TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai kėsinasi giliųjų venų trombozė

2014 12 13 6:00
Daugumą plaučių embolijos atvejų sukelia giliųjų rankos ar kojos venų trombozė. LŽ archyvo nuotraukos

Giliųjų venų trombozė kasmet diagnozuojama maždaug 4 tūkst. Lietuvos gyventojų. Specialistai perspėja, kad laiku nepradėjus ligos gydyti gali atsirasti plaučių arterijos embolija, o jos pasekmės – mirtinos.

"Jei giliųjų venų trombozė nėra tinkamai gydoma pirmus 2-3 mėnesius, užsikimšusios venos vėliau jau niekaip neatkimši: nei chirurgiškai, nei medikamentais", – teigia kraujagyslių chirurgas dr. Sauliaus Sudikas.

Pavojingiausia giliųjų venų trombozės komplikacija – plaučių arterijos embolija. Šiuo atveju trombas kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša. Negaudami užtektinai kraujo plaučiai nebegali tinkamai funkcionuoti. Žmogų pradeda kamuoti dusulys, skausmas krūtinės ląstoje, kosulys, jis gali netekti sąmonės ar atsikosėti krauju, ima formuotis plaučių infarktas. Laiku negavęs tinkamo gydymo ligonis miršta. Nors oficialaus registro mūsų šalyje nėra, manoma, kad plaučių embolija per metus suserga apie 2 tūkst. gyventojų. Liga vis dažniau užklumpa jaunus žmones.

Pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kreiptis pagalbos: staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais – atsikosėjimas krauju. Net 90 proc. plaučių embolijos atvejų sukelia giliųjų rankos ar kojos venų trombozė. Ši komplikacija yra pati sunkiausia, nes beveik kas ketvirtas plaučių embolijos užkluptas ligonis miršta staiga, o net 10 proc. jų – per pirmą valandą nuo simptomų atsiradimo pradžios.

Prof. Virginijus Šapoka.

Lietuvoje giliųjų venų trombozė dažniausiai gydoma pigiausiu preparatu – varfarinu. Tačiau šio vaisto poveikis pajuntamas tik praėjus 3-7 dienoms. Gydymas varfarinu sudėtingas ir dėl to, kad jo dozę reikia nuolat koreguoti. Jei vaisto bus per mažai, didelė tikimybė, kad susidarys krešulys ir kils grėsmė atsirasti plaučių embolijai. Jei dozė bus per didelė, prastai krešės kraujas, todėl gali prasidėti kraujavimas į gyvybiškai svarbius organus.

Šiuo metu jau yra naujesnių, tobulesnių vaistų – antikoaguliantų. Jie kompensuojami bene visose Europos Sąjungos šalyse, tačiau Lietuvos pacientams ir medikams vis dar tenka kovoti dėl pažangesnio gydymo.

„Lietuvoje turime visų vaistų, kuriuos turi ir kitos Europos šalys ar JAV. Pagrindinė problema, kad naujausi antikoaguliantai yra nekompensuojami, tad pacientui tenka susimokėti už juos pačiam", – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro direktorius

Pasak profesoriaus, pradėjus plačiau taikyti gydymą naujaisiais vaistais, maždaug pusė giliųjų venų tromboze sergančių pacientų galėtų gydytis ambulatoriškai. Taip pat sumažėtų plaučių embolijos atvejų, kitų komplikacijų, būtų sutaupyta pacientų hospitalizacijai ir pakartotiniam gydymui skiriamų lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"