiaus žmonėms (80 metų ir vyresniems), sergantiems keletu lėtinių ligų, vartojantiems įvairių vaistų, be kita ko, turintiems ir pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimų, sergantiems trapių kaulų liga – osteoporoze.

Minkšta sofutė – prieš gyvenimo kokybę

Kaip sumažinti tokių traumų, kurios neretai tyko artimiausioje aplinkoje, pavojų? „Vienas svarbiausių dalykų – fizinis aktyvumas sulaukus bet kokio amžiaus, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Andrejus Černovas. – Žinoma, kiekvienas žmogus turi pasirinkti jam prieinamas ir priimtinas fizinio aktyvumo formas: paprastą arba šiaurietiškąjį vaikščiojimą, mankštą rytais ar užsiėmimus grupėse, važiavimą dviračiu, plaukiojimą, tai či mankštą ir kt. Kiekviena fizinio aktyvumo forma savaip stiprina viršutinių ir apatinių galūnių raumenis, didina jų jėgą, ištvermę, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi. Žmogus jaučiasi žvalesnis, savarankiškesnis, optimistiškiau žvelgia į gyvenimą ir geriau vertina savo gyvenimo kokybę. Ne tik mokslinių tyrimų yra patvirtinta, bet ir plačiai žinoma, jog gyvenimas tų, kas nuolat juda, bendrauja, yra kur kas kokybiškesnis nei pasirinkusiųjų uždarą ir tylų egzistavimą ant sofutės priešais televizorių.“

Andrejus Černovas.

VVSB sveikatos stiprinimo specialistai senyvo amžiaus vilniečius kviečia mankštintis ne tik savo patalpose, bet ir Vilniaus rajono, Centro poliklinikos filiale. Du kartus per savaitę senjorai renkasi ne tik mankštintis, be ir bendrauti VVSB „Senjorų klube“, šiuo metu įsikūrusiame Antakalnio poliklinikoje. Turime šešias grupes po 15 – 20 asmenų, – sako Andrejus. – Dirbame, vadovaudamiesi PSO rekomendacijomis senyvo amžiaus asmenims ir moksliškai patvirtintomis metodikomis. Be to, kartą per savaitę yra skaitomos paskaitos apie sveiką gyvenseną, vaistų vartojimą, fizinio aktyvumo naudą, griuvimo prevencijos priemones, organizuojami psichologo seminarai ir kt. Taipogi kartą per savaitę vyko šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimai prie Baltojo tilto tikslinei senyvų asmenų grupei, juos žadame atnaujinti ir tęsti kitais metais. Džiugu, kad šis judėjimas vis labiau populiarėja, nes taisyklingai judant su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, treniruojasi iki 90 proc. žmogaus kūno raumenų.“

Į VVSB kvietimą aktyviai mankštintis atsiliepia vis daugiau senjorų. Nuolatinių lankytojų yra apie 50, o kartais apsilankančiųjų – keletas šimtų, ir jų vis daugėja, mat kartą apsilankę, pasikviečia draugų. Kitiems tenka palaukti, kol galės užsirašyti į mankštos grupę. „Iš pradžių pabandėme, kaip seksis, Vilniaus mokytojų namuose. Supratome, kad reikia ieškoti erdvesnių patalpų ir vietos, kur būtų patogu atvykti. Susitarėme su Antakalnio poliklinika, kurioje ir nuo 2016 metų sausio tęsime veiklą, – aiškino Andrejus.– Senjorams labai patinka mūsų rengiami pėsčiųjų žygiai ir išvykos su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Aplankėme ne tik Puškorių, Belmonto apylinkes, Bukčių mišką, Šilo ežerus, bet ir Labanoro, Širvėtos regioninius parkus, Ignalinos rajoną. Pavasarį organizuojame tradicinį šiaurietiškojo ėjimo žygį Vingio parke, čia dalyvauja ir jaunimas. Puikiai dera visi dalykai: ir aktyvus judėjimas, ir galimybė patirti naujų įspūdžių, susipažinti su naujais žmonėmis ir nepažintomis vietovėmis. Smagu matyti, kad net ir garbaus amžiaus sulaukę žmonės nepraranda noro pažinti, domėtis ir žavėtis. Pastebėjome, jog tie žmonės, kurie dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto ir „Bočių“ bendruomenės veikloje, spėja dar ir į mūsų rengiamas mankštas ir žygius bei sugeba įtraukti ir draugus.“

Kaskart populiarėja vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis.

