TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Juokas - geras vaistas

2012 12 05 10:30
AFP/Scanpix nuotr.

Ar pamenate istoriją apie berniuką, kuris pardavė savo juoką? Iš pradžių manęs, kad tai visai nevertingas dalykas, vėliau jis suprato, kad be juoko gyvenimas nykus ir beprasmis. Šį teiginį neabejotinai patvirtintų ir mokslininkai – atlikti tyrimai rodo, kad juokas naudingas ne tik psichinei ir emocinei, bet ir fizinei žmogaus sveikatai. 

Ne veltui visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, organizuojami tokie užsiėmimai kaip juoko joga, kur juokas derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo pratimais. Pasirodo, kūnas neskiria dirbtinio ir nuoširdaus juoko, taigi visai nesvarbu, ar juokiatės iš anekdoto, ar „treniruotėje“ – poveikis organizmui toks pat. Koks gi jis?

  1. Juokas – geros emocinės sveikatos rodiklis. Juokas gal ir nepanaikina, bet bent jau gerokai sušvelnina visas neigiamas emocijas ir atitraukia nuo jų dėmesį. Tokiu būdu susikaupusią blogą energiją galite nukreipti teigiamiems darbams atlikti.

  2. Juokas padeda tobulėti. Į įvykius, keliančius mums stresą, galime reaguoti dvejopai: juos vertinti kaip grėsmę arba kaip iššūkį. Humoras sudėtingomis aplinkybėmis padeda į problemas pažvelgti ne kaip į neįveikiamą kliūtį, o kaip į galimybę išmokti ko nors naujo. Taip mąstydami skatiname save tobulėti ir veiksmingiau spręsti problemas, iškylančias tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

  3. Socialinė juoko nauda. Turbūt esate pastebėję, koks užkrečiamas yra juokas – taigi juokdamiesi skatinsite tai daryti ir aplinkinius, o kartu kelsite bendrą nuotaiką, lengviau megsite kontaktus ar palaikysite gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais.

  4. Juokiantis organizme išsiskiria endorfinai, dar vadinami laimės hormonais. Dėl šios priežasties juokas „gydo“ depresiją, taip pat slopina stresą, baimę ir nerimą.

  5. Juokas padeda širdies darbui. Juokiantis suaktyvėja kraujo apytaka ir stiprėja kraujagyslės, o tai sumažina širdies priepuolių ir kitų kardiologinių ligų riziką. Merilando universiteto Medicinos mokyklos (JAV) atliktas tyrimas parodė, jog kasdienės 15 minučių juoko širdžiai yra tokios pat svarbios, kaip ir pusvalandžio trukmės treniruotės triskart per savaitę.

  6. Juokas atpalaiduoja raumenis. Dar 1979-aisiais išleistoje profesoriaus Normano Cousinso knygoje „Ligos anatomija“ („Anatomy of Illness“) teigiama, kad juokas sumažina raumenų įtampą ir jie lieka atsipalaidavę iki 45 minučių.

  7. Juokas padeda kvėpavimui. Juokiantis iš plaučių išvaroma daugiau oro nei įprastai – taip jie tarsi išvalomi. Todėl juokas itin naudingas sergantiesiems astma ar turintiesiems su kvėpavimu susijusių negalavimų.

  8. Juokas sumažina kraujo spaudimą. Tiesa, juokiantis spaudimas šiek tiek pakyla, tačiau nurimus jis tampa mažesnis nei buvo prieš tai.

  9. Juokas – mankšta. Tikrai esate patyrę, kai nuo juoko pradeda skaudėti pilvą – tai akivaizdžiausias įrodymas, kad juokiantis dirba pilvo raumenys. Taip pat treniruojama ir diafragma bei pečių linija – pripažinkite, toks sportas daug malonesnis nei „staklės“ sporto salėje.

  10. Juokas stiprina imuninę sistemą. Juokiantis organizme dauginasi antikūnus gaminantys baltieji kraujo kūneliai, taigi kuo daugiau juokiatės – tuo daugiau gaminate „priešnuodžių“ į organizmą besiskverbiantiems įvairiems virusams ir bakterijoms. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė teigia, kad stiprus imunitetas ypač svarbus šaltuoju metų sezonu, kai neretai kimba įvairios peršalimo ligos. „Ypač nesinori susirgti švenčių laikotarpiu, kai visi trokštame pasidžiaugti su artimaisiais, o ne kovoti su sloga ar kosuliu. Todėl ir vaistinėse visą gruodį vaišiname žolelių arbata, įvairiomis sveikatinančiomis dovanėlėmis ir kitais būdais skleidžiame „geltonąjį Kalėdų virusą“, skatindami žmones šypsotis ir prisiminti, kad juokas – vaistas, kuris nieko nekainuoja“, – teigia vaistininkė V. Bečelytė. Beje, ne vienas pasaulinis tyrimas parodė, kad suaugusieji juokiasi per mažai: vidutinis keturmetis juokiasi 300 kartų per dieną, o vidutinis 40-metis – tik keturis. Taigi imkime pavyzdį iš savo mažųjų ir tegu vienas iš pasižadėjimų Naujiesiems metams būna juoktis daugiau, nuoširdžiau ir garsiau.  

