TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ką turėtume žinoti apie Alzheimerio ligą?

2013 09 20 12:14
Reuters/Scanpix nuotrauka

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kas rugsėjo 21 dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių pastebi, kad ilgainiui ima silpnėti atmintis. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?

Alzheimerio liga (toliau – AL) – tai lėtinė progresuojanti, dažniausiai senyvo amžiaus žmonių galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris (Alois Alzheimer). Jis pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų dariniais– neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais.

Pasaulyje šia liga serga daugiau nei 30 mln. žmonių. AL dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ji pasireiškia ir anksčiau. Liga keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas.

Skiriami du AL tipai:

Ankstyvoji AL, pasireiškianti iki 65 metų (retesnė, greičiau progresuoja, labiau nukenčia aukštesniosios smegenų žievės funkcijos – kalba, praktinės veiklos įgūdžiai).

Vėlyvoji AL, pasireiškianti po 65 metų (dažniausia forma).

Kartais būna sunku nustatyti AL tik dėl to, kad sergantieji šia liga retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.

Simptomai ir požymiai

Dažniausiai pasireiškia šie AL simptomai ir požymiai:

Progresuojantis užmaršumas. Ligos pradžiai būdingi užmaršumo epizodai. Pamirštami neseni įvykiai, paprasti nurodymai. Užmaršumas ilgainiui progresuoja. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Iš pradžių seniai įsisavinta informacija dar prisimenama. Vėliau nebegebama atsiminti ir šios informacijos, pamirštami vaikų vardai, kiek jų yra, prarandami buitiniai įgūdžiai. Ligai įsisenėjus ligoniai pamiršta, kad reikia pavalgyti, neatpažįsta savęs veidrodyje ir kt. Paskutinėse ligos stadijose ligonis visiškai netenka ryšio su aplinka, į ją nebereaguoja.

Kalbos sutrikimai. Iš pradžių darosi sunku rasti tinkamą žodį spontaninės kalbos metu. Ligonių kalba neretai tampa neaiški, padaugėja automatinių frazių. Vėlesnėse ligos stadijose sutrinka kalbos suvokimas.

Dezorientacija. Sutrinka ligonių orientacija laike ir vietoje. Ligoniai gali pasiklysti net gerai žinomoje aplinkoje.

Sunkumai atliekant įprastines užduotis. Tokia kasdienė veikla kaip valgio gaminimas, reikalaujanti tam tikros veiksmų sekos, tampa labai sunki, o vėliau ir neįmanoma.

Asmenybės pokyčiai. Sergantieji AL gali būti nepastovios nuotaikos. Jie gali reikšti nepasitikėjimą kitais, būti užsispyrę, vengti bendravimo. Iš pradžių tai gali lemti nerimas, kurį jie jaučia pastebėję nekontroliuojamus atminties pokyčius. Neretai AL lydi depresija, paranoja. Ligai progresuojant ligoniai gali tapti nerimastingi, agresyvūs, gali netinkamai elgtis.

Visa tai labai traumuoja ne tik ligonį, bet ir jo šeimos narius. Artimieji iš pradžių tik stebi laipsniškus sergančiojo asmenybės pokyčius, tačiau ateina laikas, kai simptomai pasidaro ryškūs ir priverčia artimuosius ar sergantįjį kreiptis į medikus.

Diagnostika

Susirgusieji AL asmenys patys paprastai nesikreipia į gydytoją. Ligą pastebi artimieji ar šeimos gydytojai.

Įtaręs AL, gydytojas:

• apklausia pacientą, jo šeimos narius (tai ypač svarbu);

• skiria medicininius tyrimus;

• skiria įvairaus sudėtingumo užduotis, kuriomis įvertina pažintinės funkcijos sutrikimą ir jo laipsnį;

• esant emocijų sutrikimui, susijaudinimui, būtinai skiria psichiatro konsultaciją;

• skiria laboratorinius tyrimus, padedančius paneigti kitas ligas ir patvirtinti šios ligos diagnozę;

• skiria galvos smegenų vaizdo tyrimus (kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tyrimą), kuriuo nustatoma smegenų atrofija, būdinga AL, bei paneigiamos kitos galimos smegenų ligos, galinčios sukelti panašius ligos simptomus (smegenų augliai, kraujotakos sutrikimai).

