TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai vyrui bokalas mielesnis už moterį

2009 09 15 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pastarosiomis dienomis ypač akivaizdu: alus ir krepšinis - neišskiriami. Tačiau verta rimtai susimąstyti, mat tipiško alaus gėrėjo portretas nėra patrauklus: vyriškis storas, išpurtęs ir - ką čia slėpti - moterys jam neįdomios.

Dar iki Lietuvą užvaldant krepšinio aistroms, kai paprastai alus liejasi laisvai, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) suabejojo kalbos tėvo Jono Jablonskio šūkiu: "Alus gerti sveika!" Pasak blaivybės gynėjų, nuo alaus vyrai moteriškėja. Plečiasi jų dubuo, kaupiasi riebalai, išauga krūtys, charakteris tampa isteriškas ir svarbiausia, jiems daug maloniau leisti laiką su draugais apsikabinus bokalą nei moterį.

O štai alų mėgstančios moterys vyriškėja - storėja jų balsas, charakteris tampa šiurkštus, ant veido ima želti plaukai. Tačiau, priešingai nei vyrų, alų mėgstančių moterų lytinis potraukis tampa toks stiprus, kad protas jau nesugeba kontroliuoti geismo.

Tokį nepatrauklų alaus šalies piliečio portretą pateikia mūsiškiai blaivybės šalininkai. O užsienio blaivininkai eina dar toliau, teigdami, kad alus formuoja belyčių individų bendruomenę.

Dėl visko kalti hormonai

NTAKK teigia, kad alų geriančio vyro organizme vyrišką hormoną testosteroną pamažu keičia moteriškieji estrogenai. Ar tikrai?

Gaminant alų naudojami apyniai. Juose yra ypatingų medžiagų - fitoestrogenų. Tai moteriškieji hormonai, tik augaliniai. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslo darbuotojas Kęstutis Obelevičius, tyrinėjantis apynių savybes, sako, kad jų spurguose fitoestrogenų galėtų būti gana daug - nuo 20 iki 300 mg viename kilograme augalų masės. Alaus priešininkai teigia, kad pagaminus alų į jį neva patenka pakankamas kiekis fitoestrogenų, kad padarytų akivaizdų hormoninį poveikį žmogaus organizmui.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius prof. Vaidotas Urbanavičius hormoninį poveikį vertina atsargiau. Tačiau profesorius sako, jog nuo hormonų kiekio iš tiesų priklauso daugelis organizmo funkcijų. Lytinio brendimo metu hormonų kiekis formuoja net tik žmogaus išorę, bet ir charakterį. Kai berniukas tampa vyru, storėja balsas, ant veido ima želti plaukai, pradeda patikti moterys. Mergaitėms suapvalėja kūno formos, išauga krūtys, jas pradeda traukti vyrai. Kuo daugiau lytinių hormonų, tuo akivaizdesnis lytiškumas. Tačiau vyrai bei moterys turi ir šiek tiek priešingos lyties hormonų. Kam jų reikia, iki galo neišsiaiškinta, tačiau manoma, kad, pavyzdžiui, vyriškieji hormonai moterų organizme lemia plaukuotumą ir net libido.

Sunkiai prognozuojami eksperimentai

Hormonai gali iškrėsti ir nemalonių pokštų. Pavyzdžiui, jei vyras nutukęs, riebalinės ląstelės gali perdaryti vyriškus hormonus į moteriškus, taigi gali santykinai padidėti estrogenų ir sumažėti testosterono kiekis organizme. Tokiam vyrui sumažėja lytinis potraukis ir net suprastėja spermos kokybė.

Papildomai skiriant hormonų gydomos kai kurios ligos, atsiradusios dėl jų stokos, - tarkime, nevaisingumas. Kartais gali būti skiriami ir priešingos lyties hormonai. Pavyzdžiui, vyrams, sergantiems prostatos vėžiu, blokuojama vyriško hormono - testosterono - gamyba. Tokie vyrai neišvengiamai feminizuojasi.

Priešingos lyties hormonų vartojimą ne medicinos tikslais profesorius vadina eksperimentu, kai sunkiai prognozuojamos pasekmės. Deja, tokie eksperimentai taikomi po lyties keitimo operacijų, jais dažnai piktnaudžiauja sportininkai. Štai sunkiaatlečiai, kad padidintų jėgą, vartoja sintetinių hormonų. Jei esate atidūs, per varžybas galite pastebėti štangų kilnotojų su krūtimis.

"Vertinant mediko akimis, visa tai yra sukilimas prieš gamtą, - teigia profesorius. - Juk gamta nusprendžia, kaip kas vystysis, ir jokios papildomos hormonų injekcijos žmogaus genetinio kodo nepakeis."

Skysta duona

Hormonų gauname ir su maistu. Pastaraisiais metais vis kyla skandalų, susijusių su gyvulių pašaruose esan�iais sintetiniais hormonais. Taip pat su augaliniais produktais į organizmą patenka fitohormonų.

"Šiuolaikinių žemės ūkio technologijų poveikis žmogaus organizmui ir saugumas nėra iki galo ištirtas, - sako V.Urbanavičius. - Pasaulio mokslininkai klausia, ar, pavyzdžiui, kai kurių šalių vyrų vaisingumas nėra sumažėjęs dėl netinkamo maisto?"

Patikimų įrodymų, kaip natūralūs fitohormonai veikia žmogaus organizmą, taip pat nėra. Dar sunkiau dėl lytinių hormonų, nes jie veikia, taigi ir keičia žmogų pamažu. Tirti šį procesą ryžtasi nedaugelis, nes tai brangu ir ilgai trunka. Tačiau žinoma augalų, kurie turi labai daug fitohormonų. Kad ir saldymedis. Įrodyta, kad dažnai valgydamas šį augalą, žmogus rizikuoja gauti per daug steroidų, maskulizuoja organizmą.

Net jei aluje esantys moteriškieji fitohormonai ir nedaro apčiuopiamos įtakos žmogaus hormonų balansui, V.Urbanavičiaus teigimu, neabejotinai veikia jame esantis alkoholis. "Jeigu žmogus nors ir nedidelėmis dozėmis, bet nuolat ir ilgai vartoja alų, jis rizikuoja nutukti, nes taip skatinamas apetitas, gaunama papildomų kalorijų. Alkoholis toks pat kaloringas, kaip ir riebalai, - ne veltui jis vadinamas skysta duona", - primena profesorius.

Be to, alkoholio perteklius gali sukelti panašių kūno pakitimų kaip ir lytiniai hormonai - atsiranda pilvinis nutukimas, strijos, suplonėja galūnės, veidas išpursta, parausta skruostai. Tiems, kas ypač piktnaudžiauja alkoholiu, vystosi kepenų cirozė. Kepenyse iš dalies metabolizuojasi ir lytiniai hormonai - tuomet padidėja estrogenų aktyvumas. Taigi rezultatas toks pat. Vadinasi, alus gerti ne taip ir sveika, kaip tikino J.Jablonskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"