TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai nuo kompiuterio dvejinasi akyse

2009 09 22 0:00
E.Danielienė įspėja dėl kompiuterinio regėjimo sindromo atsiradimo.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pasibaigus atostogoms daugelis vėl nesitraukia nuo kompiuterio - darbo ir laisvalaikio pagalbininko. Akių ligų specialistai teigia, kad dėl pernelyg ilgo bendravimo su šiuo technikos stebuklu rimtų regos sutrikimų neatsiras, tačiau gali paaštrėti bėdos, apie kurias dažnas nė nenutuokia.

Akių gydytoja Eglė Danielienė vardija nemalonius simptomus, kurie sudaro vadinamąjį kompiuterinio regėjimo sindromą. "Gali atsirasti pojūtis, tarsi akys būtų pripiltos smėlio, matoma lyg pro miglą, ypač žvelgiant iš arti. Pasitaiko, kad ima dvejintis akyse, jos jautriai reaguoja į šviesą, taip pat gali pradėti skaudėti galvą", - pasakoja E.Danielienė.

Pasirūpinti darbo vieta.

Daugelis yra girdėję apie paprastus būdus, kaip to išvengti, tačiau dažnai jų nepaiso. Pirmiausia, anot oftalmologės, būtina tinkamai sutvarkyti darbo vietą. "Kompiuterio monitoriaus centras turėtų būti maždaug 10 laipsnių žemiau akių lygio - žiūrėti į apačią lengviau, akys mažiau džiūsta. Jei sėdima netinkamai, reikia šiek tiek kilstelėti kėdę. Taip pat svarbu, kad monitorius būtų ne per arti. Jį derėtų statyti 60-70 centimetrų atstumu nuo žmogaus, antraip vargsta ne tik akys, bet ir kaklas, nugara", - pabrėžia gydytoja.

Reikia vengti ir ant ekrano krintančių atspindžių, kurie paprastai susidaro nuo langų, esančių už nugaros. Ar jų yra, E.Danielienė siūlo patikrinti paprastu testu - į monitorių atremiant veidrodėlį. Taip galima geriau nustatyti atspindžių kryptį. Jeigu jie iš tiesų krinta ant ekrano, derėtų įrengti užtvarą nuo jų šaltinio. Atspindžius, krintančius ant akinių lęšių, pašalina antirefleksinė danga. Bet nuo monitoriaus atšvaitų ji nesaugo. Jei rūpi akių sveikata, derėtų pasirūpinti ir kambario apšvietimu. Tarp jo ir monitoriaus apšvietimo neturi būti ryškaus kontrasto.

Ne toks kaltas, kaip manyta

Dažnai manoma, kad ilgai sėdint prie kompiuterio didėja trumparegystė. Tačiau, anot E.Danielienės, vien jo nederėtų dėl to kaltinti. Akis gal net labiau gadina skaitymas arti prisikišus knygą. Gydytoja pasakoja apie tyrimus, kuriais nustatyta, kad vaikams trumparegystė atsiranda rečiau ir progresuoja lėčiau, jeigu jie ne mažiau kaip dvi valandas per dieną išbūna lauke. Tačiau kompiuterio poveikis toliaregiams vaikams gali būti ir teigiamas. Jei toliaregystė iš prigimties per didelė ir vaikas prastai mato iš arti, darbas prie kompiuterio, taip pat skaitymas šią regėjimo ydą gali net sumažinti. E.Danielienė įspėja, kad suaugusiesiems šie metodai negalioja, nes jie veikia, kol akys auga.

Per pertraukėles - pamirksėti

Gydytoja primena ir kitą akių apsaugos būdą: "Ilgai dirbant kompiuteriu kas valandą reikia daryti 5-10 minučių pertraukėles. Tėvai turi tai priminti vaikams, nes jie dažnai nė nejaučia, kad pernelyg ilgai sėdi prie monitoriaus." Patartina stengtis ir dažniau mirksėti, kas 20 minučių padaryti trumpą pertraukėlę, pažvelgti į tolį, suskaičiuoti 20 atokiau esančių daiktų ar bent jau pažiūrėti į kambario galą. Vėliau 10 kartų lėtai sumirksėti, lyg norėtumėt miego. Kai mirksima per mažai, džiūsta akių gleivinė. Jei vargina sausų akių sindromas, verta vartoti drėkinamuosius akių lašus. Vaikams geriau parinkti lašų, neturinčių konservantų. Šiuo atveju labiausiai tinka vienkartiniuose lašintuvuose esantys preparatai. "Bet jei vaikų akys rausta, sausėja dažnai, pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju. Gal šie požymiai yra vadinamojo kompiuterinio konjunktyvito pasekmė, o gal juos lemia rimtesnė liga", - sako E.Danielienė.

Pasislėpusios ligos

Dažnas kompiuteriu dirbantis suaugęs žmogus būna senokai tikrinęsis akis ir nė nenutuokia, kad turi regėjimo problemų. Pavyzdžiui, jam jau reikia akinių žiūrėti iš arti. Jei žmogus yra toliaregis, žvelgdamas iš arti jis turi labai fokusuoti žvilgsnį ir dėl to vargsta. "Gali būti ir kitų problemų. Žiūrėdami abiem akimis matome stereovaizdą, taip atsiranda gylio jausmas. Tačiau yra žmonių, žiūrinčių tik viena akimi. Tarkim, turint slaptą žvairumą, vaizdas iš arti gali dvejintis. Pasitaiko žmonių, kuriems sutrikusi regėjimo konvergencija - žvilgsnio suvedimas. Tuomet viena akis iš arti žiūri ten, kur reikia, o kita krypsta į šoną. Nuolat dirbant kompiuteriu šios problemos dar paaštrėja", - aiškina gydytoja.

Taigi jei žmogus privalo ilgai dirbti kompiuteriu ir visąlaik jaučia nemalonių simptomų, susijusių su regėjimu, jam vertėtų kreiptis į oftalmologą. Gydytojas skirs specialius akinius ar rekomenduos kokių nors pratimų. Vaikų regėjimas profilaktiškai tikrinamas prieš mokyklą, suaugusiesiems derėtų pasitikrinti bent kas porą metą. "Sulaukus 50-ies pas oftalmologą reikėtų apsilankyti kartą per metus, nes dauguma rimtų akių ligų užklumpa sulaukus vyresnio amžiaus", - primena E.Danielienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"