Rizikos veiksniai

Nors daugumos AL atvejų pirminė priežastis nežinoma, tačiau šios ligos rizikos veiksniams priskiriama:

• amžius – AL paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims, vyresniems nei 85 metų asmenims AL dažnis gali siekti net iki 50 proc.;

• paveldimumas – ankstyvoji (prasidedanti iki 60–65 metų) AL dažniausiai yra paveldima;

• ryšys su Dauno (Down) sindromu;

• estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės;

• gyvenime buvęs ar esamas apsinuodijimas aliuminiu;

• galvos smegenų trauma;

• silpna širdies ir kraujagyslių sistema, diabetas, hipertenzija, aukštas cholesterolio kiekis;

• netinkamas gyvenimo būdas, menkas išsilavinimas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis;

• rūkymas.

AL gydymas

Kol kas nėra veiksmingų medikamentinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo AL ar išgydyti šią ligą. Kai kuriuos simptomus lengvinantys vaistai yra vienintelė pagalbos priemonė. Jie neišgydo, tačiau gali šiek tiek sulėtinti ligos progresą, palengvinti simptomus ir požymius.

Kartais gydytojas skiria vaistų, padedančių sušvelninti nerimą, depresiją, nemigą, neretai lydinčius AL.

Patarimai AL sergančių ligonių slaugytojams:

• Būkite kantrūs, supratingi, dėmesingi.

• Duokite ligoniui gerti kuo daugiau skysčių.

• Nepamirškite savęs! Rūpinkitės ir savimi, tausokite savo nervus ir psichinę pusiausvyrą;

• Neskubėkite pildyti ir daryti visko, ko ligonis įsigeidžia, bet nesiginčykite.

• Jei ligoniui sunkiau atsiminti žodžiu sakomas užduotis ar prašymus, rašykite raštelius. Sakiniai turi būti trumpi, aiškūs, konkretūs.

• Kalbėkite trumpais sakiniais. Neužduokite iš karto daug užduočių.

• Leiskite žmogui dirbti įprastus darbus. Nekeiskite daiktų vietos. Neatimkite jo mėgstamų užsiėmimų. Žinoma, turite prižiūrėti, ar nedaro ko nors netinkamo.

• Kiekvienas žmogus turi mėgstamus drabužius ar daiktus. Jei jie susidėvėjo, pakeiskite juos kaip nors gudraudamas.

• Ligonis gali labai pamėgti cukrų. Tiesiog jį paslėpkite, kad nebūtų matomas, lengvai prieinamas, bet į arbatą ar kavą įdėkite daugiau nei įprasta.

• Jei jūsų prižiūrimas žmogus mėgsta išeiti vienas, nieko baisaus, jei tame name ir vietovėje gyvenate seniai. Tik būtinai įdėkite į kišenę raštelį su jo vardu, užrašykite vieną ar kelis telefono numerius. Jeigu ligoniui tai – nauja vieta, žmogus gali pasiklysti. Būkite budrūs!

Profilaktika

Kad ir kaip gaila, kol kas nėra žinomi jokie efektyvūs šios ligos prevencijos būdai. Jų paiešką sunkina tai, kad patologiniai procesai smegenyse prasideda prieš kelis dešimtmečius iki atsiranda klinikinių simptomų ir dar nėra žinomas pirmasis veiksnys, skatinantis šios ligos vystymąsi. AL pasireiškia, kai pasiekiamas tam tikras pažeidimų slenkstis, o peržengti jį padeda kraujotakos bei endokrininės ligos. Ligos simptomams pasireiškus gana ryškiai, jos sustabdyti nebeįmanoma. Tačiau šaltiniai aprašo įvairias bandomas profilaktikos priemones.

Taigi, jeigu apie AL prevenciją kalbėti yra per drąsu, tai smegenų kraujotakos sutrikimų prevencija tikrai yra ir ji gerai žinoma. Tai – kraujospūdžio bei gliukozės koncentracijos kraujyje normalizacija, širdies ligų prevencija.

Spėjama, kad riziką susirgti AL turėtų mažinti:

• reguliarus fizinis aktyvumas;

• intelektinė stimuliacija;

• socialinis aktyvumas (nuolatinis bendravimas, visuomeninė veikla);

• neriebus maistas, ypač praturtintas B grupės vitaminais, folio rūgštimi, Omega-3 riebalinėmis rūgštimis,vaisių ir daržovių sultys;

• saikingas alkoholio vartojimas;

• trauminio smegenų pažeidimo nebuvimas.

AL yra nepagydoma liga, tačiau anksčiau pradėtas gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti ligos požymius ir pagerinti šių pacientų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Straipsnį parengė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"