TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ką reikėtų žinoti norintiems gydytis svetur

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jei tik nori, lietuviai gali gydytis Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalyse ir už gydymo išlaidas gauti kompensaciją. Tik derėtų žinoti, kad  užsienietiškos ir lietuviškos paslaugos kainų skirtumą teks padengti patiems.

„Ligonių kasa Lietuvoje padengia tą gydymo išlaidų dalį, kokia būtų kompensuota Lietuvoje, t. y. lietuvišką kainą. [...] Reikėtų nepamiršti ir to, kad patiems tektų susimokėti papildomus mokesčius bei priemokas, kurios gali būti taikomos užsienio šalyse, taip pat kelionės, nakvynės, apgyvendinimo išlaidas“, – įspėja Ligonių kasų Paslaugų ekspertizės Metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaida Momkuvienė.

Jau daugiau kaip tris mėnesius gydytis ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse yra paprasčiau. Tačiau iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi vos 10 žmonių, kurie vėliau kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas.

– Ar mūsų krašto žmonės noriai gydosi kitose valstybėse? Žinome, kad už Lietuvos ribų gydėsi vos dešimt žmonių, bet gal norą gydytis svetur rodo daugiau?

– Taip, iniciatyvą, norą rodo daugiau žmonių. Kiekvieną dieną susilaukiame klausimų. Tačiau kadangi šios direktyvos nuostatos kol kas galioja tik tris mėnesius, gavome tik apie 10 prašymų. Mūsų kraštiečiai naudojasi gydytojų specialistų konsultacijomis, kai kurie įsigijo vaistų, kai kuriems kitose šalyse buvo atliktos akių operacijos.

– Kokios tos kitos šalys?

– Tarkime, Vilniaus teritorinė ligonių kasa gavo ir išnagrinėjo penkių gyventojų prašymus. Du iš šių prašymų buvo dėl chirurginio gydymo išlaidų kompensavimo Vokietijoje ir Estijoje. Vienu atveju buvo prašoma kompensuoti vaistų įsigijimo išlaidas Lenkijoje. Vienas prašymas buvo kompensuoti reabilitacijos paslaugas Vengrijoje. Šiaulių teritorinė ligonių kasa gavo prašymą dėl Latvijoje patirtų išlaidų kompensavimo. O Kauno ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos tokių prašymų kol kas negavo.

– Ar užsienyje traumą patyrę žmonės patenka į šią kategoriją?

– Ne, nes patirta trauma jau patenka į būtinosios pagalbos teikimo sritį. O pagal šią direktyvą ir perkeltas teisės aktų nuostatas kompensuojamos planinės sveikatos priežiūros paslaugos, suteiktos kitose šalyse.

– Bet jei žmogus patiria traumą užsienyje, jis vis tiek yra gydomas nemokamai?

– Jis yra gydomas pagal kitus dokumentus, būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančius ES teisės aktus. Žmogus turi pasirūpinti ES draudimo kortele, pateikti ją kitos šalies gydymo įstaigai ir vėliau gauti kompensacijas pagal būtinąją pagalbą reglamentuojančius teisės aktus.

– Kokie yra gydymo kainų skirtumai? Kiek gali kainuoti gydymas čia, Lietuvoje, ir kitose valstybėse?

– Gal pateiksiu pavyzdį, kaip skiriasi kardiologo konsultacijos kaina Lietuvoje ir svetur. Lietuvoje tokia paslauga kainuoja nuo 74 iki 87 litų, Estijoje – apie 52 litus. Tačiau, jei konsultacijos metu atliekami papildomi tyrimai, gali tekti primokėti nuo 120 iki 300 litų. Danijoje už tą pačią gydytojo kardiologo konsultaciją gali tekti susimokėti apie 400 litų.

– Kokią dalį gydymosi išlaidų padengia ligonių kasos Lietuvoje?

