TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kad pacientai nepatirtų žalos gydydamiesi

2014 12 20 6:00
Visada yra rizika, susijusi su galima gydymo žala pacientui. Tačiau propaguodami "kaltės kultūrą" pacientų saugos nepagerinsime. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors šiuolaikinė medicina daug gali, dažna gydymo forma yra susijusi su rizika, gresiančia žala paciento sveikatai. Kasmet nuo 8 iki 12 proc. žmonių, patekusių į Europos Sąjungos (ES) ligonines, patiria nepageidaujamų pasekmių, atsiradusių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Nors pažanga, gerinant ES šalių pacientų saugą, akivaizdi, čia dar reikės daug nuveikti.

Tarp didžiausią susirūpinimą keliančių problemų – hospitalinės infekcijos, ypač dažnos po invazyvių procedūrų. Dėl šių infekcijų galima žala vieno paciento iš keturių sveikatai. Grėsmingas mikrobų atsparumo vaistams didėjimas – dar vienas iššūkis sveikatos priežiūrai. Akivaizdu, kad efektyvi infekcijų kontrolė ir geresnis antimikrobinių vaistų vartojimas šiandien yra neišvengiama būtinybė. Lygiai taip pat svarbu, kad pacientai gautų maksimaliai efektyvų gydymą, turėtų įtakos priimant sprendimus dėl jų gydymo. Todėl šiandien pacientų saugos gerinimas yra vienas ES sveikatos politikos prioritetų. Apie tai kalbėta gruodžio 2 - 3 dienomis Romoje per sveikatos ekspertų susitikimą, kurį surengė Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga (CHAFEA), vykdanti Europos Komisijos (EK) pavedimus.

Nerimą kelianti statistika

Kreipdamasis į renginio dalyvius, ES sveikatos ir maisto saugumo komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė problemos mastą. Statistika apie pacientų saugumą Europoje verčia rimtai susirūpinti. Kiekvienais metais nuo 8 iki 12 proc. žmonių, patekusių į ES ligonines, kenčia dėl nepageidaujamų reiškinių, atsiradusių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Negana to, manoma, jog 37 tūkst. pacientų kasmet ES miršta dėl infekcijų, susijusių su asmens sveikatos priežiūra, nors daugelio jų buvo galima išvengti. Be visa ko, tai ir didelė finansinė našta: vien išlaidos, susijusios su hospitalinėmis infekcijomis, sudaro apie 7 mlrd. eurų kasmet. V. P. Andriukaičio teigimu, pacientų saugos srityje pirmiausia reikia daugiau skaidrumo, įskaitant kokybės ir saugumo sistemų diegimą bei taikymą, kokybės ir saugumo standartų kūrimą.

Pranešimus apie pacientų saugą ir gydymo kokybę skaitė geriausi Europos ekspertai.

Žingsniai į priekį

Įsigaliojus ES direktyvai dėl "Sveikatos priežiūros be sienų", siekis gauti vienodo lygio pagalbą kiekvienoje šalyje narėje tapo dar aktualesnis. Jau 2009-aisiais ES Taryba parengė rekomendacijas šalims dėl pacientų saugumo, o šių metų liepą paskelbta, kaip jos įgyvendinamos. Europos Komisijos ataskaita parodė, jog yra pažangos šioje srityje: politikai jau labiau suvokia pacientų saugos problemą; imta rengti atitinkamą strategiją bei programas. Pacientai jau geriau žino, kaip pranešti apie nepageidaujamus reiškinius, ir tai daro. Tačiau medikų švietimas ir mokymai apie pacientų saugą toli gražu nepakankami. Be to, daugelyje šalių tebėra gaji "kaltės kultūra", o tai neleidžia gerinti situacijos.

Apskritai Europos šalys turėtų daugiau bendradarbiauti pacientų saugos srityje, keistis gerąja patirtimi. Kaip parodė Eurobarometro tyrimas, pacientų saugos rekomendacijų įgyvendinimas yra labai nevienodas. Daugiausia dėl to nuveikta Jungtinėje Karalystėje, toliau eina Estija ir Nyderlandai. Lietuva šiuo požiūriu atrodo irgi neblogai. Prasčiausiai čia sekasi Rumunijai ir Slovėnijai.

Skirtingos galimybės

Kaip pažymėjo susitikimo Romoje dalyviai, ES valstybėms sunku eiti vienu keliu gerinant pacientų saugą. Mat šalys yra labai skirtingos ir daug kas priklauso nuo požiūrio į gydytoją. Štai vienose valstybėse gydytojas yra aukščiausia instancija, tad pacientas tikrai nedrįstų klausti, ar šis saugosi hospitalinių infekcijų. Apskritai pacientų saugos kultūra labai skiriasi, tai priklauso ir nuo pragyvenimo lygio. Vargingesnėse valstybėse, kur maži atlyginimai, menkas sveikatos priežiūrai skiriamo BVP procentas, mažiau skiriama dėmesio ir pacientų saugai. Be to, tose šalyse yra didelis protų nutekėjimas, o tai irgi blogina situaciją. Valdžia dažnai nenori investuoti į pacientų saugą, nes tai vertina kaip papildomas išlaidas. Trūksta ne tik politinės valios, bet ir technologijų. Kita vertus, pacientų sauga labai priklauso ir nuo lyderių – įstaigų bei institucijų vadovų. Kai į komandą įsilieja daugiau jaunų žmonių, permainų greičiau sulaukiama.

