TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai gyvenimo būdas atsigręžia prieš kokybę

Pastaruosius tris keturis dešimtmečius pastebimai didėja sergamumas alerginėmis ligomis, ypač Vakarų kraštuose. Tokią tendenciją dr. Andrius Kavaliūnas pirmiausia sieja su vakarietišku gyvenimo būdu, vadinamuoju greituoju maistu, aplinkos užterštumu, nuolat atsirandančiais naujais vaistais bei maisto produktais.

"Alergijos - šiuolaikinio pasaulio problema. Atsiranda vis naujų alergenų ir net tie, kurie jau seniai mums žinomi, yra įprasti, naujomis sąlygomis pradeda kisti. Nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio dažnėja ir dauginės maisto alergijos, kai žmogus alergiškas ne vienam, ne keliems, o net keliolikai maisto produktų," - sakė Vilniaus universiteto (VU) absolventas A.Kavaliūnas, neseniai apgynęs disertaciją "Padidėjusio jautrumo maisto produktams ir alergijos maistui paplitimas tarp Vilniaus miesto gyventojų" (darbo vadovė - prof. dr. Genė Šurkienė).  

Mokslinis darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame projekte "EuroPrevall", didžiausiame alergijos maistui tyrime Europoje. VU buvo šio projekto partneris, pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje - prof. habil. dr. Rūta Dubakienė. Projekte dalyvavo 67 partneriai iš 24 valstybių: 17 Europos Sąjungos (ES) narių, Šveicarijos, Islandijos, taip pat Ganos, Naujosios Zelandijos, Australijos, Rusijos, Kinijos ir Indijos. Lietuva kartu su Lenkija reprezentavo Rytų Europos regioną.

Įgyvendinant projektą siekta nustatyti esminius rizikos veiksnius maisto sąlygotoms ligoms bei alergijoms atsirasti ir sudaryti rizikos veiksnių bendrą Europos duomenų bazę. Integruoti duomenys turėtų padėti efektyviau valdyti maisto alergijas bei jas sukeliančius alergenus. ES 6-osios bendrosios programos projektą koordinavo Norwicho maisto tyrimų institutas Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienoje valstybėje buvo pasirinkta po vieną miestą. Lietuvoje - sostinė Vilnius, tačiau galima sakyti, kad reprezentuojama visa populiacija.

A.Kavaliūno pranešimas, pagrįstas naujausiais tyrimo duomenimis, pernai Kijeve (Ukraina) vykusiame tarptautiniame jaunųjų medicinos mokslininkų kongrese "Aktualios šiuolaikinės medicinos problemos" pripažintas geriausiu visuomenės sveikatos, socialinės medicinos ir medicinos istorijos mokslų srityje. Jis taip pat aukštai įvertintas Minske (Baltarusija) vykusiame kaimyninių valstybių jaunųjų mokslininkų kongrese bei Tartu (Estija) surengtoje Baltijos valstybių visuomenės sveikatos konferencijoje.

Kas antras vaikas

"Svarbiausias mūsų tikslas buvo ištirti padidėjusio jautrumo ir alergijos maistui problemos aktualumą visuomenei, kaip žmonės ją supranta, vertina ir koks iš tikrųjų jos mastas, - pasakojo jaunasis mokslininkas. - Per antrąjį etapą jau laboratoriniais kraujo tyrimais buvo nustatoma, ar žmogus serga alergija, nes galimas ir padidėjęs nealerginis jautrumas maistui. Pavyzdžiui, alergija pienui dažnai painiojama su fermento laktazės trūkumu. Šis fermentas skaldo pieno cukrų laktozę, todėl žmogus, gimęs be jo, netoleruoja pieno. Kliniškai tai nėra alergija maistui, tačiau pačiam žmogui, žinoma, svarbiausia, kad jis apskritai turi problemų dėl maisto."

Per pirmąjį etapą buvo ištirta per 4 tūkst. pradinių klasių moksleivių (aktualiausia amžiaus grupė jautrumo maistui požiūriu) ir tiek pat suaugusiųjų nuo 19 iki 57 metų. Paaiškėjo, kad net 46,9 proc. vaikų, kaip nurodė už juos atsakinėję tėvai, turi problemų dėl suvalgyto maisto. Panašus rezultatas (42 proc.) gautas ir kolegų lenkų pasirinktame Lodzės mieste.

