TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai sveikata rūpintis skatina ir darbdavys

2007 07 10 0:00

Nors mūsų darbdaviai dažniausiai vien baudžia "nesveikuolius", tačiau ir Lietuvoje po truputį skinasi kelią vakarietiška praktika skatinti sveikatingumu besirūpinančius darbuotojus bei suteikti jiems geresnes gydymosi sąlygas.

Įmonė vaišina vaisiais

Keletas pavyzdžių. Štai jau ketvirtus metus visi telekomunikacijų bendrovės "Bitė GSM" darbuotojai yra draudžiami savanoriškuoju sveikatos draudimu. Prireikus jie gali pasinaudoti gydymu privačiose klinikose, - kur patogu ir dirba aukščiausio lygio specialistai. Taikoma ir papildomų naudų programa - visi darbuotojai yra apdrausti sveikatos, kelionės bei nelaimingų atsitikimų draudimais. Šiais draudimais jie naudojasi ne tik verslo, bet ir asmeninių kelionių metu. Be to, darbdavys apmoka dalį jų pasirinkto sporto klubo išlaidų, kas rytą darbuotojai vaišinami šviežiais vaisiais. Rudeniop visi turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Dirbantieji lauko sąlygomis gali skiepytis ir nuo erkinio encefalito. Įmonė skiria dėmesio ir darbuotojo vietai, - atliekamas higieninis oro, temperatūros, darbo vietų erdvės vertinimas.

TEO LT papildomai apdraudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į (iš) darbo. Geriausius darbuotojus įmonė skatina apdrausdama juos kaupiamuoju gyvybės bei sveikatos draudimu. Įmonė savo lėšomis skiepija darbuotojus, darbo metu veikiamus rizikos veiksnių. Bendrovėje yra įkurtas socialinių reikmių fondas. Jo tikslas - per papildomas socialines galimybes ir garantijas motyvuoti darbuotojus ir ugdyti jų lojalumą, kartu gerinant įvaizdį bei vidinį mikroklimatą. Fondo prioritetas - darbuotojų sveikatos gerinimas, sveikatos apsauga, kultūrinių bei sporto renginių rėmimas. Vien tik sporto salių nuomai bei darbuotojų sportui (įmonės krepšinio komandų varžybų ir pan.) organizuoti iš šio fondo buvo skirta 167 tūkst. litų.

Susidomėjimas didėja

Viena populiariausių - galimybė pigiau ar nemokamai pailsėti įmonei priklausančioje poilsiavietėje ar sanatorijoje. Vis daugiau firmų skiepija savo darbuotojus nuo gripo ar erkinio encefalito. Populiarėja ir savanoriškojo arba privataus sveikatos draudimo paslauga. Naudojantis juo galima profilaktiškai tikrintis sveikatą, atlikti diagnostinius tyrimus, gydytis pasirinktose sveikatos įstaigose, paprastai - privačiose, pigiau pirkti vaistus ar optikos priemones, lankytis pas pasirinktą dantų gydytoją, gauti efektyvesnį gydymą stacionare, gydymąsi vienvietėje arba dvivietėje palatoje, sustiprinti jėgas reabilitacijoje, pasiskiepyti nuo gripo, erkinio encefalito - už šias paslaugas, kad ir ribojamas draudimo sumos, apmoka draudimo bendrovė. Draudikų patirtis rodo, kad dažniausiai žmonėms prireikia diagnostinių tyrimų, odontologo pagalbos, įvairių specialistų konsultacijų.

Pirmasis į šią sritį įžengė "SEB Vilniaus banko gyvybės draudimas", vėliau į rinką atėjo "Ergo Lietuva gyvybės draudimas", tokią paslaugą pradėjo siūlyti ir "IF draudimas". Vis dėlto Lietuvoje žengiami tik pirmi žingsniai, o vakaruose toks darbuotojų skatinimo būdas turi ilgametes tradicijas. Lietuvoje savo darbuotojus taip pat skatina daugiausiai didelės užsienio kapitalo įmonės, dirbančios telekomunikacijų, informacinių technologijų, audito ir kitose srityse. Anot "Ergo Lietuva gyvybės draudimo" Rizikų valdymo ir žalų reguliavimo skyriaus vadovo Rimgaudo Staigio, daugėja ir savo darbuotojus draudžiančių lietuviško kapitalo įmonių, net viešųjų įstaigų. Tai siejama su darbuotojų kaitos problema, - darbdaviai vis aiškiau įsitikina, kad jaunoji karjeros siekiančių žmonių karta nebėra prisirišusi prie vienos darbovietės. Ypač didelį susidomėjimo augimą draudikai pajuto pernai. Anot R.Staigio, tai lėmė pagerėjusi mokestinė aplinka, susijusi su pelno bei gyventojų pajamų mokesčių pokyčiais. Tolesnį susidomėjimo didėjimą turėtų paskatinti ir nuo liepos 1 dienos įsigaliojusi nauja tvarka, kai darbdaviams nebereikia mokėti "Sodrai" už savanorišką sveikatos draudimą.