Pacientų galios – per mažos

2009-ųjų ES Tarybos rekomendacijose šalims narėms daug dėmesio skirta pacientų vaidmeniui. Siūlyta įtraukti juos į pacientų saugos politikos bei programų kūrimą, skleisti jiems informaciją apie esamus pacientų saugos standartus ir priemones, galinčias padėti išvengti gydymo klaidų. Pacientai turėtų būti informuojami apie skundų procedūras, savo teisių gynimo būdus ir žalos atlyginimo sąlygas.

Tačiau Europos pacientų forumo vyresnioji politikos patarėja Kaisa Immonen-Charalambous teigė, jog pacientai vis dar per mažai turi teisių priimant sprendimus dėl jų gydymo. Savo šalyse žmonėms tikrai sunku rasti informacijos apie gydymo saugumą ir kokybę, o ką jau kalbėti apie kitas valstybes. Kaip parodė Eurobarometro tyrimas, šiuo metu rinkdamiesi ligoninę, ES šalių gyventojai pirmiausia remiasi pačios įstaigos reputacija (38 proc.), kitų pacientų nuomone (31 proc.).

"Pacientams tikrai sudėtinga nuspręsti, kuri ligoninė gera, o kuri – ne, todėl jiems reikia lyginamųjų duomenų apie gydymo įstaigas savo šalyse ir ES valstybėse. Kita vertus, pacientams būtina paaiškinti, kaip suvokti tuos kokybės ir saugumo duomenis", – pabrėžė K. Immonen-Charalambous.

Jos teigimu, reikalinga informacija, kad pacientai galėtų lyginti ligoninių kokybę ir pasirinkti gydymo įstaigą, turi būti lengvai aptinkama, teikiama vieno langelio principu nacionaliniu ir ES lygiu. Tokie duomenys galėtų būti skelbiami vienoje pagrindinėje interneto svetainėje.

"Sveikatos priežiūros sistemos atvirumas ir skaidrumas – tai kelias, kuriuo turime eiti. Nors ir esama kritikuotinų dalykų, jau žengtas didelis žingsnis į priekį", – teigė Europos pacientų forumo atstovė.

Konferencija vyko Romos katalikiškojo Švč. Širdies universiteto Medicinos ir chirurgijos fakultete.

Iš klaidų nesimokoma

Kad esama nemažai dalykų, kuriuos reikia gerinti, tvirtino ir EK atstovė Agnieszka Daval-Cichon. Pasak jos, Eurobarometro tyrimo duomenys atskleidė, kad ES piliečių suvokimas apie jų sveikatos priežiūros saugumą nepasikeitė nuo 2009 metų. Net ir 2014-aisiais daugiau kaip 50 proc. respondentų, dalyvavusių europiniame tyrime, manė, jog pacientai gali patirti žalos gydydamiesi ligoninėje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Ketvirtadalis respondentų teigė, kad jie ar jų šeimos nariai patyrė nepageidaujamų reiškinių.

Gera naujiena ta, kad palyginti su 2009-aisiais kur kas daugiau pacientų apie tai pranešdavo (28 proc. - 2009 metais ir 46 proc. – 2014 metais). Deja, labai dažnai nieko neįvykdavo, net ir pranešus apie nepageidaujamus simptomus ar reiškinius: tik kas penktas pacientas sulaukdavo gydytojo ar slaugytojos atsiprašymo. Negana to, vos 12 proc. pacientų teigė, kad buvo imtasi priemonių siekiant išvengti panašių klaidų ateityje.

"Taigi daugiau pacientų pasinaudojo galimybe pranešti apie nepageidaujamus reiškinius, bet vis dar pasigendama mokymosi iš klaidų", – pabrėžė A. Daval-Cichon.

Palaikys pastangas

Akivaizdu, kad ES šalys turi labiau rūpintis pacientų saugos kultūra. Savo ruožtu EK ir toliau palaikys jų pastangas tai įgyvendinant. ES lygmeniu dar reikės sukurti bendrą apibrėžimą, kas yra kokybiška sveikatos priežiūra, taip pat bendrą šios srities terminologiją bei rodiklius. Praverstų ir bendros europinės gairės, kurios padėtų teikti pacientams informaciją apie jų sveikatos priežiūros kokybę. Bus toliau dirbama su ES valstybėmis siekiant bendro supratimo apie pacientų saugos ir kokybiškos priežiūros standartus, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. ES skatins pacientų, jų šeimų, neformalių globėjų bei sveikatos priežiūros profesionalų mokymus, padės rengti pranešimus apie nepageidaujamus reiškinius ir mokymosi sistemas (reporting and learning systems).

Bus tęsiami ir svarbūs ES finansuojami projektai, skatinantys bendradarbiavimą pacientų saugos srityje. Jie leis gerinti antibiotikų skyrimą vaikams ir mažinti atsparumą vaistams, prisidės prie hospitalinių infekcijų prevencijos, ligoninių rezultatų lyginimo. Tai projektai, padedantys didinti pacientų saugą per dienos chirurgijos plėtrą, pacientų patekimo iš vienos įstaigos į kitą gerinimą ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"