"Lietuva kartu su Lenkija padidėjusio jautrumo maistui rezultatais tarp vaikų smarkiai išsiskiria Europos kontekste. Mūsų rezultatai gerokai didesni už ES vidurkį, - pabrėžė A.Kavaliūnas. - Beveik kas antras vaikas turi padidėjusį jautrumą vienokiam ar kitokiam maisto produktui." 

Suaugusiųjų rodikliai, atvirkščiai, - tarp mažiausių Europoje. Tik 1,9 proc. apklaustųjų sakė, kad yra turėję problemų dėl suvalgyto maisto. Kodėl toks didelis skirtumas, priežasčių yra įvairių. Pavyzdžiui, alergija maistui gali būti išaugama arba tėvai kur kas daugiau dėmesio skiria vaikų patiriamiems negalavimams nei savo sveikatos būklei. Kita vertus, tokio amžiaus vaikai nuolat paragauja ką nors naujo, todėl ir problemų dėl suvalgyto maisto patiria kur kas daugiau. 

Įdomus ir pradinių klasių moksleivių, turėjusių sveikatos sutrikimų dėl suvalgyto maisto, pasiskirstymas pagal amžių: kuo mergaitės ar berniukai vyresni, tuo didesnis jautrumo maistui paplitimo rodiklis. Tarp suaugusiųjų atvirkščia tendencija - kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau problemų dėl suvalgyto maisto, tačiau statistiškai reikšmingai didesnis paplitimo rodiklis yra tarp moterų.

  • JAV maisto alergija serga 6-8 proc. vaikų iki ketverių metų ir apie 3-4 proc. suaugusiųjų, t.y. daugiau kaip 12 mln. gyventojų. Tarp vaikų alergijos paplitimas per 1997-2007 metus padidėjo 18 procentų.

JAV maisto alergija serga 6-8 proc. vaikų iki ketverių metų ir apie 3-4 proc. suaugusiųjų, t.y. daugiau kaip 12 mln. gyventojų. Tarp vaikų alergijos paplitimas per 1997-2007 metus padidėjo 18 procentų.

Kai suplauks duomenys

Per antrąjį etapą laboratoriniais tyrimais diagnozuota alergija maistui 16,4 proc. vaikų. Nors rodiklis kur kas mažesnis, dėl šio negalavimo kenčia vis dėlto labai reikšminga pradinių klasių moksleivių dalis. Dažnesnis alerginių ligų paplitimas tarp berniukų. Jie, kaip nustatyta ir kitais tyrimais, kur kas jautresni, ypač - dėl astmos, kuria taip pat dažniau serga. 

"Tarp galimų priežasčių - šiek tiek didesnė imunoglobulino E, sukeliančio alergines ligas, koncentracija kraujyje bei siauresni kvėpavimo takai, bronchų spindis, - aiškino visuomenės sveikatos specialistas. - Bręstant šie biologiniai ir fiziologiniai skirtumai išnyksta." 

Nagrinėjant rizikos veiksnius, turinčius daugiausia įtakos vaikų sergamumui, paaiškėjo, kad lietuvių populiacijoje berniukai turi tris kartus didesnę tikimybę nei mergaitės susirgti alergija maistui. Jei šia alergija serga motina, tikimybė ir vaikui susirgti yra penkis kartus didesnė nei vaikui, kurio motina neserga. Turint galvoje abu šiuos veiksnius (lytį ir motinos sergamumą alergija maistui) berniukams rizika susirgti padidėja net 18 kartų. Suaugusiesiems tokių tiesioginių sąsajų kaip vaikų atveju neaptikta. Pažymėtini rizikos veiksniai jiems būtų sergamumas astma ir alerginiai nosies simptomai, pavyzdžiui, šienligė. 

"Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys alerginių ligų paplitimą, gali būti įvairūs: genetinis polinkis, alergenų gausa, aplinkos teršalai, sumažėjęs imuninės sistemos atsakas kritiniais individo vystymosi periodais. Kai suplauks duomenys iš visos Europos, be abejo, išryškės daugiau veiksnių, turinčių didžiausios įtakos susirgti alergija maistui, pavyzdžiui, motinos rūkymas, alkoholio vartojimas nėštumo metu, mažas naujagimio gimimo svoris, žindymo trukmė. Tokioms sąsajoms pagrįsti jau reikia kraujo tyrimų, o Lietuvoje statistiškai per maža tiriamųjų imtis, kad užtektų duomenų išvadoms padaryti", - pripažino mokslininkas.

Vilniuje tarp suaugusiųjų nustatyta kur kas dažnesnė alergija maistui moterims nei vyrams aiškinama labiau socialiniais, kultūriniais aspektais. Kaip rodo kiti tyrimai, moterys skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, dažniau pasisako apie patiriamus simptomus. Prisideda, be abejo, ir buitis.

Alergija maistui nustatyta tik 0,6 proc. laboratoriškai tirtų suaugusiųjų: 1,0 proc. moterų ir 0,2 proc. vyrų. Kita vertus, laboratoriniais tyrimais nustatyta imunoglobulino E sukelta alergija maistui - tik dalelytė, kaip pabrėžė A.Kavaliūnas, visos problemos ir nebūtinai atskleidžia bendrą vaizdą. Žmonių patiriami sveikatos sutrikimai taip pat labai svarbūs. Pavyzdžiui, nealerginės kilmės jautrumą maistui laboratoriniais tyrimais sunku nustatyti. Dažnai tik pats žmogus gali pasakyti, kokio maisto netoleruoja.

  • Turkijoje 1992-2002 metais tirti 6-14 metų vaikai. Per pastaruosius penkerius tyrimo metus labai sumažėjo atopinio dermatito, bronchų astmos ir alerginio rinito paplitimas. Tyrėjų nuomone, įtakos turėjo per pastaruosius dešimt metų pagerėjusi oro ir maisto kokybė, padidėję žalieji plotai bei sumažėjęs pasyvus rūkymas tarp vaikų.

Turkijoje 1992-2002 metais tirti 6-14 metų vaikai. Per pastaruosius penkerius tyrimo metus labai sumažėjo atopinio dermatito, bronchų astmos ir alerginio rinito paplitimas. Tyrėjų nuomone, įtakos turėjo per pastaruosius dešimt metų pagerėjusi oro ir maisto kokybė, padidėję žalieji plotai bei sumažėjęs pasyvus rūkymas tarp vaikų.

Dėl riešutėlio?

Suaugusiesiems dažniausiai nustatyta alergija lazdyno riešutams, kiviams ir persikams. Vaikai dažniausiai alergiški karvės pienui, taip pat lazdyno riešutams ir kiviams. Pradinių klasių moksleiviams daugiausia sveikatos sutrikimų gali sukelti ir kiti vaisiai bei uogos. Suaugusiesiems - vaisiai, uogos, riešutai ir daržovės. Alergija karvės pienui, kaip matyti, išaugama: apie 80 proc. vaikų, kentę dėl jos, subrendę šio sveikatos sutrikimo nebeturi.

"Kokie maisto produktai gali sukelti alergines ligas, nemažai priklauso nuo gyvenamojo krašto, klimatinių sąlygų, socialinių ir mitybos įpročių. Pavyzdžiui, Skandinavijoje labiausiai paplitęs alergenas - įprastinis maisto produktas žuvys, Viduržemio jūros kraštuose - atogrąžų vaisiai ir jūros gėrybės, Japonijoje - sojos, - vardijo visuomenės sveikatos specialistas. - Lietuvoje aktualu vaisiai, uogos, pienas. Buvo ir tokių atvejų, kai vaikas alergiškas net 23 maisto produktams. Problema didžiulė, nes nevisavertė mityba gali sukelti dar daugiau sunkumų." 

