TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ką draudžia dietologai?

2013 12 27 9:10
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jei klausimas, kada paskutinį kartą lankėtės pas odontologą, nestebina nieko, tai pasiteiravus apie konsultacijas su dietologu dažnas sutriktų. Vaikydamiesi internetinių „sveiko maisto“ madų, nė nemanome konsultuotis su specialistais, įsitikinę, kad šie draudžia viską, kas skanu. Tačiau po vizito pas mitybos specialistą ne vienas iš naujo atranda maisto skonį ir ima vėl džiaugtis gyvenimu.

Paaiškėja, kad dietologas anaiptol ne uždraudė valgyti skanumynus, bet rekomenduoja valgyti saikingai, protingai ir, svarbiausia – nepamiršti mėgautis.

Radikalios dietos kenkia savijautai ir figūrai

Specialistai teigia, kad egzistuoja dvi grupės žmonių – vieni visai neskaito patarimų apie mitybą, kiti juos pervertina ar netgi persistengia. Jeigu kuris profesorius pareiškė, kad lietuviai suvartoja per daug sočiųjų riebalų, tuomet stropusis „sveikuolis“ atsisako bet kokių riebalų, tuo paversdamas savo mitybą nepilnaverte.

Valgymo kultūra, apie kurią vis dažniau kalba dietologai, dar nepasiekė tokio lygio, kad su mitybos specialistais tartumėmės kaip su odontologais. Todėl patys renkamės dietas, nė nesusimąstydami, kad ne tik gadiname savijautą, bet ir griauname ... sveikatą.

Tarp populiariausių mitų apie maistą dažnai girdime ir atsiliepimus apie keptą maistą. Šiandieniniam gyvenimo tempui greitėjant, vis mažiau laiko lieka gaminti. Maža to, neretai sunkiai atrandame laisvą valandą ir tinkamai pavalgyti – neskubėdami, reguliariai ir pasimėgaudami. Laimei, maisto kelią į mūsų skrandį pagreitina daug laiko nereikalaujantis paruošimo būdas kepimas.

Ž.Antonova, dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos narė, vardindama dažniausiai pasitaikančias mitybos klaidas, atkreipia dėmesį, kad keptas maistas nėra žalingas, nors nerekomenduoja juo piktnaudžiauti.

„Savo pacientams griežtai nedraudžiu vartoti keptų patiekalų, jei neturi sveikatos sutrikimų. Negalintiems jų atsisakyti pirmiausiai rekomenduoju mokytis tinkamai jį paruošti, kad keptas maistas nepakenktų sveikatai. Svarbiausia - neperkepti produktų ir naudoti kepimui tinkamą aliejų“, – sako dietologė.

Dažniausi mitai apie keptą maistą

„Keptas maistas yra nenaudingas, nes jame nelieka naudingų medžiagų.“

Keptas maistas yra lygiavertis termiškai apdorojamo maisto būdas, kuris padeda įsisavinti tas maistingas medžiagas, kurių organizmas, vartodamas žalius produktus, neįsisavina. Kepant maistą susidaro baltyminė plutelė, kuri apsaugo kepamo produkto viduje esančias naudingas maisto sultis. Dietologai rekomenduoja rinktis tik kepimui skirtą aliejų. Yra įvairiausių skonių aliejų, daugelis jų turi jūsų organizmui reikalingų medžiagų, bet prieš naudodami bet kurį aliejų kepimui - turėtumėte pasidomėti ar jis tam tinkamas. Labai svarbu žinoti, ar aukštoje temperatūroje nesudega visi jo privalumai ir nevirsta kenksmingais kancerogenais.

„Visas aliejus, ant kurio kepamas maistas, tampa kenksmingas.“

Riebalų reikia kiekvienam žmogui, tačiau labiausiai tokių, kurie turi mononesočiuosiųjų riebalų, Omega 3, Omega 6 ir Omega 9 rūgščių. Kita vertus, kenkia per didelis riebalų kiekis, todėl net ir šaltiems patiekalams aliejų vartoti būtina saikingai. Salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pašlakstyti tinka tik žemą degimo temperatūrą turintys aliejai, todėl kepimui niekuomet nenaudokite nerafinuotų ar šalto spaudimo aliejų, pvz.: įžymiojo „extra virgin“ alyvuogių aliejus, nevalytų linų sėmenų, sezamų, dygminų ar sojų aliejų. Šie aliejai aukštoje temperatūroje ima rūkti, ne tik sudega jų naudingos medžiagos, bet ir formuojasi kenksmingi laisvieji radikalai, kurie organizme sujaukia normalią ląstelių veiklą.

Derėtų atkreipti dėmesį į išvalytus ir specialiai paruoštus aliejus. Vis populiarėjantis Skandinavijos šalyse ir Didžiojoje Britanijoje rapsų aliejus turi mažiausiai „blogųjų“ sočiųjų riebalų iš visų rūšių aliejaus – net perpus mažiau nei alyvuogių aliejus. Šiame aliejuje yra geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių santykis 1:3, gausu omega-9 riebalų rūgščių, kurios atsparios oksidaciniams procesams kaitinant.

„Kepant maistą naudojama daug aliejaus, todėl maistas yra nesveikas.“

Šiais laikais turime galimybę kepti maistą naudodami minimalų aliejaus kiekį. Norėdami išvengti papildomų kalorijų, naudokite specialius indus, taip pat purkštukus aliejui ar net teptukus. Ypač nerekomenduojama kepti maistą, apvoliotą džiūvėsėliuose ar miltuose. Tokiam maisto paruošimui reikia ypatingai daug aliejaus.

„Bet kuris kepimo būdas maistą daro nesveiką.“

Dietologai rekomenduoja atsisakyti maistą skirstyti į „sveiką“ ir „nesveiką“, o vartoti sąvokas „sveika“ ir „nesveika“ mityba. Dažnai piktnaudžiauti keptu maistu dietologai nepataria. Vis dėlto, kepimas – tai dažniausiai pirmas maisto terminio apdorojimo etapas. Kepimą galima skirstyti į kelis procesus – apkepimas arba pakepimas. Svarbiausia, kad tai būtų neilgai trunkantis procesas, ne aukštesnėje nei 160 laipsnių temperatūroje.

Po kiekvieno kepimo dietologai primygtinai rekomenduojama keisti aliejų ir nenaudoti jau kartą naudoto. Labai svarbu kepto maisto nešildyti nei keptuvėje, nei mikrobangų krosnelėje. Žalingiausias yra įkaitintuose riebaluose keptas maistas.

„Kepto maisto visai reikia atsisakyti.“

Prieš vartodami keptą maistą pirmiausia būtina atsižvelgti, ar neturite rimtų sveikatos sutrikimų. Keptų patiekalų atsisakyti visai nebūtina, nes saikingai vartojamas keptas maistas gali užimti tinkamą vietą subalansuotoje mityboje ir teikti malonumą. Svarbu susipažinti su kepimo technologija, atsižvelgti į specialistų – dietologų ir profesionalių virėjų - patarimus ir gaminti taisyklingai. Ypač svarbu vartoti daug šviežių įvairiaspalvių daržovių. Rekomenduojamas kiekis per dieną - 300-500 gramų daržovių arba po didelį dubenėlį daržovių prie kiekvieno valgio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"