TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai alkoholis pasitelkiamas stresui įveikti

2015 04 14 16:28
Diskusijos dalyviai, kairėje - advokatas Tomas Bagdanskis.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Advokato Tomo Bagdanskio teigimu, darbuotojai ir darbdaviai skirtingai mąsto, ko vieniems iš kitų reikia. "Darbdaviai mano, kad darbuotojams reikia pinigų, o šie nori pagarbos, - sakė jis. - Pagarba būna per bendravimą, apsikeitimą informacija, žiniomis apie riziką būti atleistiems, visa tai padėtų slopinti stresą, tada galbūt būtų mažiau geriama."

Antradienį per BNS vykusią spaudos konferenciją-diskusiją buvo aptariama, kodėl stresą darbe lietuviai skandina alkoholyje.

Blogiau ten, kur mažiau kontrolės

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius teigė, kad bendra Lietuvos kultūra artėja prie Vakarų. "Lietuviai mėgsta rasti problemų ir jomis gardžiuotis", - sakė jis. Ir patikino, kad alkoholio vartojimas mažėja, disciplinos yra daugiau, o pažeidimų bei nelaimingų atsitikimų, susijusių su gėrimu, nustatoma mažiau. G. Klimavičiaus nuomone, padėtis gerėja dėl vadybos, kultūros ir vertybių pokyčių. "Ne darbas viską lemia, - sakė jis. - Asmeninis gyvenimas tapatinamas su ne vien atsipalaidavimu, vartojant alkoholį, atsiranda ir kitokių išraiškos formų." Tendencijas viceministras vadino geromis.

Arūnas Lupeika iš Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos pritarė, kad kreivė mažėja: jei 1990 metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais daugiau kaip pusė žmonių buvo vartoję alkoholio, dabar - apie 20 proc. Vis dėlto jis sakė: "Mūsų inspekcijos moto: net ir vienas žuvęs darbe yra per daug." A. Lupeika priminė posakį: šventes švęsk, bet ne darbe. "Mūsų žmonės dar niekaip nesupranta, kad pavartoję alkoholį kenkia ne tik sau, bet tampa pavojingais ir aplinkiniams. Nuo nekoordinuotų, neadekvačių veiksmų gali nukentėti šalia esantys kolegos", - teigė A. Lupeika. Jis pateikė pavyzdį: balandžio 7 dieną, po velykinių švenčių, buvo patikrintos keletas statybviečių ir rasti 9 neblaivūs darbuotojai. Tai statybininkai, kurie gali susižaloti arba pakenkti aplinkiniams. Kaip sakė A. Lupeika, vartojančių alkoholį ir neblaivių žmonių neretai būna būtent tarp dirbančiųjų statybose ir miškuose, tai yra tokiose vietose, kuriose mažiau kontrolės, o darbo sąlygos sudėtingesnės. Jie teisinasi, esą nori pasišildyti, bet nesupranta, kad tai gali baigtis labai liūdnai. Tikrinanti ir randant apsvaigusius nuo alkoholio darbuotojus, galima išgelbėti jiems gyvybę, teigė A. Lupeika.

Lengva įsigyti

Kaip sakė Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, Europoje pagal alkoholio vartojimą lietuviai yra trečioje vietoje, nusileidžia tik baltarusiams ir moldavams. Lietuvoje vienam gyventojui tenka apie 15 litrų absoliutaus alkoholio per metus. "Statistika pakankamai šiurpi, - teigė G. Belian. - Apskaičiuota, kad jei kurioje nors valstybėje peržengiama 7-8 litrų absoliutaus alkoholio riba, su problema darosi sunku susitvarkyti, prarandama dalis bendrojo vidaus produkto ir netiesioginių išlaidų, kurias labai sunku apskaičiuoti." Ji pažymėjo, kad Lietuvoje - vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) alkoholinių gėrimų prieinamumas, tai yra sąlyginai žema kaina ir daug prekybos vietų, kuriose jų galima įsigyti, yra išduota apie 19 tūkst. licencijų. "Tikiuosi, kad bus priimti politiniai sprendimai, siekiant apriboti tokį prieinamumą", - vylėsi G. Belian. Ji pasakojo apie departamento atliktą nedidelį tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad apie 15 proc. darbuotojų prisipažino, jog nors kartą buvo atėję į darbą apsvaigę, neišsipagirioję, o apie 6 proc. - pastaruosius 12 mėnesius.

Jautrus klausimas

Dr. Birutė Pajarskienė iš Higienos instituto sakė, kad jos atstovaujama įstaiga tyrimus dėl streso darbe, veiksnių ir pasekmių atlieka nuo 1995 metų atlieka tyrimus. "O kalbant apie alkoholio vartojimą kaip būdą įveikti stresą 2011-2012 metais esame darę tyrimą restruktūrizuojamose ligoninėse", - pasakojo ji. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie streso lygiai pasiekiami, kai nežinia, kas laukia, kokia bus ateitis, kas bus su darbo vietomis, ar apskritai turės darbą. Norėta išsiaiškinti, kaip reaguojama žalingu elgesiu, ar vartojamas alkoholis, raminamieji ir migdomieji vaistai. Apklausos darytos ligoninėse, kuriose būta didesnio neteisingumo, mažesnės vadovų paramos, apie restruktūrizavimą sužinota tik iš gandų, kuriose didesni darbo reikalavimai, dažniau grasinama, buvo dar kai kurių psichosocialinių veiksnių, rodančių aukštesnį nerimo lygį. Matematinis modelis pagal apklausų rezultatus nebuvo sukurtas. Buvo išskirtos kelios kategorijos, kada darbovietėje geriama. Viena jų - šventės, pradedant svarbiomis valstybinėmis datomis ir baigiant gimtadieniais bei vardadieniais. Kita - kaip būdas įveikti stresą. Dar viena - kai gėrimas stigmatizuojamas, uždedama gėdos žymė žmonėms, kurie per šventes elgdaviasi kaip nors ne taip ar eina į darbą, turėdami šią problemą. Bendraujant su tiriamaisiais buvo matyti, kad alkoholio vartojimas - labai jautrus klausimas.