Tyrimo duomenimis, pradinių klasių moksleivius labiausiai varginantys sveikatos sutrikimai dėl suvalgyto maisto - viduriavimas ir vėmimas, bėrimas, tinimas, odos niežulys. Suaugusieji dažniausiai kenčia dėl bėrimo, tinimo, odos niežulio.

Kaip parodė pradinių mokyklų darbuotojų apklausa, simptomai, susiję su padidėjusiu jautrumu ir alergija maistui, gerai žinomi. Ar žino ir ar numatyta, ką daryti, jei vaiką ištiktų sunkus priepuolis, net 40 proc. apklaustųjų atsakė, kad tokios tvarkos mokykloje iš viso nėra, 34 proc. patikino, kad yra bendro pobūdžio tvarka, ką daryti nelaimės atveju, ir tik 16 proc. - ką daryti ištikus būtent alergijos priepuoliui.

Moksleiviai kasmet turi pasitikrinti sveikatą ir tarp kitų duomenų fiksuojama, ar vaikas yra kam nors alergiškas. Svarbus, pasak A.Kavaliūno, pats problemos supratimas, kad mokykloje būtų žinoma, kurie vaikai alergiški ir daugiau dėmesio skiriama nelaimei išvengti. Ištikus anafilaksiniam šokui, nepaprastai svarbios pačios pirmosios minutės, tačiau ir užsienio mokslininkai atkreipia dėmesį, kad greitoji pagalba ne visada yra iš tikrųjų greitoji.

  • Švedijoje, ištyrus apie 130 tūkst. šauktinių, paaiškėjo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas nuolat didėjo ir tarp kaime, ir tarp mieste gyvenančių žmonių, tačiau kaime gimę ir augę vyrai rečiau sirgo minėtomis ligomis negu miestiečiai. Manoma, kad tų ligų paplitimui turėjo įtakos ne tik sparti pramonės plėtra, bet ir esminiai pokyčiai kaime.

Švedijoje, ištyrus apie 130 tūkst. šauktinių, paaiškėjo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas nuolat didėjo ir tarp kaime, ir tarp mieste gyvenančių žmonių, tačiau kaime gimę ir augę vyrai rečiau sirgo minėtomis ligomis negu miestiečiai. Manoma, kad tų ligų paplitimui turėjo įtakos ne tik sparti pramonės plėtra, bet ir esminiai pokyčiai kaime.

Apčiuopiami taikiniai

"Alerginių ligų problema Lietuvoje labai aktuali ir kasmet vis didėja, tačiau visuomenė labai mažai žino apie ją. Žmonės dažnai neatpažįsta alerginių ligų simptomų ar linkę juos nuvertinti. Maistas yra integrali kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, tačiau alergija maistui, jo natūralioms ar dirbtinėms sudedamosioms dalims gali būti pavojinga ar net mirtina ir ypač vaikams sukelia daug varginančių fizinių ar net psichologinių negalavimų", - pabrėžė visuomenės sveikatos specialistas. 

Kitas dalykas, alergiški žmonės turi priprasti prie papildomo diskomforto, nes pagrindinis ir efektyviausias šios ligos gydymo būdas, suteikus skubią pagalbą, yra nustatyto maisto produkto nevartojimas. Ypač nukenčia tokių pacientų gyvenimo kokybė, nes nuolat turi kontroliuoti, ką valgo. Dėl to iškyla papildomų sunkumų socialiniame gyvenime.

Prie problemos aktualumo, pasak A.Kavaliūno, prisideda ir faktas, kad specialistų žinios, kaip nustatyta moksliniais tyrimais, nėra pakankamos: alergija maistui dažnai diagnozuojama arba gydoma netinkamai, pacientai net po anafilaksinio šoko išrašomi iš ligoninės be tolesnių alergologo konsultacijų ar adrenalino recepto, tačiau su nebūtinais mitybos suvaržymais. 

Kita vertus, didėja valstybės finansinė ir socialinė našta, susijusi su šia liga, todėl mokslininkai aktyviai įsitraukė į galimų sprendimų paiešką. Problemai valdyti svarbus ir diagnozės tikslumas, ir pacientų bei jų artimųjų mokymas, ir teisingas maisto produktų ženklinimas. 

