TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ką reikia žinoti apie Ebolos protrūkį

2014 09 29 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 6200 žmonių Gvinėjoje, Liberijoje, Nigerijoje, Senegale ir Siera Leonėje užsikrėtė Ebolos virusu nuo šių metų kovo ir šis protrūkis yra didžiausias kada nors užfiksuotas. Mirė jau daugiau nei 2900 žmonių, rašo "The New York Times".

Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad galimas blogiausias scenarijus - 1,4 mln. ligos atvejų per keturis mėnesius. Jis grindžiamas duomenimis, gautais nuo rugpjūčio mėnesio iš Liberijos ir Siera Leonės. Duomenys, gauti iš Gvinėjos, buvo ne visai patikimi.

Sprendžiant iš duomenų, gautų iš Liberijos ir Siera Leonės, geriausias scenarijus būtų nuo 11 tūkst. iki 27 tūkst. ligos atvejų iki sausio 20 dienos. Manoma, kad 70 proc. pacientų izoliuojami, mirusieji saugiai palaidojami. Apie 18 proc. pacientų Liberijoje ir 40 proc. Siera Leonėje sulaukia atitinkamo gydymo.

Blogiausias scenarijus: nuo 537 tūkst. iki 1,4 mln. atvejų per tą patį laiką. Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas dr. Thomas R. Friedenas patikino, kad imamasi visų veiksmų, kad liga toliau neplistų ir blogiausias scenarijus neišsipildytų. "Tačiau svarbu suprasti, kad tai gali įvykti", - sakė jis.

JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie karinių ir medicinos išteklių plėtrą kovai su protrūkiu. JAV turėtų įkurti Liberijoje net 17 Ebolos gydymo centrų, maždaug 1700 lovų. Kovoti su liga į Liberiją ir Senegalą bus pasiųsta 3 tūkst. JAV kariškių, įskaitant gydytojus.

Pasak ekspertų, rizika, kad kas nors gali užsikrėsti Ebolos virusu JAV, - labai maža. Gydytojams visoje šalyje primenama, kad pasidomėtų pacientų, kurie skundžiasi karščiavimu, buvusiomis kelionėmis. Pacientai, kurie lankėsi Vakarų Afrikoje, atidžiai ištiriami. Dėl padidėjusio susirūpinimo buvo kilęs aliarmas trijose Niujorko ligoninėse, tačiau Ebolos atvejai nepasitvirtino. Infekcijų kontrolės standartinės procedūros garantuoja, kad Ebolos virusas neplis taip lengvai, kaip būna Holivudo filmuose apie užkrečiamąsias ligas.

Ebolos virusas buvo atrastas 1976 metais ir dabartinis ligos protrūkis yra didžiausias per pastaruosius keturis dešimtmečius. Ebolos virusu neužsikrečiama tiesiog būnant arti šia liga sergančių žmonių. Tai ne oru plintanti liga kaip gripas ar kvėpavimo virusai, pavyzdžiui, SŪRS. Ebolos virusas plinta per tiesioginį sąlytį su organizmo skysčiais. Infekcija gali būti perduodama per užsikrėtusio asmens kraują ar vėmalus, jei jų patenka į kito asmens akis, nosį ar burną. Kaip matyti iš dabartinio protrūkio, dauguma naujų atvejų buvo užfiksuota tarp tų žmonių, kurie rūpinosi sergančiais artimaisiais ar parengė užkrėstą kūną laidotuvėms.

Labai rizikuoja sveikatos priežiūros darbuotojai, ypač jei netinkamai naudojasi apsaugos priemonėmis, nėra apmokyti teisingai jas nukenksminti. Virusas gali išgyventi ant paviršių, todėl liga gali išplisti per bet kokį daiktą, užterštą kūno skysčiais, pavyzdžiui, latekso pirštines ar adatas.

Kodėl taip sunku kovoti su Ebolos virusu? Epidemija plinta greičiau nei spėjama telkti pastangas kovai su ja. Anot organizacijos "Gydytojai be sienų", gali užtrukti mėnesius, kol vyriausybės ir sveikatos priežiūros darbuotojai pradės kontroliuotį padėtį regione. Kai kuriose Vakarų Afrikoje vietovėse paplitęs tikėjimas, kad liga atsiranda tiesiog garsiai pasakius: "Ebola". Tokie tikėjimai - pagrindinės kliūtys gydytojams kovoti su protrūkiu. Kai kurie žmonės net kaltino gydytojus dėl viruso plitimo ir ligos atveju kreipėsi į žiniuonis. Jų skepticizmas turi ir tiesos grūdą: ligoninės darbuotojai, nesiėmę tinkamų atsargumo priemonių, netyčia tapo viruso pernešėjais.

Ligų kontrolės ir prevencijos centras perspėja, kad ligos simptomai paprastai atsiranda maždaug aštuntą - dešimtą dieną nuo gauto užkrato. Pradžioje būklė atrodo panaši kaip gripo atveju: galvos skausmas, karščiavimas, maudimas, bendras negalavimas. Kartais ir kūno bėrimas. Vėliau prasideda viduriavimas ir vėmimas. Tada apie pusę visų atvejų Ebola smogia žiauriausiu būdu - sukelia aukų kraujavimą. Jie gali vemti ar šlapintis krauju, ar kraujuoja po oda, arba kraujas sunkiasi iš akių ar pro burną. Bet ne kraujavimas paprastai nužudo pacientus. Kraujospūdis pasidaro toks žemas, kad sutrinka širdies, inkstų, kepenų ir kiti organų veikla.

Nėra vakcinos ar vaistų išgelbėti žmonėms nuo Ebolos viruso. Per pastaruosius protrūkius 60 - 90 proc. atvejų buvo mirtini. JAV vyriausybė planuoja spartinti vakcinos, apsaugojusios nuo viruso beždžiones makakas, plėtrą, tačiau nėra jokių garantijų, kad ji bus veiksminga žmonėms. Kas turėtų prieigą prie riboto eksperimentinio vaisto, karštai diskutuojama ir etiniu požiūriu. Ką gali padaryti visi gydytojai - padėti ligoniams slaugydami, skirdami skysčius ir vaistus kraujospūdžiui palaikyti ir gydydami kitas infekcijas, dažnai užklumpančias apsilpusį organizmą. Pasirodo, kad nedidelis procentas žmonių turi imunitetą Ebolos virusui.

Anksčiau manyta, kad Ebolos virusu žmonės užsikrėtė nuo beždžionių, nes 1976 metais, kai virusas buvo atrastas, ligos protrūkis prasidėjo žmonėms užvalgius gorilos mėsos. Dabar šią teoriją mokslininkai atmetė. Iš dalies dėl to, kad užsikrėtusios beždžionės turi net didesnę tikimybę mirti negu žmonės. Manoma, kad natūralus viruso rezervuaras yra šikšnosparniai. Beždžionės ir žmonės užsikrečia suvalgę maisto, užteršto šikšnosparnių išskyromis, arba palietę paviršių, užterštą infekuotų šikšnosparnių išmatomis, ir tada -savo akis ar burną.

Dabartinis protrūkis prasidėjo, atrodo, netoli Guéckédou kaimo, Gvinėjoje. Ten, anot "Gydytojųi be sienų", įprasta medžioti šikšnosparnius.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"