Grąžą apčiuopti sunku

Prieš porą savaičių visuomenei pristatytoje Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2007-2015 metams vizijoje kalbama ir apie mokestinio mechanizmo, skatinančio darbdavius rūpintis darbuotojų sveikata, sukūrimą. Higienos instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas įsitikinęs, kad reikėtų sušaukti didelį darbdavių forumą, skirtą aptarti, ar verta investuoti į darbuotojų sveikatą. ES šalių senbuvių praktika rodo, kad įmonės, kuriose darbuotojų sveikata vertinama kaip jų vidinės kultūros dalis, yra pranašesnės už kitas, nes jose geresnė darbuotojų moralė, mažesnė kadrų kaita, didesnis darbo našumas, geresnis įvaizdis. "Bet Lietuvoje dar nemažai vadovų įsitikinę, kad darbuotojų skatinimas būti sveikiems - tuščias laiko švaistymas. Tai kainuoja, o tiesioginę finansinę grąžą apčiuopti sunku. Svarbiausia, kad jie suprastų, jog į darbuotojų sveikatą verta investuoti. Kartu, kad sveikata yra ne tik ligos nebuvimas, bet ir gera savijauta bei darbingumas", - sakė R.Jankauskas.

Idealiausia - pinigai

Anot jo, Lietuvoje paprastai yra baudžiama už nusižengimus, pavyzdžiui, girtavimą, bet neskatinama atsikratyti žalingų įpročių, stengtis būti kuo sveikesniems. Tiesa, kai kurios didelės ir garsios Lietuvos įmonės jau yra įdiegusios darbuotojų skatinimo būti sveikiems sistemas. Pavyzdžiui, kasmet premijuojami padaliniai, kuriuose nebuvo sveikatos pakenkimų, neblaivių darbuotojų, o darbuotojų sveikata pagal periodinių sveikatos patikrinimų rezultatus buvo geriausia, jie turėjo mažiausiai žalingų įpročių ir buvo sveikiausi (neturėjo antsvorio, turėjo normalų kraujospūdį ir kt.).

"Idealiausios sistemos yra susijusios su piniginiu skatinimu. Pavyzdžiui, kartą per metus išmokant nustatyto dydžio piniginius priedus arba didesnius priedus nei kitiems. Arba, pavyzdžiui, ilgai - kokį 10 metų įmonėje išdirbusiam darbuotojui pakeliant atlyginimą, dovanojant poilsinę kelionę į užsienį, - juk ilgalaikis darbas irgi susijęs su darbuotojų sveikata. Dirbantieji gali būti skatinami ir suteikiant pirmenybę renkantis atostogų datą, kvalifikacijos tobulinimą", - sakė R.Jankauskas.

Tarp didžiųjų Vakarų Europos kompanijų populiarėjančią vadybos sistemą OHSAS, kitaip - darbuotojų saugos ir sveikatos įvertinimo standartų seriją Lietuvoje yra įdiegę tik 15 įmonių. R.Jankauskas pasakoja, kad nors ši sistema yra brangi, tačiau ją įsivedusioms užsienio kompanijoms taikomos mokesčių lengvatos, jas mažiau kontroliuoja mokesčių inspekcija, geriau vertinama jų produkcija.

Nustatyti darbuotojų sveikatingumo rodiklius, pagal kuriuos vėliau būtų skatinama, lengviau ten, kur įmonės turi nuosavas saugos ir sveikatos tarnybas. Jos matuoja kraujospūdį, sveria, darbuotojai pildo anketas apie savo fizinį aktyvumą. Įvertinti balais duomenys vėliau pavirsta premijomis.

Stresas - neįskaičiuotas

R.Jankauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vertinamos ne visos dirbant sveikatą veikiančios rizikos. Iš esmės atsižvelgiama tik į cheminius, fizikinius veiksnius: triukšmą, vibraciją, karštį, šaltį, cheminį užterštumą, garus, dulkes. Tačiau nevertinama ergonominė rizika, pavyzdžiui, ar patogi darbo vieta, darbo režimas.

Nepopuliaru vertinti ir psichosocialinę bei biologinę riziką. Bėda ir tai, kad Lietuvoje kol kas nėra tikros darbo medicinos. Vos trijuose šalies miestuose dirba tik 19 licencijuotų darbo medicinos gydytojų, o, pavyzdžiui, Latvijoje jų yra net 350.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"