"Vienas labiausiai apčiuopiamų taikinių, ko gero, būtų maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių, kurie, kaip parodys tyrimo rezultatai, Europos mastu yra aktualiausi, ženklinimas, - pripažino A.Kavaliūnas. - Europoje galioja ženklinimo direktyva. Galimi reikalavimai ją tobulinti, nes šiuo metu ženklinami tik pakuojami maisto produktai, parduodami, pavyzdžiui, prekybos centruose. Labai retai rasi tokį ženklinimą restorane ar kitoje viešojo maitinimo įstaigoje, kad, tarkim, patiekale yra riešutų ar pieno, jų likučių. Tiems, kurie alergiški, tokia informacija labai svarbi." 

Be abejo, neįmanoma sužymėti visko, todėl tokiais tyrimais kaip "EuroPrevall" ir ieškoma, kurie produktai alerginių ligų požiūriu yra aktualiausi. Jei sukelia sunkiausias reakcijas, apie juos būtina pateikti informaciją maisto produkto etiketėje. Orientuotasi ne tik į gyvybei pavojingus atvejus, nagrinėti visi per apklausas žmonių išvardyti alerginiai simptomai. Pavienių atvejų gali būti įvairių, tačiau jei alergenas stiprus ir paplitęs, jis dažniausiai ir sukelia didžiausius sveikatos sutrikimus.

  • Buvusiose Rytų ir Vakarų Vokietijose atlikti tyrimai parodė, kad yra nemažai skirtumų tarp Vakarų ir Rytų Europos, ypač pokomunistinių jos valstybių, gyventojų sergamumo alerginėmis ligomis. Senosiose ES valstybėse jos vargina apie 35 proc. žmonių. Manoma, kad taip yra dėl sterilios žmogų supančios aplinkos ir oro užterštumo. Vartojama vis naujų maisto produktų, medikamentų, pramonėje ir aplinkoje naudojama vis daugiau cheminių medžiagų. Tokiomis sąlygomis atsiranda naujų alergenų, be to, jau kinta žinomi. 1992-1999 metais buvusioje Rytų Vokietijoje skirtinguose miestuose tirti 5-14 metų vaikai. Nustatyta, kad per septynerius metus gerokai padaugėjo vaikų, įsijautrinusių bent vienam pagrindinių įkvepiamųjų alergenų, taip pat padidėjo įsijautrinimo lygis, dėl kurio galėjo prasidėti vienos ar kitos ligos klinikinis pasireiškimas. Nustatyta, kad padidėjo bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas, ypač tarp tų vaikų, kurie gimė po Vokietijos susijungimo. Manoma, kad būtent tie vaikai ankstyvoje vaikystėje buvo labiausiai paveikti vakarietiško gyvenimo būdo.

Buvusiose Rytų ir Vakarų Vokietijose atlikti tyrimai parodė, kad yra nemažai skirtumų tarp Vakarų ir Rytų Europos, ypač pokomunistinių jos valstybių, gyventojų sergamumo alerginėmis ligomis. Senosiose ES valstybėse jos vargina apie 35 proc. žmonių. Manoma, kad taip yra dėl sterilios žmogų supančios aplinkos ir oro užterštumo. Vartojama vis naujų maisto produktų, medikamentų, pramonėje ir aplinkoje naudojama vis daugiau cheminių medžiagų. Tokiomis sąlygomis atsiranda naujų alergenų, be to, jau kinta žinomi. 1992-1999 metais buvusioje Rytų Vokietijoje skirtinguose miestuose tirti 5-14 metų vaikai. Nustatyta, kad per septynerius metus gerokai padaugėjo vaikų, įsijautrinusių bent vienam pagrindinių įkvepiamųjų alergenų, taip pat padidėjo įsijautrinimo lygis, dėl kurio galėjo prasidėti vienos ar kitos ligos klinikinis pasireiškimas. Nustatyta, kad padidėjo bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas, ypač tarp tų vaikų, kurie gimė po Vokietijos susijungimo. Manoma, kad būtent tie vaikai ankstyvoje vaikystėje buvo labiausiai paveikti vakarietiško gyvenimo būdo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"