Lėtinių ligų profilaktika

2015 metų Lietuvos vyriausybė patvirtino nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“, kurios vienas pagrindinių tikslų – kompleksiškai spręsti senstančios visuomenės problemas, siekti, kad kiekvieno žmogaus senatvė būtu ori. Pesimistui atrodytų, jog iš to paskelbimo – nieko gero, tačiau žvelgiant objektyviau, kiekviena iniciatyva – tai tam tikra pažanga, postūmis pirmyn. VVSB savo veikla prisideda prie „Sveiko senėjimo“ ir aktyvios gyvenimo trukmės didinimo. Kai vasarą vyko PSO Europos regiono 65 – oji sesija, jos dalyviai, susirinkę iš įvairių šalių, Vilnių įvertino kaip žalią ir labai aktyviai gyvenantį miestą: prisiminkime: kiek sportinių renginių, bėgimų, galimybių įsitraukti į besimankštinančiųjų grupes. Reikia tik paties žmogaus noro gyventi aktyviau ir sveikiau.

Pasak A. Černovo, Kanados mokslininkų atlikta mokslinių straipsnių sisteminė apžvalga apie fizinio aktyvumo įtaką LNL, nustatė, kad fizinis aktyvumas II tipo cukrinio diabeto riziką sumažina 42 proc., širdies ir kraujagyslių susirgimų – 33 proc., arterinės hipertenzijos – 32 proc., storosios žarnos vėžio – 30 proc., krūties vėžio – 20 – 30 proc., o mirtingumo dėl visų LNL – 31 procentas. Tai labai iškalbingi dalykai. Fizinis aktyvumas akivaizdžiai pagerina kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę, didina jo pasitenkinimą gyvenimu ir kelia mūsų šalies laimės indeksą.

Judėjimas suburia ir suartina

Žmonės sako, kad norėtų judėti, mankštintis ir tą mielai darytų, jeigu jiems neskaudėtų sąnarių. „Iš tiesų, beveik trečdalis senyvo amžiaus gyventojų kenčia nuo reumatinių sąnarių skausmų. Tačiau pamirštama, kad fizinis aktyvumas gali būti viena iš skausmo malšinimo priemonių, kurią derinant su medikamentiniu gydymu galima pasiekti dar geresnių rezultatų, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistas. – Daugelis pajunta, kad iš ryto sąnariai sustingę, o pasivaikščiojus, pasportavus, jie išsijudina. Judant sąnario kremzlės yra sutepamos sinoviniu skysčiu, padedančiu išlaikyti tolygų judrumą, saugo nuo susidėvėjimo ir aprūpina jas maistingomis medžiagomis. Išjudinus sąnarius, gerėja žmogaus savijauta, mažėja skausmas. Reikia nepamiršti: kuo labiau tausosite sąnarius ir mažinsite jiems galimybę judėti, tuo bus blogiau. Žmogaus prigimtis tokia, kad jis privalo judėti.“ Kodėl patartina mankštintis ne po vieną, o drauge? Nes tai kelia nuotaiką ir motyvuoja: jeigu net keleriais metais vyresnis kaimynas gali, vadinasi, turiu pasistengti ir aš. Bendri užsiėmimai suburia, suartina, padeda rasti bendraminčių, neleidžia jaustis vienišiems. O sulaukusiems garbaus amžiaus tai – didelė vertybė. Malonu girdėti senjorų nuomones apie užsiėmimus, sugrąžinusius jiems judėjimo džiaugsmą, padėkas už tai, kad pamokėme judėti, todėl jie jaučiasi tvirtesni, drąsiau gali žengti į gatvę netgi žiemą. Tvirtesnis žingsnis, geresnė pusiausvyra, vadinasi, mažesnė traumų ir skausmo tikimybė.

***

Andrejus Černovas – ergoterapeutas, taikomosios fizinės veiklos specialistas, šiuo metu studijuoja VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto doktorantūroje. Jo mokslinio darbo tema: „Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos, sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės ir subjektyvios gerovės ypatumai“./ Asmeninio archyvo nuotraukos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"