TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai jokie vaistai nebeišlaisvina

2007 10 30 0:00
Medikų teigimu, bene pusė šalies žmonių kenčia dėl tuštinimosi problemų.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Gydant vidurių užkietėjimą kai kada nepadeda jokie vaistai. Deja, tokia neretai yra daug kartų gimdžiusių moterų realybė. Šiai ir kitoms mažojo dubens organų problemoms spręsti net sukurta nauja medicinos subspecialybė - perineologija.

Statistikos duomenimis, apie 50 proc. įvairaus amžiaus žmonių kenčia dėl negalavimų, susijusių su tuštinimosi sutrikimais. Tai blogina jų gyvenimo kokybę, kelia psichologinį diskomfortą. Daugelis įpratę šias bėdas sieti su hemorojumi, tačiau dažnai tai būna visai kiti negalavimai - pavyzdžiui, vadinamasis lėto tranzito vidurių užkietėjimas, apsunkinto tuštinimosi liga ar net vėžys.

Moderni diagnostika

Tiriant nusiskundimus dėl vidurių užkietėjimo paprastai pirmiausia atliekama kolonoskopija - storoji žarna apžiūrima šviesos šaltinį turinčiu specialiu instrumentu. Tačiau šis tyrimas gali nieko ir neparodyti, nebent sveikatos sutrikimų priežastis - vėžys. Padarius rentgeno nuotrauką vėlgi nieko nenustatoma. Kad būtų atrasta tikroji negalavimų priežastis, labai praverčia modernūs diagnostikos metodai. Vienas jų - storojo žarnyno veiklos tyrimas rentgeno kontrastiniais žymenimis. Gali būti taikoma ir vadinamoji defekografija, kai į tiesiąją žarną suleidžiama specialios medžiagos, nepraleidžiančios rentgeno spindulių. Kaip tik šiais būdais dažniausiai ir pavyksta nustatyti lėto tranzito vidurių užkietėjimą bei apsunkinto tuštinimosi ligą.

Kalta ir kūno padėtis

Anot Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro chirurgo, medicinos mokslų daktaro Pauliaus Žeromsko, dažniausiai dėl vidurių užkietėjimo kenčia moterys. Viena pagrindinių priežasčių - tiesiosios žarnos išvarža į makštį. Dažni gimdymai, platus dubuo, silpni tarpvietės raumenys ir jos plyšimai gimdant prisideda prie minėtos bėdos atsiradimo. Pastebėta, kad šiomis ligomis rečiau serga stiprios, daugiau fiziškai dirbančios moterys.

Kita vertus, tuštinimosi sutrikimus lemia ir žmogaus gyvenimo būdas bei anatomija. Juk visi gamtos kūriniai juda būdami horizontalioje padėtyje, tad žmogui dėl vertikalumo tenka patirti daugiau su maisto pasišalinimu susijusių problemų.

P.Žeromskas pasakojo, kad sergant storojo žarnyno ligomis paprastai pablogėja ir kitų mažojo dubens organų - šlapimo pūslės, makšties - funkcijos. Pavyzdžiui, sutrinka šlapinimasis, be to, liaudiškai tariant, "organai verčiasi lauk", kyla lytinio gyvenimo sunkumų. "Taigi problema išties rimta, o jos sprendimas reikalauja kompleksinių įvairių sričių medikų pastangų", - pabrėžė gydytojas.

Gydo visa komanda

Nauja medicinos pakraipa perineologija kaip tik ir ieško būdų, kaip geriau diagnozuoti bei gydyti mažojo dubens organų ir tarpvietės funkcijų sutrikimus. Vadinamojoje perineologų komandoje drauge dirba koloproktologas, urologas, ginekologas, rentgenologas, psichologas ir reabilitologas. Jų pastangos apima vidurių užkietėjimo, išmatų nelaikymo, šlapinimosi sutrikimų (dažniausiai - šlapimo nelaikymo) ir moterų lyties organų iškritimo gydymą. Tokia specialistų grupė sudaryta ir VUL Santariškių klinikose. "Joje dar turėtų būti neurologas. Organų iškritimas dažniausiai būna kokios nors ligos, paprastai susijusios su mažojo dubens organų inervacija, pasekmė. Kitaip tariant, pažeisti nervai nekontroliuoja šių organų veiklos, tai trukdo jiems normaliai funkcionuoti, tad pamažu jie atrofuojasi", - aiškino P.Žeromskas.

Žarnyną stimuliuoja elektrodai

Paprastai mažojo dubens organų gydymas pradedamas nuo reabilitacijos, specialių mankštų, fizioterapijos procedūrų, laisvinamųjų vaistų. Kai nepadeda nei procedūros, nei vaistai, tenka pereiti prie chirurgijos. Šiuo metu atliekamos gana didelės mažojo dubens organų rekonstrukcinės operacijos. Jų tikslas - atkurti buvusią organų anatomiją. Vėliau tęsiamas kompleksinis reabilitacinis gydymas.

Esant lėto tranzito vidurių užkietėjimui net gali tekti pašalinti visą storąjį žarnyną. "Lėto tranzito vidurių užkietėjimas - paprastai paveldima liga. Storajai žarnai trūksta ypatingų nervinių ląstelių, kuriomis plinta elektriniai impulsai, sužadinantys žarnos susitraukimus. Todėl ji nesusitraukinėja, suvirškintas maistas nejuda. Tuomet tenka šalinti visą storąją žarną", - sakė P.Žeromskas.

Gydytojas papasakojo apie modernius metodus, kurie gali kai kuriais atvejais pakeisti chirurgiją. Tokia yra kitose Europos šalyse taikoma žarnyno elektrostimuliacija. Jos esmė: į kūną implantuoti mažučiai elektrodai stimuliuoja periferinius nervus, "inervuojančius" mažojo dubens organus.

"Koks šio būdo veikimo mechanizmas, dar nėra tiksliai žinoma, tačiau pastebėta, jog taikant elektrostimuliaciją ne tik susitvarko tuštinimasis, bet ir suaktyvėja viso žarnyno veikla, labai pagerėja gyvenimo kokybė", - komentavo P.Žeromskas.

Gydytojas tikisi, kad šis naujas, bet labai brangus - kainuojantis net keliolika tūkstančių eurų, - metodas kada nors pasieks ir Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"