TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai užsupa skaitmeniniai ekranai

2015 11 21 6:00
Protą veikiančiu meistriškumu siekiama, kad žmonės jaustųsi esą veiksmo dalyviai, o ne stebėtojai. thesun.com nuotrauka

Žiūrėdami kompiuterio sukurtą chaosą naujausiame veiksmo filme ar greitai slysdami pirštais per išmaniojo telefono ekraną, galite pasijusti nekaip. Bukas galvos skausmas, svaigimas ir pykinimas – tikrai ne dėl to, ką suvalgėte.

Skaitmeninė, arba kibernetinė, liga, kaip rašo „The New York Times“, yra savotiškas XXI amžiaus šalutinis poveikis. Ekspertų vertinimu, žiūrėjimas į judantį skaitmeninį turinį vis dažniau sukelia svaigulį – lyg supantis valtyje ant bangų.

„Tai pagrindinė problema, kurią nutyli technologijų pramonė, – sakė kognityvinės psichologijos specialistas Cyrielas Dielsas iš Koventrio universiteto Anglijoje. – Natūralus atsakas į nenatūralią aplinką.“

Jutimų konfliktas

Tarp medicinos specialistų skaitmeninė liga žinoma kaip regėjimo sukeltas pykinimas dėl esminio jutimų neatitikimo, – sakė Harvardo medicinos mokyklos otolaringologijos profesorius Stevenas Rauchas. – Pusiausvyros pojūtis skiriasi nuo kitų, nes jį lemia daug dalykų. Kai kas nors nesutampa, svaigsta galva ir pykina.“

Tradiciškai pykinimą sukelia raumenų ir sąnarių, taip pat sudėtingo labirinto vidinėje ausyje juntamas, tačiau nematomas judėjimas. Štai kodėl atsistojus ant laivo denio ir žiūrint į horizontą galima pasijusti geriau.

Bet skaitmeninio pykinimo atveju yra priešingai. Matote judėjimą, pavyzdžiui, filmo ar vaizdo žaidimo automobilių posūkius ir vingius, tačiau to judėjimo nejaučiate. Rezultatas yra toks pat: jutimų konfliktas gali sukelti pykinimą.

Ir taip gali atsitikti kiekvienam, net jei nepykina važiuojant automobiliu, plaukiant laivu ar skrendant lėktuvu. Įvairių tyrimų duomenimis, tokį skaitmeninio turinio poveikį gali patirti 50–80 proc. žmonių, nelygu vaizdų įtikinamumas ir pateikimas.

Tyrimai rodo, kad moterys labiau linkusios sirgti šia liga nei vyrai, taip pat ir asmenys, sergantys migrena ar patyrę smegenų sukrėtimą. Anekdotiška, tačiau mokslininkai teigia, kad labiau pažeidžiami atrodo ir tie žmonės, kurie turi su A tipo asmenybe siejamų bruožų, pavyzdžiui, yra perfekcionistai ar ambicingi. Niekas tiksliai nežino, kodėl taip galėtų būti. Anot vienos teorijos, žmonės, turintys šių bruožų, taip pat gali būti budresni ir reaguoti į pojūčius panašiai kaip žmonės, kamuojami migrenos.

Didėjant meistriškumui

Dažnai simptomai yra subtilūs. Daugelis žmonių, patiriančių skaitmeninį pykinimą, nelabai žino, kas sukelia diskomfortą, ir paprastai kaltę suverčia stresui, sutrikusiam virškinimui, skaudančioms akims ar svaigstančiai galvai. Tačiau visa tai nėra naujiena kariuomenei. Ten jau seniai žinoma apie pykinimą, kurį gali justi net patyrę pilotai per imituojamą skrydį treniruokliais. Ir problema tik didėja, nes treniruokliai vis gerėja dėl virtualios realybės ir 3D vaizdų.

Tai toks pat protą veikiantis meistriškumas, kuris dabar persmelkia televiziją ir kiną. Kaip sakė buvęs kino prodiuseris, dabar Niujorko universiteto profesorius Jonathanas Weinsteinas, siekiama, kad žmonės jaustųsi esą veiksmo dalyviai, o ne stebėtojai.

Iš tiesų net yra tokia svetainė MovieHurl.com, reitinguojanti filmus pagal tikimybę, kad žiūrovus supykins. Žaidimų ir kituose forumuose pilna klausiančiųjų patarimo, kaip neapsivemti sąveikaujant su naujosiomis operacinėmis sistemomis.

„Apple“ turėjo pridėti papildomus nustatymus savo mobiliajai operacinei sistemai, kad vartotojai galėtų sušvelninti vizualinius dirgiklius. „Oculus VR“ vadovai, labai lauktų virtualios realybės ausinių „Oculus Rift“ kūrėjai (pernai bendrovę už 2 mlrd. dolerių įsigijo „Facebook“ bendrovė), taip pat sakė, kad skaitmeninė liga jiems yra viena didžiausių kliūčių.

„Kuo realistiškiau kas nors padaryta, tuo labiau tikėtina, kad sukels skaitmeninę ligą“, – sakė Minesotos universiteto kineziologijos profesorius Tomas Stoffregenas, atlikęs išsamius skaitmeninio pykinimo tyrimus.

Sugrįžus į realų pasaulį

Pusiausvyros specialistų manymu, problemą dažnai gali sumažinti pripratimas, kai, pavyzdžiui, chaotiško veiksmo filmai ar virtualios realybės žaidimai dozuojami, kol ligos simptomai sušvelnėja.

Tačiau kai kurie ekspertai svarsto, ar gera mintis pratinti savo smegenis ignoruoti prieštaringus jutimų dirgiklius, nes tai gali slopinti gebėjimą tinkamai reaguoti į realų pasaulį.

„Ypač didelį nerimą kelia ilgalaikis poveikis“, – sakė dr. Kay Stanney iš Orlando Floridoje, konsultuojanti kariškius ir verslininkus dėl virtualios realybės ir kitų 3D technologijų taikymo.

Pasak dr. K. Stanney, jos komanda ištyrė daugiau nei tūkstantį asmenų per virtualios realybės seansus ir matė, kad padariniai gali būti stiprūs ir ilgalaikiai. Kai tiriamieji grįžo į realų pasaulį, jiems iškilo regėjimo ir judesių koordinavimo problemų. Tai verčia sunerimti, nes paauglys po kelių valandų virtualios realybės žaidimo gali pakliūti po automobilio ratais dėl regėjimo ir pusiausvyros sutrikimų, tarsi būtų girtas. Ilgai žiūrint didelės raiškos televiziją ar žvilgsnį prikausčius prie mobiliojo telefono ekrano taip pat gali sutrikti pusiausvyros jutimas, todėl labai didelė tikimybė suklupti ar pargriūti.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"