Kaip pasakojo B. Pajarskienė, kiek anksčiau buvo atliktas tyrimas, per kurį apklausti pareigūnai, ką jie daro, norėdami darbe įveikti stresą. Dauguma atsakė naudoję ne vieną priemonę. Dalis pareigūnų nurodė sveikatai žalingus įveikos būdus, tokius, kaip alkoholio vartojimas.

Dr. Gediminas Navaitis skaičiavo, kiek dėl nesirūpinimo dvasine žmonių gerove praranda valstybė.

Metinis valstybės biudžetas

Psichologas ir psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis teigė, kad šio reiškinio kontekste pamatomi svarbūs dalykai, kiek kainuoja nesirūpinimas dvasine gerove. Lietuvoje per metus nusižudoma apie tūkstantis žmonių. Telieka padauginti iš 25 mūsų šalies nepriklausomybės metų. Žmogaus gyvybės kaina apskaičiuojama pagal draudimo kompanijų, teismų praktiką. Kaip sakė G. Navaitis, Lietuvoje ji galėtų būti iki milijono litų (dabar - apie 289 tūkst. eurų). "Sudauginus tuos skaičius matome, kad dėl nepakankamo rūpinimosi dvasine visuomenės būsena, per Nepriklausomybės laikotarpį prarastas bent vienų metų valstybės biudžetas. Vien dėl savižudybių, - kalbėjo jis. - Pagal tai, kiek investuojama į tokių problemų sprendimą, matome akivaizdų neatitikimą." Tada, pasak G. Navaičio, žmonės bando spręsti ne pačiais geriausiais būdais. Jis minėjo, kad alkoholio vartojimas yra universalus pasiteisinimas ir mūsų visuomenė tokį priima, žmogui atleidžiama, jei jis neatlieka darbo, nes yra išgėręs. Dar vienas paradoksalus dalykas, kai pabrėžiama, kad alkoholis lyg ir neveikia, kai, tarkime, giriamasi: "Išgėriau butelį, ir nieko." Vadinasi, visuomenės orientyras: reikia gerti ir nepasigerti. Pasak G. Navaičio, nekyla klausimas, kodėl vartoti alkoholį, jei tikslas apsvaigti nepasiekiamas.

Baudžiami gali būti abu

Darbuotojų patiriamas stresas ir su tuo susijęs alkoholio vartojimas kenkia įmonių efektyvumui ir darbo kokybei, kalbėjo Vaidotas Levickis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas. Jis taip pat pastebėjo teigiamų pokyčių, vienas tokių - mažėja tendencija kiekvieną progą švęsti, tarkime, gimtadienius ar einant atostogų. V. Levickis atkreipė dėmesį, kad kai nėra pakankamai žmonių, galinčių dirbti tam tikrus darbus, darbdaviai užmerkia akis dėl kai kurių profesijų atstovų silpnybių, priklausomybių.

Advokatas Tomas Bagdanskis kalbėjo apie teismų praktiką, o ji yra griežta - baudžia tiek darbdavius, tiek darbuotojus. "Jei išgėręs žmogus eina į darbą, darbdavys jį atleidžia, tada ateina pas mane ir klausia, ar turi šansų laimėti bylą. Sakiau, kad šansų nėra", - pasakojo teisininkas. Ir teigė, kad tokių bylų, kad neblaivūs darbuotojai būtų pripažinti kaip neteisėtai atleisti, nėra. T. Bagdanskis pridūrė, kad darbdaviai taip pat gali būti baudžiami. Jei darbovietėje įvyksta nelaimingas atsitikimas, pats nukentėjęs žmogus arba šeima gali paduoti darbdavį į teismą, kad neužtikrino pakankamos kontrolės.

Pasak advokato, tęsusio kalbą apie stresą, darbuotojai ir darbdaviai skirtingai mąsto, ko vieniems iš kitų reikia. "Darbdaviai mano, kad darbuotojams reikia pinigų, o šie nori pagarbos, - teigė T. Bagdanskis. - Pagarba būna per bendravimą, apsikeitimą informacija, žiniomis apie riziką būti atleistiems, visa tai padėtų slopinti stresą, tada galbūt būtų mažiau geriama."

Tiesiog statistika

Savo darbu nepatenkinti net 29 proc. Lietuvos gyventojų, kurie dirba daugiau valandų nei vakariečiai, o uždirba gerokai mažiau. Be to, mes esame pirmi ES ir dar vienu atžvilgiu: mūsų darbuotojai labiausiai kenčia nuo streso darbe. Su tuo susiduria 51 proc. darbuotojų, o keturi iš dešimties mano, kad stresas jų organizacijose nėra tinkamai valdomas. Todėl dažnas darbuotojas Lietuvoje stresą keliančias darbo sąlygas siekia įveikti vartodami alkoholį gausesniais kiekiais. Tai padidina tikimybę susirgti priklausomybės nuo alkoholio ligomis tris kartus daugiau, nei vartojant alkoholį kitais tikslais. Be to, esant stresui alkoholio vartojimas padidina neveiklumo darbe riziką net 8,6 karto, o tai ypač kenkia įmonių ir organizacijų efektyvumui ir veiklos rezultatams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"