– Ligonių kasa Lietuvoje padengia tą gydymo išlaidų dalį, kokia būtų kompensuota Lietuvoje, t. y. lietuvišką kainą.

– Paminėjote kardiologo konsultacijos kainą. Lietuvoje ji kainuoja nuo 74 iki 87 litų, Danijoje – 400 litų. Taigi skirtumą tektų apmokėti patiems?

– Tą dalį tektų padengti patiems. Reikėtų nepamiršti ir to, kad patiems tektų susimokėti papildomus mokesčius bei priemokas, kurios gali būti taikomos užsienio šalyse, taip pat kelionės, nakvynės, apgyvendinimo išlaidas. Todėl, prieš gaudamas tas paslaugas, pacientas turėtų nuodugniai susiplanuoti kelionę ir pasitarti su savo gydytoju.

– Paskambinęs LRT radijo klausytojas teiraujasi, ar ligonių kasa gali kompensuoti Lenkijoje įsigytus vaistus, kurių Lietuvoje nėra?

– Vaistams galioja analogiškos taisyklės, kaip ir paslaugoms, jei vaistai nėra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kompensuojamųjų vaistų sąrašus. [Jei vaistai įrašyti į šiuos sąrašus] galimybių kompensuoti vaistus Lietuvoje, deja, neturėsime.

– Jei žmogus perka vaistus užsienyje ir norėtų tiksliai sužinoti, kur jis turėtų kreiptis?

– Visa informacija yra teikiama Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro interneto svetainėje www.lncp.lt. Joje skelbiama, kokios paslaugos teikiamos, kokie vaistai kompensuojami, yra ir tų vaistų kainos. Sykiu norėčiau informuoti, kad visose valstybėse tokie informacijos centrai buvo įsteigti. Yra skelbiamos jų nuorodos, galima pasidomėti, kokia tvarka ir kokios kainos yra kitose valstybėse.

– LRT radijo klausytoja klausia – jei Lietuvos pilietis turi sveikatos draudimą, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir, atvykęs į Lietuvą, nori pasigydyti, ar yra galimybė kompensuoti jo gydymo išlaidas?

– Jei jis norėtų planinio gydymo ir kažkokių paslaugų Lietuvoje, prieš išvykdamas atsakingoje įstaigoje turėtų pasidomėti, kokia yra planinio gydymo kompensavimo tvarka toje šalyje, šiuo atveju – Didžiojoje Britanijoje. Ir, pasirūpinęs atitinkamomis formomis, atvykti čia, į Lietuvą. Grįžęs jis, žinoma, gaus kompensaciją.

– Ar, vykstant gydytis svetur, reikia gydytojo iš Lietuvos siuntimo? Jei taip, ar siuntimą būtina išsiversti?

– Kaip ir Lietuvoje, siuntimas gydytis svetur būtinas, kai vykstate pas gydytoją specialistą – kardiologą, oftalmologą ar kt. Taip pat siuntimas reikalingas, kai vykstate gydytis stacionariai. Privalomo reikalavimo, kad siuntimas būtų išverstas, nėra, bet mes rekomenduojame jį išsiversti, nes, nuvykę į kitą šalį, versdami siuntimą, sugaišite laiko ir susidursite su papildomomis tiek nakvynės, tiek vertimo išlaidomis.

– Jei žmogus susiruošė gydytis svetur, ar jis turi nurodyti motyvus, kodėl nori gydytis ten, o ne Lietuvoje?

– Jis šių motyvų neprivalo nurodyti. Ir Lietuvoje, ir kitoje ES šalyje pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją. Tik jis turi prisiminti, kad, grįžęs į Lietuvą ir pristatydamas dokumentus teritorinei ligonių kasai, turės pateikti siuntimo kopiją, medicininių dokumentų kopijas iš tos gydymo įstaigos, kur jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ir finansinių dokumentų kopijas, iš kurių būtų galima spręsti, kokios paslaugos pacientui buvo suteiktos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"