Juokas – geros emocinės sveikatos rodiklis. Juokas gal ir nepanaikina, bet bent jau gerokai sušvelnina visas neigiamas emocijas ir atitraukia nuo jų dėmesį. Tokiu būdu susikaupusią blogą energiją galite nukreipti teigiamiems darbams atlikti.

Juokas padeda tobulėti. Į įvykius, keliančius mums stresą, galime reaguoti dvejopai: juos vertinti kaip grėsmę arba kaip iššūkį. Humoras sudėtingomis aplinkybėmis padeda į problemas pažvelgti ne kaip į neįveikiamą kliūtį, o kaip į galimybę išmokti ko nors naujo. Taip mąstydami skatiname save tobulėti ir veiksmingiau spręsti problemas, iškylančias tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Socialinė juoko nauda. Turbūt esate pastebėję, koks užkrečiamas yra juokas – taigi juokdamiesi skatinsite tai daryti ir aplinkinius, o kartu kelsite bendrą nuotaiką, lengviau megsite kontaktus ar palaikysite gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais.

Juokiantis organizme išsiskiria endorfinai, dar vadinami laimės hormonais. Dėl šios priežasties juokas „gydo“ depresiją, taip pat slopina stresą, baimę ir nerimą.

Juokas padeda širdies darbui. Juokiantis suaktyvėja kraujo apytaka ir stiprėja kraujagyslės, o tai sumažina širdies priepuolių ir kitų kardiologinių ligų riziką. Merilando universiteto Medicinos mokyklos (JAV) atliktas tyrimas parodė, jog kasdienės 15 minučių juoko širdžiai yra tokios pat svarbios, kaip ir pusvalandžio trukmės treniruotės triskart per savaitę.

Juokas atpalaiduoja raumenis. Dar 1979-aisiais išleistoje profesoriaus Normano Cousinso knygoje „Ligos anatomija“ („Anatomy of Illness“) teigiama, kad juokas sumažina raumenų įtampą ir jie lieka atsipalaidavę iki 45 minučių.

Juokas padeda kvėpavimui. Juokiantis iš plaučių išvaroma daugiau oro nei įprastai – taip jie tarsi išvalomi. Todėl juokas itin naudingas sergantiesiems astma ar turintiesiems su kvėpavimu susijusių negalavimų.

Juokas sumažina kraujo spaudimą. Tiesa, juokiantis spaudimas šiek tiek pakyla, tačiau nurimus jis tampa mažesnis nei buvo prieš tai.

Juokas – mankšta. Tikrai esate patyrę, kai nuo juoko pradeda skaudėti pilvą – tai akivaizdžiausias įrodymas, kad juokiantis dirba pilvo raumenys. Taip pat treniruojama ir diafragma bei pečių linija – pripažinkite, toks sportas daug malonesnis nei „staklės“ sporto salėje.

Juokas stiprina imuninę sistemą. Juokiantis organizme dauginasi antikūnus gaminantys baltieji kraujo kūneliai, taigi kuo daugiau juokiatės – tuo daugiau gaminate „priešnuodžių“ į organizmą besiskverbiantiems įvairiems virusams ir bakterijoms. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė teigia, kad stiprus imunitetas ypač svarbus šaltuoju metų sezonu, kai neretai kimba įvairios peršalimo ligos. „Ypač nesinori susirgti švenčių laikotarpiu, kai visi trokštame pasidžiaugti su artimaisiais, o ne kovoti su sloga ar kosuliu. Todėl ir vaistinėse visą gruodį vaišiname žolelių arbata, įvairiomis sveikatinančiomis dovanėlėmis ir kitais būdais skleidžiame „geltonąjį Kalėdų virusą“, skatindami žmones šypsotis ir prisiminti, kad juokas – vaistas, kuris nieko nekainuoja“, – teigia vaistininkė V. Bečelytė. Beje, ne vienas pasaulinis tyrimas parodė, kad suaugusieji juokiasi per mažai: vidutinis keturmetis juokiasi 300 kartų per dieną, o vidutinis 40-metis – tik keturis. Taigi imkime pavyzdį iš savo mažųjų ir tegu vienas iš pasižadėjimų Naujiesiems metams būna juoktis daugiau, nuoširdžiau ir garsiau.  

eurorscg-pr.lt inf. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"